Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) J. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , J., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

1) 2004 m. rugpjūčio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2) 2005 m. kovo 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

3) 2006 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

4) 2007 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių;

5) 2009 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2012 m. spalio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, areštu 40 parų, bausmę atlikęs;

7) 2013 m. gruodžio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 289 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) 2014 m. kovo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 11 mėnesių;

9) 2015 m. lapkričio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

10) 2016 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2016 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui bausmę atliekant pataisos namuose;

11) 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, už 6 veikas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12) 2017 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme paskiriant galutinę laisvės atėmimo 4 metams 9 mėnesiams bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant bausmę atliktą pagal 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį (šis nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 285 straipsnio 2 dalyje,181 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) K., gyv. K., (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas :

1) 2008 m. sausio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, areštu 20 parų;

2) 2008 m. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, areštu 30 parų;

3) 2008 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, areštu 40 parų;

4) 2008 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, areštu 40 parų;

5) 2008 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

6) 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

7) 2008 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

8) 2008 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

9) 2008 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

10) 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metų 6 mėnesiams;

11) 2009 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams;

12) 2009 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

13) 2011 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 10 mėnesių;

14) 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 232 straipsnį, 290 straipsnį, 181 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 metams;

15) 2012 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 232 straipsnį, 181 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 metams;

16) 2012 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 232 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

17) 2014 m. balandžio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams;

18) 2014 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 232 straipsnį, 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų;

19) 2015 m. kovo 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 metų 3 mėnesiams;

20) 2015 m. birželio 9 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams,

21) 2015 m. lapkričio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio l dalį 232 straipsnį, laisvės atėmimu 11 metų;

22) 2016 m. gegužės 10 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, laisvės atėmimu 13 metų;

23) 2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2016 m. gegužės 10 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 13 metų;

24) 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams, paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,9 dalimis subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 14 metų 6 mėnesių bausmę;

25) 2017-05-03 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta dviejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu – iki vienerių metų 8 mėnesių ir kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 15 metų bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 285 straipsnio 2 dalyje,145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir A. K., būdami (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , K., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. birželio 29 d. kiekvienas surašė po laišką, adresuotus (duomenys neskelbtini) teismui, kuriais: E. J. surašytu laišku terorizavo (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) ir kitus (duomenys neskelbtini) teisme dirbančius teisėjus bei kitus darbuotojus grasindami juos subadyti, tokiu būdu grasindami panaudoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė perduoti didelės vertės turtą – 50 000 eurų vokelyje į (duomenys neskelbtini) esančius pataisos namus, o, neįvykdžius šio reikalavimo, 2016 m. liepos 7 d. teismo 3 salėje bus pripilta gyvsidabrio ir visas teismo pastatas bus užminuotas, dėl ko buvo iškviestos specialios tarnybos, o A. K. surašytu laišku grasino teisėjus žiauriai nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, taip grasindami panaudoti fizinį smurtą, bei neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė perduoti turtą – 3000 eurų, o, neįvykdžius šio reikalavimo, 2016 m. liepos 20 d. teismo pirmininko kabinete bus pripilta gyvsidabrio, bei abu surašytus laiškus viename voke E. J. vardu 2016 m. birželio 29 d. perdavė išsiųsti (duomenys neskelbtini) pareigūnui.

E. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kuomet teigė, kad 2016 metų vasarą, būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, parašė grasinančio pobūdžio laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) teismui. Konkretaus teisėjo, kuriam rašė laišką nenurodė, laiško turinio tiksliai nebepamena, nes rašė daug tokių laiškų, tik žino, kad jame išreiškė reikalavimą 50000 eurų sumai, kitaip grasino užminuoti teismą, 3 posėdžių salę pripilti gyvsidabrio. Realiai tokių veiksmų atlikęs nebūtų, nes tam reikalingų medžiagų neturėjo, be to tuo metu tokios galimybės neturėjo ir todėl, kad buvo laisvės atėmimo vietoje. Jo tikslas buvo būti konvojuojamam į kitus pataisos namus, nes A. pataisos namuose yra daug laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, sergančių ŽIV ir hepatitu, o jis yra sveikas ir nenori būti tokių asmenų aplinkoje. Panašaus pobūdžio laiškus rašė ir kartu kameroje buvęs A. K.. Abiejų jų rašyti laiškai buvo sudėti į vieną voką ir išsiųsti adresatui – (duomenys neskelbtini) teismui, atgalinis adresas nurodytas jo. Ant voko rašė jis. Dėl savo poelgių gailisi.

Kaltinamasis A. K. pripažino rašęs grasinančio pobūdžio laišką (duomenys neskelbtini) teismui nurodydamas, kad turėjo tokį patį tikslą kaip ir E. J. - būti konvojuojamam į kitus pataisos namus, nes nenorėjo būti kalinamas apsuptas sergančių asmenų. Dėl savo poelgio gailisi.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir kaltinamųjų gynėjai tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamųjų apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir vadovaujamasi BPK 291 straipsnio tvarka paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

2016-07-01 (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko V. K. pranešimu (duomenys neskelbtini) viršininkui, kuriuo prašoma ištirti, kas grasina teismui dviem laiškais ( T. 1., b. l. 6);

2016-07-18 liudytojo V. K. apklausos protokole užfiksuotais jo parodymais, kad 2016-07-01 buvo gautas vokas su 2 laiškais, iš kurių vienas adresuotas teismui ir (duomenys neskelbtini) pirmininkui, kurį parašė E. J., kitas laiškas rašytas teismui. Abu laiškai buvo grasinančio pobūdžio, sukėlė labai nemalonius jausmus. Grasinama buvo teismo užminavimu bei gyvsidabrio pripylimu teismo patalpose. Gavęs tuos laiškus, jis iš karto kreipėsi į policiją, nereaguoti negalėjo. 2016-07-06 su juo susisiekė „A.“ pareigūnai ir pranešė, kad atvyks apžiūrėti pastato. Apžiūrėję patalpas, pareigūnai nieko nerado. E. J. ir A. K. nepažįsta. Dėl šios situacijos jis nepatyrė nei turtinės, nei moralinės žalos, nukentėjusiuoju būti nenori, civilinio ieškinio nereiškia ( T. 1., b. l. 26-28);

2016-07-18 liudytojos L. M. apklausos protokole užfiksuotais jos parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) raštinėje. 2016-07-01 buvo gautas laiškas, adresuotas lyg ir (duomenys neskelbtini) . Jį atplėšusi rado du grasinančio pobūdžio laiškus. Kas juos parašė, nebepamena. Kiek žino, laiškai buvo persiųsti į policiją ( T. 1., b. l. 30-31);

2016-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kad tyrimui pateiktą 2016-06-29 laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) teismui, pradėtą žodžiais "(duomenys neskelbtini) ...“ ir baigtą žodžiais „....TIK - TAK“ parašė ir pasirašė A. K. (T. 1., b. l.43-46);

2016-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) , kad tyrimui pateiktą 2016-06-29 laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) teismui, pradėtą žodžiais "E. J. AK“ ir baigtą žodžiais „....E. J.“ ir rankraštinius bei skaitmeninius įrašus ant voko parašė E. J. ( T. 1., b. l. 54-56).

Pastarieji duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie laikytini tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys).

Nurodytų įrodymų pagrindu, atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamieji savo kaltę pripažino, teismas daro vienareikšmę ir neginčijamą išvadą, jog abu kaltinamieji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, parašė iš esmės analogiško turinio laiškus, juos sudėjo į vieną voką ir perdavė šį voką su laiškais areštinės darbuotojui išsiųsti į (duomenys neskelbtini) teismą, aiškiai suprasdami, kad laiškai pasieks adresatą. Laiškuose abu kaltinamieji išreiškė aiškiai neteisėtus reikalavimus iki laiškuose nurodyto laiko jiems į jų bausmės atlikimo vietą atsiųsti iš viso 53000 eurų – E. J. rašytame laiške reikalauta 50000 eurų, A. K. – 3000 eurų, o, reikalavimų neįvykdžius, pagrasino panaudoti smurtą prieš teisėjus ir kitus teismo darbuotojus, pripilti teismo patalpose gyvsidabrio, užminuoti pastatą. Tokius veiksmus kaltinamieji akivaizdžiai atliko veikdami tiesiogine tyčia.

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės (didesnės nei 250 MGL t. y. 9415 eurų – BK 190 straipsnio 1 dalis) turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – neteisėto reikalavimo perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą pareiškimas. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai prievartaujamas asmuo supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK181 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas, kuriam buvo adresuoti kaltinamųjų surašyti laiškai, laiškuose išdėstytus reikalavimus akivaizdžiai suvokė kaip realius, nes laiškus persiuntė ikiteisminio tyrimo įstaigai, po to buvo iškviestos specialiosios tarnybos patikrinti, ar grasinimai užminuoti teismo pastatą ir pripilti patalpose gyvsidabrio nėra vykdomi, todėl tai, jog kaltinamieji, kaip jie nurodė duodami parodymus teisme, kad laiškus rašė nesitikėdami gauti reikalautų pinigų ir neturėdami realios galimybės laiškuose išsakytų grasinimų įvykdyti, o tik siekė būti perkelti tolesniam bausmės atlikimui į kitus pataisos namus, jokios reikšmės jų veikos kvalifikavimui neturi. Be to pažymėtina, kad nors kaltinamieji laiškus su grasinimais parašė būdami laisvės atėmimo vietoje ir tai žinojo (tiek pagal laiško išsiuntimo adresą, tiek pagal adresą, kur buvo reikalaujama atsiųsti pinigus), laišką gavę (duomenys neskelbtini) teismo darbuotojai, tačiau grasinimus, kurie, kaip minėta, teismo pirmininko buvo suvokti kaip realūs, pinigų neperdavimo atveju galėjo įvykdyti kaltinamųjų sukurstyti kiti asmenys. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad kaltinamieji, parašydami ir išsiųsdami laiškus suvokė, jog verčia kitus asmenis įvykdyti pareikštą neteisėtą pretenziją ir tą padarė panaudodami psichinę prievartą – grasinimus.

Nors kaltinamieji kiekvienas savo ranka parašė po atskirą laišką, o A. K. parašytame laiške buvo reikalaujama perduoti jam 3000 eurų, t. y. suma, neviršijanti 250 MGL, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis laiškas buvo išsiųstas viename voke kartu su E. J. rašytu laišku, kuriame buvo išreikštas reikalavimas šiam perduoti pinigų sumą, gerokai viršijančią 250 MGL, kas rodo, jog abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, abiem laiškais išreikšti reikalavimai laikytini abiejų kaltinamųjų bendru reikalavimu.

Tokiu būdu abiejų kaltinamųjų veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalies sudėtį. Tuo abu kaltinamieji buvo kaltinami pagal prokuroro teisme pakeistą kaltinimą.

Pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą nagrinėjama A. K. ir E. J. veika buvo kvalifikuota dar ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį bei 285 straipsnio 2 dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar gali būti sunkiai sutrikdyta jo sveikata. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už žmogaus teorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie visuomenei arba valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, o šio straipsnio 2 dalyje – už tokį melagingą pranešimą, jei dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla.

Šioje vietoje pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime, kaltinamiesiems nėra inkriminuota, jog dėl jų pranešimo kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, o jie kaltinami tuo, kad dėl pranešimo buvo iškviestos pagalbos tarnybos, t. y. jie kaltinami veiksmų, numatytų BK 285 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje atlikimu.

Nusikalstamos veikos, numatytos tiek BK 181 straipsnyje, tiek BK 145 straipsnyje, tiek BK 285 straipsnyje objektyviai pasireiškia tais pačiais veiksmais – grasinimu ateityje panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, tuo siekiant paveikti kito asmens psichiką. Šios veikos tarpusavyje skiriasi tuo, kad nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnyje darymo atveju grasinimu siekiama paveikti asmenį perduoti kaltininko (grasinančiojo) ar kito asmens naudai turtą, nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnyje darymo atveju, gali būti bet kokie kiti veikos motyvai ir tikslai, o nusikaltimo, numatyto BK 285 straipsnyje darymo atveju – bet kokia forma ir bet kam pranešama apie visuomenei arba valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę ir tuo paveikiama asmens, kuriam apie tai pranešama, psichika – sukeliama baimė, kad pavojus ar nelaimė, apie kuriuos pranešama, yra realus, o tokio pranešimo motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji, parašydami ir išsiųsdami laiškus, kuriuose reikalavo (duomenys neskelbtini) teismo perduoti jiems laiškuose nurodytą pinigų sumą, grasino ateityje, suėjus laiškuose nurodytam terminui, per kurį negavus reikalaujamų pinigų, nužudyti bei sunkiai sutrikdyti teismo darbuotojų sveikatą, taip pat užminuoti (duomenys neskelbtini) teismo pastatą bei pripilti ten gyvsidabrio, t. y. atlikti veiksmus, kurių požymiai atitinka BK 145 ir 285 straipsniuose numatytus nusikaltimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tokiais grasinimais buvo siekiama būtent paveikti (duomenys neskelbtini) teismą perduoti kaltinamiesiems reikalaujamą turtą, visi šie grasinimai yra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje sudėtinė dalis, t.y. ne idealioji kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sutaptis, o reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 181 straipsnis, o dalis – BK 145 ir 285 straipsniai. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Kadangi BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dešimties metų, BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o BK 285 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai – laisvės atėmimas iki vienerių ir dviejų metų, akivaizdu, kad BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 145 ir 285 straipsniuose numatyti nusikaltimai, todėl nagrinėjamu atveju E. J. ir A. K. veiksmų kvalifikavimas tiek pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal BK 285 straipsnio 2 dalį yra perteklinis.

Dėl to E. J. ir A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 285 straipsnio 2 dalį išteisintini, nes šių nusikaltimų atskirai nepadarė.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jie, būdami laisvės atėmimo vietoje, atlikdami bausmes pagal ankstesnius teismų nuosprendžius, padarė tyčinį, baigtą sunkų nusikaltimą. Nors kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė, kad dėl to gailisi, tačiau pastarosios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes padarytas nusikaltimas yra akivaizdus – jie laiškus pasirašė savo tikrais vardais ir pavardėmis, išsiųsti juos areštinės pareigūnui taip pat perdavė savo vardu, tai kad būtent kaltinamieji rašė laiškus su reikalavimu perduoti jiems pinigus įrodyta laiškų rašyseną tyrusių specialistų išvadomis, t. y. pripažindami savo kaltę kaltinamieji niekaip neprisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą abu kaltinamieji padarė būdami po eilę kartų teisti už analogiškų nusikaltimų padarymą akivaizdu, jog jų padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, todėl ir formalaus kaltinamųjų pasakymo, kad jie dėl padaryto gailisi, nėra pagrindo vertinti kaip nuoširdaus ir laikyti to jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, abu būdami aktyvūs nusikaltimo vykdytojai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą, abiem kaltinamiesiems skiriamos didesnės bausmės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, kad kaltinamieji prisipažino kaltais, kas, sutinkamai su BK 64¹ straipsnio 2 dalimi yra privaloma sąlyga, taikant šio straipsnio 1 dalį už nusikaltimą skiriamą bausmę mažinti 1/3, o, esant šioms sąlygoms, pastarojo straipsnio taikymas teismui yra privalomas, skiriamoji bausmė mažinama 1/3.

Nors, kaip minėta, abu kaltinamieji šio nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bendrinti taikant BK 63 ar 64 straipsnių nuostatas šiuo metu nėra galimybės, kadangi, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, abiejų kaltinamųjų atžvilgiu prieš šį nuosprendį yra priimti nuosprendžiai, kurie, sutinkamai su BPK 336 straipsniu, nėra įsiteisėję (baudžiamoji byla dėl 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžio E. J. atžvilgiu nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme, o nuo 2017-05-03 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo nėra suėjęs BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytas 20 dienų jo apskundimo terminas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymas, iš kurių matyti, kad tarnybos paskirtiems E. J. gynėjui advokatui A. C. ir A. K. gynėjui advokatui A. L. už darbą šioje byloje teikiant kaltinamiesiems gynybos paslaugas nustatytas atitinkamai 110,94 eurų ir 57,90 eurų atlyginimas ir prašoma šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą kaltinamajam esant suimtam, gynėjas, sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo esant suimtiems. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams 6 mėnesiams.

Taikant BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 285 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius šių veikų.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams 6 mėnesiams.

Taikant BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 285 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius šių veikų.

Daiktinius įrodymus – voką ir laišką palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus prašymo priteisti iš E. J. ir A. K. išlaidas, susijusias su gynėjų jiems paskyrimu, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.