- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- I-6793-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02082-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratės Gaidytė-Lavrinovič, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- A. K., UAB „Lrytas“, M. B., VšĮ Spaudos
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai
- Advokatai
- Paulius Čelkis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Čelkiui, atsakovo atstovui Viktorui Popandopulai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Lrytas“, M. B., VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ir A. K. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 31 d. padavė teismui skundą, kurį patikslino 2014 m. balandžio 15 d., juose prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo (protokolo Nr. 17) (toliau - ir Sprendimas) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Prieš mirtį liepsnose – laiškas lrytas.lt redakcijai“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 16, 38 ir 49 straipsniai; 2) atlyginti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1-7, 70-76).
Skunde paaiškino, kad Komisijos Sprendimo dalis, kuria dienraštis „Lietuvos rytas“ pripažintas 2013 m. balandžio 22 d. publikacijoje „Prieš mirtį liepsnose – laiškas lrytas.lt redakcijai“ (pareiškėjas nurodo, kad minėta publikacija buvo publikuota 2013 m. balandžio 23 d., o jos pavadinimas - „Prieš baisią žūtį – viešas laiškas“), (toliau – ir Publikacija) pažeidęs Kodekso 16, 38 ir 49 straipsnius, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, ginčijama Sprendimo dalis nekonkreti, netiksli ir nemotyvuota, priimta iš esmės neįsigilinus į faktinę situaciją ir straipsnio rengimo aplinkybes, neteisingai interpretuojant faktus bei Kodekso nuostatas. Priimant Sprendimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Atsakovas, pažeisdamas Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 5 (toliau - ir Reglamentas), II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto reikalavimus, neinformavo pareiškėjo apie tai, kad gautas skundas dėl publikacijos, kad skundas priimtas nagrinėti Komisijoje, nebuvo pateikta Komisijos posėdžio medžiaga (pareiškėjų skundas ir kt.) ir pasiūlymas pateikti savo rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas nebuvo jokia forma informuotas apie Komisijos posėdį, neturėjo galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti žodinių paaiškinimų, jam nebuvo išsiųstas Sprendimas ir apie jį sužinojo tik 2014 m. kovo 20 d., todėl priimant Sprendimą buvo pažeistos Reglamento II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto nuostatos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kadangi Komisija Sprendimu pripažino pažeidus Kodekso reikalavimus ne Publikacijos autorę A. K., o pareiškėją, aplinkybė, kad Publikacijos autorė žinojo, jog dėl jos Publikacijos bus svarstomas skundas Komisijos posėdyje, taip pat tai, kad ji, nieko nepranešusi dienraščio redakcijai, pateikė paaiškinimus Komisijai, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Komisijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Kodekso nuostatas, daro didelę žalą ne tik jo dalykinei reputacijai, bet ir turtiniams interesams.
Dėl Sprendime nurodytų Kodekso 16 ir 49 straipsnių pažeidimų pareiškėjas paaiškino, kad Publikacijoje aprašyta faktinė situacija ir Publikacijos rengimo aplinkybės nebuvo tipinės, nes nusižudęs asmuo apie savo suicidinius ketinimus paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir pranešė būtent lrytas.lt redakcijai, atsiųsdamas jai savo priešmirtinį laišką. Minėtos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtina šio asmens norą, kad jo savižudybės motyvai ir priežastys būtų žinomi visuomenei. Tačiau priešingai, nei nurodoma Sprendime, Publikacijoje savižudybė nebuvo romantizuojama. Pareiškėjas sutinka su tuo, kad prie Publikacijos galėjo būti paskelbta informacija apie psichologinę pagalbą, tačiau pagal Kodekso 49 straipsnio nuostatas, tokia informacija yra nurodoma tik kaip pageidaujama pateikti, todėl jos nepateikimas negali būti traktuojamas kaip imperatyvaus reikalavimo pažeidimas. Publikacijoje yra nurodomas tik nusižudžiusio asmens vardas ir pirmoji pavardės raidė, todėl tokie duomenys nėra pakankami asmeniui identifikuoti. Be to Kodekso 49 straipsnyje numatytas draudimas skelbti nusižudžiusį asmenį identifikuojančią informaciją siejamas su nusižudžiusio asmens artimųjų privatumu, o šiuo atveju nusižudžiusio asmens artimieji jokių pretenzijų dienraščiui nėra pareiškę. Kitų, visiškai su įvykiu nesusijusių asmenų (kokia, pareiškėjo teigimu yra skundą dėl Publikacijos pateikusi M. B.), pretenzijos privataus gyvenimo apsaugos prasme šiuo atveju neturi būti vertinamos. Dėl Sprendime nurodomo Kodekso 38 straipsnio reikalavimų pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad Komisija tendencingai pacitavo vieną iš Publikacijos dalių, kuri yra nepakankama pagrįsti savižudžio mestus kaltinimus neištikimybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas (tuo metu atsakovu buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija) atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 109-112).
Paaiškino, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl byla nutrauktina. Priimant sprendimą jokių esminių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškėjas tiek apie Komisijos posėdį, tiek ir apie Sprendimo priėmimą buvo informuotas tinkamai, o skundą teismui padavė praleidęs skundo padavimo terminą. Komisijos Reglamente nėra nurodyta, kokia yra pranešimo apie gautus skundus ir Komisijos posėdžius tvarka. Pareiškėjo teiginiai apie sužinojimą apie Komisijos Sprendimą tik 2014 m. kovo 17 d., yra nepagrįsti. Apie 2013 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdį ir jo darbotvarkę buvo paskelbta internetinėje svetainėje www.lzlek.lt., taip pat pareiškėjo nurodomu oficialiu elektroniniu paštu, o Sprendimas buvo išsiųstas paprastu paštu pareiškėjo adresu. Be to, Komisijos priimami sprendimai yra skelbiami viešai internetinėje svetainėje www.lzlek.lt., tokiu būdu buvo paskelbtas ir Sprendimas, todėl pareiškėjui apie priimtą sprendimą tapo žinoma vėliausiai sekančią dieną po Komisijos sprendimo paskelbimo interneto svetainėje www.lzlek.lt. Pareiškėjui apie gautą trečiojo asmens skundą taip pat pranešta oficialiai jo nurodomu elektroniniu paštu adresu daily@lrvtas.lt ir žurnalistei A. K., kuri pateikė paaiškinimą dėl skundo. Atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo priimamiems sprendimams Viešojo administravimo įstatymas netaikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011). Ginčijama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad pareiškėjas nesuvokia asmens privatumo apsaugos svarbos, taip pat neadekvačiai ir netinkamai vertina savižudybės reiškinį ir jo galimas pasekmes visai visuomenei. Pažymi, kad skelbdamas privačią informaciją apie konkrečius privačius asmenis, kiekvienas žurnalistas privalo savarankiškai įvertinti skelbiamos informacijos pobūdį, turinį ir apimtį, o žurnalistas, rašantis savižudybės tema, privalo būti ypatingai atsargus.
Atsakovą atstovavo Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija) atstovas, kuris teismo posėdyje paaiškino, kad neturi nuomonės dėl skundo tenkinimo, tačiau, jeigu teismas spręstų teismo išlaidų priteisimo klausimą, prašė sumažinti prašomą priteisti sumą atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kitose administracinėse bylose, išskirtose pagal tą patį pradinį pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lrytas“ atsiliepime į skundą prašė skundą išnagrinėti teismo nuožiūra (t. I, b. l. 102-103).
Paaiškino, kad Publikacija iš dienraščio „Lietuvos rytas“ buvo perpublikuotas interneto portale licencinės sutarties, sudarytos tarp UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“ pagrindu. Pagal minėtos licencinės sutarties nuostatas, UAB „Lrytas“, skelbdamas licenciaro parengtus straipsnius, netikrina informacijos teisingumo, nes įsipareigojimai užtikrinti informacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams tenka licenciarui UAB „Lietuvos rytas.“
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys M. B. ir Všį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijos autorė A. K. teismo posėdžiuose paaiškino, kad palaiko pareiškėjo poziciją ir argumentus, prašo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji pareiškėjui nieko nepranešė apie tai, kad buvo gavusi iš Komisijos prašymą paaiškinti dėl Publikacijos, ji tokį paaiškinimą Komisijai pateikė, apie tai ji taip pat pareiškėjui nepranešė, nes nežinojo, kad šie veiksmai gali sukelti pasekmes pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. dienraštyje “Lietuvos rytas” buvo paskelbta publikacija „Prieš baisią žūtį – viešas laiškas“ (t. I, b. l. 60).
Nors Komisijos Sprendime nurodoma, kad jame pasisakoma dėl 2013 m. balandžio 22 d. interneto portalo lrytas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos „Prieš mirtį liepsnose – laiškas lrytas.lt redakcijai“, tačiau publikacija pavadinimu „Prieš mirtį liepsnose – laiškas lrytas.lt redakcijai“ UAB „Lrytas“ priklausančiame interneto portale lrytas.lt buvo paskelbta 2013 m. balandžio 23 d. (t. I, b. l. 9, 27, 60-63). Publikacija buvo perpublikuota iš UAB „Lietuvos rytas“ priklausančio dienraščio „Lietuvos rytas“ 2013 m. balandžio 23 d. paskelbtos publikacijos pavadinimu „Prieš baisią žūtį – viešas laiškas“ licencinės sutarties, sudarytos tarp UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“, pagrindu (t. I, b. l. 102-103). Nustatyta, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, gavusi 2013 m. balandžio 23 d. M. B. skundą dėl žurnalistės A. K. publikacijos "Prieš mirtį liepsnose - laiškas lrytas.lt redakcijai", paskelbtos internete turinio (neetiškai aprašytos savižudybės) 2013 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Komisiją, prašydama išnagrinėti jai persiunčiamą skundą ir įvertinti, ar Publikacijos turinys atitinka Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus (t. I, b. l. 113, 114).
Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Kodekso 16, 38 ir 49 straipsnių reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimas ginčijamas tiek dėl to, kad pareiškėjas neigia pažeidęs Kodeksą, tiek dėl procedūrinių pažeidimų, o būtent dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pranešta nei apie dėl Publikacijos gautą skundą, nei apie klausimo nagrinėjimą Komisijoje, nors Komisija nagrinėjo būtent pareiškėjo padarytą pažeidimą.
Komisijos veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas), (dabar Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamentas), (t. I, b.l. 96-97) ir Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnis (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Reglamento (2012 m. kovo 5 d. redakcija) nuostatos reguliavo ir gautų skundų nagrinėjimo tvarką. Reglamento IV skyriaus 2, 3, 4 dalyse buvo nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs skundą dėl Etikos kodekso pažeidimo bei tai patvirtinančią medžiagą, nusprendžia, ar skundas nagrinėtinas Komisijos posėdyje, ar reikalinga pateikti papildomą medžiagą. Komisijos pirmininkas, nusprendęs skundą perduoti nagrinėti Komisijos posėdyje, paskiria posėdžio vietą ir laiką, apie tai praneša Komisijos nariams ir pateikia jiems susipažinti visą medžiagą. Apie komisijos posėdį pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėjamas skundas, leidėjui ir žurnalistui.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad Komisija pareiškėjo neinformavo apie gautą skundą dėl Publikacijos, pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos posėdžio medžiaga, nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, jis nebuvo informuotas apie Komisijos posėdį, todėl pareiškėjo atstovai neturėjo galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje bei pateikti žodinius paaiškinimus, o Komisijos sprendimas nebuvo išsiųstas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., o jos paaiškinimus patvirtina bylos medžiaga – ji teikė paaiškinimą Komisijai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog pareiškėjui tinkamai buvo pateikta medžiaga ir pranešta apie posėdžio datą. A. K. teisme paaiškino, kad ji žinojo, jog skundas dėl Publikacijos buvo gautas per Žurnalistų sąjungą, todėl ji nemaniusi, jog klausimo nagrinėjimas gali liesti UAB „Lietuvos rytas“ ir nepranešė vadovams apie gautą skundą dėl Publikacijos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką analogiškose bylose (LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-702/2014, LVAT 2016 m. vasario 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-478-525/2016). LVAT yra pasisakęs dėl Komisijos Sprendimo (taip pat priimto 2013 m. pabaigoje) įteikimo UAB „Lietuvos rytas“ aplinkybių, pažymėdamas, jog nors teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kokiu būdu Komisija privalo išsiųsti informaciją suinteresuotoms šalims, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, informavimo būdas privalo būti toks, kad ginčo šalys gautų informaciją. LVAT akcentavo, jog praktikoje taikomas metodas, kuomet siunčiant informaciją elektroniniu paštu gavėjo yra prašoma patvirtinti apie gautą laišką. Šiuo atveju, kaip ir paminėtose bylose, nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjas tikrai buvo informuotas apie 2013 m. lapkričio 11 d. posėdį, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad iš pareiškėjo prašoma pateikti paaiškinimą, jam pateiktas gautas skundas dėl Publikacijos. Pareiškėjas pateikė AB Lietuvos paštas 2014 m. kovo 17 d. pažymą (t. I, b.l. 79), kuri patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siųstų registruotų pašto korespondencijos siuntų, adresuotų UAB „Lietuvos rytas“, pašte nebuvo gauta. Taip pat pareiškėjas pateikė elektroninio pašto korespondenciją (t. I, b.l. 84), iš kurios galima spręsti, kad pareiškėjas Komisijos sprendimo, siųsto elektroniniu paštu, negavo. Komisija pateikė elektroninį laišką, kuris patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 11 d. Komisijai buvo persiųstas M. B. raštas (t. I, b.l. 113, 114), 2013 m. lapkričio 5 d. elektroninį laišką, tame tarpe ir adresu daily@lrytas.lt, šiuo laišku pranešama apie 2013 m. lapkričio 11 d. įvyksiantį posėdį, tačiau apie šio laiško įteikimą būtent juridiniam asmeniui UAB „Lietuvos rytas“ duomenų nėra, šis laiškas buvo siunčiamas ir A. K., kuri jį gavo ir taip pat elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą (t. I, b.l. 122-125). Duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjui kokiu nors būdu buvo įteiktas pranešimas apie posėdį ir medžiaga, kuri bus nagrinėjama, nėra pateikta. Yra tik atsakovo paaiškinimas, jog pareiškėjas privalėjo sužinoti apie gautą skundą ir jo nagrinėjimą, nes ši informacija skelbiama viešai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus bylos medžiagą, tai, kad šiuo metu atsakovo teisių ir pareigų perėmėjas teismui paaiškino, kad jokia medžiaga iš Komisijos Asociacijai nebuvo perduota, teismas daro išvadą, jog atsakovas pažeidė Reglamente nurodytą informavimo tvarką. Kaip ir nurodo pareiškėjas, Komisijos priimtas sprendimas dėl Etikos kodekso normų pažeidimo, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai), kas sukelia pareiškėjo nurodomas neigiamas pasekmes, todėl nagrinėjant aplinkybes dėl galimai padarytų Etikos kodekso pažeidimų, pareiškėjas apie tokį nagrinėjimą turėjo būti informuotas taip, kad nebūtų pagrindo abejoti, jog tokia informacija pareiškėjui buvo suteikta ir pareiškėjas turėjo galimybę nuspręsti, ar jam teikti paaiškinimus, kitą medžiagą, iki jam nepalankaus sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad padaryti procedūriniai pažeidimai vertintini kaip esminiai, nulėmę tai, kad nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, skundžiama sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kadangi Etikos kodekso pažeidimus konstatuoti buvo pavesta Komisijai, Komisijos sprendimo dalis panaikinama, todėl teismas nevertina pareiškėjo argumentų, susijusių su nustatytais Etikos kodekso pažeidimais.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-6793-142/2016 (t. II, b.l. 9). Prašyme nurodo, kad su pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo ir patikslintu skundu pareiškėjas pateikė 100,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kas šiuo metu sudaro 28,96 Eur sumą (t. I, b.l. 77). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 347,54 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už skundo parengimą ir pateikimą šioje administracinėje byloje. Nurodo, kad iš viso pareiškėjas už 2014 m. kovo 31 d. paduotą skundą sumokėjo advokatui 1737,72 Eur (6000,00 Lt), tačiau byla pagal nurodytą skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. I-7505-789/2014) buvo išskirta į 5-ias administracines bylas. Dėl šių bylų sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. S-P12/2014 (t. II, b.l. 10), sąskaita pagal šią sutartį išrašyta 2014 m. balandžio 3 d. 6000,00 Lt sumai (t. II, b.l. 11), sumokėta 2014 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu viso 10000,00 Lt (tačiau čia nurodyta dar viena mokėjimo paskirtis). Todėl pareiškėjas prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1/5 dalį sumokėtos sumos – 347,54 Eur (1737,72 Eur dalina iš 5).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Teikiant teisines paslaugas šiame ginče galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta 1000 Lt MMA.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla buvo išskirta, teismas vadovaujasi LVAT 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS-711-624/2016), kurioje buvo sprendžiamas analogiškas proceso šalies išlaidų atlyginimo klausimas vienoje iš išskirtų pagal pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. skundą bylų.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas patikslintas skundas (t. I, b.l. 70-76) pakartoja argumentus, kurie išdėstyti pradiniame skunde, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą šioje byloje mažintina iki 200 Eur. Pirmiau minėta, kad pateikiant patikslintą skundą pareiškėjas sumokėjo 28,96 Eur (100,00 Lt) žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo teisių perėmėjo. Viso iš atsakovo priteistina 228,96 Eur teismo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85-87 straipsniu ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu (redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo (protokolo Nr. 17) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Prieš mirtį liepsnose – laiškas lrytas.lt redakcijai“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16, 38 ir 49 straipsniai.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 228,96 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.