- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-181-531/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Algimanto Pakarklio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir pratęstas E. R. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi E. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., nepakaltinamumo būsenos, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri 2016 m. vasario 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2017 m. kovo 1 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurios taikymo terminas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, o vėliau ir skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. E. R. gynėjas advokatas J. A. Pakarklis pateiktu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad E. R. būklė stabiliai pagerėjo, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis konfliktų nekėlė, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, yra ramaus būdo, paskirtus vaistus vartoja reguliariai ir juos vartos ateityje iki kol jie jam bus skiriami. Paaiškina, kad po paleidimo E. R. gyvens pas motiną R. R., jos namuose. Su motina jis palaiko gaudžius ryšius, jos klauso, vykdo nurodymus, taip pat palaiko ryšius ir su tėvu Z. R. ir seserimi L. R.. Atkreipia dėmesį, kad E. R. tėvai alkoholiu nepiktnaudžiauja, o jis jo nevartoja visiškai. Teigia, kad gyvendamas jų namuose toliau mokysis ir stengsis įgyti profesiją, tam kad galėtų dirbti ir savarankiškai gyventi, nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir nebebendraus su buvusiais draugais.
3. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs E. R. gynėjo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai E. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis nepakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir pratęsė jos taikymą.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2018 m. rugpjūčio 20 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo pateiktos 2018 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, rekomenduodama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, nurodė, kad E. R. psichikos būsena stabiliai pagerėjo, konfliktų, agresijos nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių apeliantas nepažeidinėjo, vaistus vartoja, palaiko ryšius su motina. Pokalbio metu ramus, sulėtintas, emocijos blankios, nuotaika gera, bendravimas formalus, atsako tik į pateiktus klausimus, mąstymas lėtas, konkretus, stokojama logikos, susirgimo atžvilgiu nekritiškas, nuodijimo kliedėjimo idėjos neteko aktualumo.
7.2. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu E. R. elgesys skyriuje formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų. E. R. skyriuje siūloma veikla užsiima, tačiau yra pasyvus, abejingas, linkęs tenkinti fiziologinius poreikius. Spontaniškai nei kliedėjimo idėjų, nei suvokimo sutrikimų neišsako. Kritika ir ligos ir veiklos atžvilgiu formali.
7.3. Pažymėtina, kad aplinkybę apie gerą savo savijautą patvirtina ir pats E. R., teigdamas, kad jaučiasi gerai, neserga, bei jo tėvai, nurodydami, kad sūnus yra pasveikęs.
7.4. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog E. R. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą, kadangi, kaip nurodė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė, tokia E. R. būsena yra kiek daugiau nei pusė metų. Be to, nustatyta, kad dar 2017 m. lapkričio mėn. jam buvo intensyvintas gydimas, nes stebėtas jo psichinės būklės paūmėjimas, jis išsakė kliedėjimo idėjas. Taip pat iš teismui pateikto smurto rizikos įvertinimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. R. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, gali didėti, jei nebūtų laikomasi priverstinio ambulatorinio režimo arba paūmėtų psichinė liga. Smurto rizikos pasikartojimą didinantys veiksniai yra negebėjimas realiai įvertinti savo psichikos sutrikimo bei jo įtakos aplinkiniams. E. R. nepripažįsta bandymo išžaginti kaimynės dukrą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo teigti, kad E. R. sveikatos būklė tiek pagerėjo, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui, nėra, ir atsisakė pakeisti E. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę bei jos taikymo terminą pratęsė.
8. Esant šioms aplinkybės Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Algimanto Pakarklio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.