Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo V. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas, bei psichiatrinės gydytojų komisijos medicinos apžiūros aktas Nr. 231 (toliau – Aktas), kuriais rekomenduojama V. M. paskirtą priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centre, pakeisti į stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dokumentuose nurodyta, jog viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, pagal duomenis iš ligos anamnezės ir medicininių dokumentų nustatė, kad paciento V. M. diagnozė: šizotipinis sutrikimas – F21, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – F 10.8, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai – F61. Pacientas baigęs 9 klases, po to mokėsi profesinio rengimo centre. Po mokslų išvyko į Angliją, ten apie 14,5 gyveno ir dirbo statybose įvairius pagalbinius darbus. Netarnavęs privalomojoje karo tarnyboje, nevedęs. Tėvas miręs, o mama gyvena ir dirba Anglijoje. Pacientas gyvena vienas Alytaus rajone. Turi jaunesnę seserį, su kuria bendrauja. Nuo 2019 metų rugsėjo?? 2 dienos dirba baseinų montuotoju. Šiuo metu dėl kojos lūžimo turi nedarbingumo lapelį. Pagal turimus ambulatorinės kortelės duomenis, pacientas daug metų vartoja alkoholį, susiformavusi fizinė bei psichinė priklausomybė alkoholiui. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu gydytas viešojoje įstaigoje (RKL PK Marių sektoriuje). Pirmąjį kartą nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., nustatyta diagnozė: F 10.8. Kitą kartą, nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m., nustatyta diagnozė: F61. Abu kartus buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir policijos pareigūnų. Nuo 2020 m. birželio 17 d. gydytas Alytaus ligoninėje ortopedijos – klimatologijos skyriuje dėl dešinio blauzdikaulio kaulų distalinės dalies lūžimo. Ligoninėje buvo neramus, agresyvus, priešiškai nusiteikęs medicininio personalo atžvilgiu, grasino iššokti pro langą, pasikarti, 2 kartus konsultuotas psichiatro, buvo rekomenduotas stacionarinis gydymas. Grįžęs iš gydymo įstaigų vaistų nenaudojo. Nuo 2020 m. prisirašė prie viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centro. Vaistų nenaudoja ir atsisako juos naudoti. 2020 m. gegužės 5 d. gautas daugiabučių namų savininkų bendrijos „Likiškėlių g. 5“ raštas dėl V. M. veiksmų, kuriame prašoma pagalbos, nes V. M. apie 23.00 val. vaikščioja po visus namo aukštus, skambina ir beldžia į duris, kelia baimę kaimynams, vaikams, taip pat grasina, garsiai leidžia muziką, namuose turi benzininį pjūklą. Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės psichikos priežiūros sveikatos centras reaguodamas į gautą raštą, prašė pateikti raštišką V. M. elgesio apibūdinimą (charakteristiką) jo gyvenamosios vietos socialinėje aplinkoje, namo gyventojų atžvilgiu pastaruoju metu (nuo 2020 m. gegužės 7 d). 2020 m. gegužės 22 d. gautas daugiabučių namų savininkų bendrijos „Likiškėlių g. 5“ raštas, kuriame buvo išdėstyti V. M. atlikti veiksmai: „stabdė einančius kaimynus ir kalbėjo apie įsivaizduojamus namo laiptinėje ir aplink namą bėgiojančius narkomanus“, „spardė lauke buvusį medinį suolą“, „iš šiukšlių konteinerio išėmė dalį nupjautos žolės, ją nunešė toliau ir ant jos šokinėjo“, „kaišiojo už namo gyventojų automobilių valytuvų šiukšles“, „neleido kaimynei išlipti iš automobilio, jai sėdint automobilyje, stovėjo priekyje kapoto ir gestikuliavo ranka“, „be priežasties spardė greta namo esantį elektros kabelio stulpą“, „spardė laiptinės turėklus, šūkavo, trankė duris“, „rūsyje sukrovė šiukšlių krūvas ir laukė ateinant gyventojų ir jų reakcijos į tokį elgesį. Kaimynei atėjus į rūsį, jis primygtinai reikalavo daryti talką“, „antrame namo aukšte, virš pašto dėžučių su kreida užrašė „Sveiki atvykę į pragarą“, ant savo pašto dėžutės padėjo tuščią alaus bokalą“, „nešdamas lauke šiukšlių dėžę šoko aplink jų nekoordinuotais judesiais“, „sutikęs kaimynę, namo lauko tarpduryje, sustojo ir neleido jai išeiti, kaimynei pavykus ištrūkti ir pabėgti pro duris, V. M. šaukė: „aš tau, kai suksiu“, „siūlė kaimynėms seksualinio pobūdžio pasiūlymus“, „vėlai vakare apie 22.00 – 23.00 val. ėjo prie kiekvieno buto durų, skambino arba beldė į jas, reikalaudavo dėmesio, grasino. Vaikai naktimis dėl tokio V. M. elgesio bijo užmigti, klauso ar jis neateina, bijo vieni išeiti iš namų“, „kaimynui teigė, kad jis nuolat girdi balsus, kurie neleidžia jam eiti į tualetą, teigė, jog daugiau taip nebetvers, vieną kartą pasikars balkone“ ir kita. Būdamas prisirašęs prie viešosios įstaigos Alytaus psichikos sveikatos centro, savo iniciatyva neatvyko, neinformavo, kad jam taikomas priverstinis gydymas. Ne kartą buvo jam skambinta, prašyta atvykti, bet V. M. griežtai atsisakė, aiškino, kad jam sugipsuota koja, maistas atnešamas į namus, bei nerūpi jokie gydymai. Mėginant paaiškinti pacientui esamą situaciją, jis pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, atjungė telefoną. Vėliau pats perskambino, prižadėjo atvykti. Atvyko 2020 m. liepos 23 d. invalido vežimėlyje. Konsultacijos metu vaistus naudoti atsisakė, teigė, kad jų dar turi, nes tuomet kai gydytoja vaistų išrašydavo, jis nusipirkdavo ir pasidėdavo į spintą. Su socialine darbuotoja nebendravo, išvyko, nors buvo paprašytas su ja susitikti. Apžiūros metu V. M. buvo sąmoningas, orientuotas savyje, vietoje ir laike. Bendravo noriai, buvo linkęs įrodinėti savo tiesas, požiūrį, manipuliuoti. Jo mąstymas konkretus. Nuotaika su disforijos atspalviu. Emocijos stokojančios adekvatumo, brandumo. Silpnos impulsų kontrolės, linkęs provokuoti. Išsivysčiusi fizinė bei psichinė priklausomybė alkoholiui. Apžiūros metu psichozės požymių nepastebėta, suicidinių minčių V. M. neišsakė. Todėl, psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi ligos anamnezę bei ligos eigą paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu, paciento būseną apžiūros metu, rekomenduoja pacientui V. M. priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centre, pakeisti į stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdyje dalyvaujanti Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, kad pacientas buvo stebėtas kelių įstaigų specialistų, pradinis stebėjimas buvo vykdomas viešosios įstaigos Alytaus rajono pirminės psichikos sveikatos centro gydytojų priežiūroje, o nuo birželio mėnesio pacientas yra prisirašęs prie Alytaus psichikos sveikatos centro, yra remtasi ir ankstesnių gydytojų stebėjimų duomenimis iš medicininės kortelės. Pacientas šešių mėnesių laikotarpyje dėl blogos psichinės būklės kelis kartus buvo gydytas psichiatrijos stacionare. Stebima, kad šį pusmetį V. M. psichinė būklė buvo ypač bloga, jis dažniau vartojo alkoholį, o tai galimai labiausiai blogina paciento būklę. Alkoholį pacientas vartoja daug metų, jam yra išsivysčiusi tiek fizinė tiek psichinė priklausomybė, jam netgi yra išsivystę amnezinės formos, kai pacientas išgėręs neprisimena ką padaro. V. M. gydymo įstaigoje nesilanko reguliariai, yra nuolat raginamas atvykti. Paskutiniu metu kviečiamas, jis netgi vartojo keiksmažodžius darbuotojų atžvilgiu, sakė, kad nenori lankytis, jam nereikia, neatvykimą motyvavo kojos trauma, nurodė, kad negali palypėti, jam maistas tiekiamas į lovą, kitos buitinės problemos. Po kurio laiko pacientas šiaip ne taip atvyko, jo buvo mėginta klausti dėl vaistų vartojimo, kodėl jie nenaudojami, pacientas motyvavo, kad jam medikamentinis gydymas nereikalingas, nenaudingas, blogina jo būklę. Ambulatorinėje kortelėje netgi buvo išreikalautas pasižadėjimas, kad jis vartotų vaistus, tačiau ji vaistų nevartojo, gal vieną ar kitą tabletę išgėrė, bet gydymo netęsė. Netgi būdamas ligoninėje pacientas labai pyko, kad jam skiriami vaistai. Pacientui mėginta skirti skirtingų vaistų rūšių, bandyta priderinti gydymą, tačiau nei vienas medikamentas jam netinka, mėginta kalbėti, galbūt mažinti dozę, tačiau pacientas sako, kad vaistų vartojimas jam blogina būklę, vartojant vaistus gali įvykti daugiau kažkokių nelaimių. Pacientas ruošiasi grįžti į darbą ir motyvuoja tuo, kad grįžęs į darbą lankytis stebėjimui negalėsiantis. Dėl medikamentinio gydymo nepavyko susitarti. Šiuo metu V. M. alkoholio galbūt ir nevartoja, tačiau šešių mėnesių stebėjimo laikotarpiu jis alkoholį vartojo, netgi ir traumos metu, kai susilaužė koją jis buvo vartojęs alkoholio. Kiek pats pasakoja vieną kartą prieš traumą buvo išgėręs, paskui kuomet susilaužė koją šiaip ne taip prišliaužė kambaryje iki butelio ir pabaigė jį gerti. Abu kartus į ligoninę vežtas su greitąja, su policija. Pacientas netgi besigydant koją buvo nepatenkintas gydymo sąlygomis, reikalavo išsirašyti iš ligoninės, buvo neramus, todėl jį pervežė į psichiatrijos ligoninę. Pirmą kartą buvo gydytas nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., o kitą kartą nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Tuomet kai V. M. buvo gydymo įstaigoje jam buvo skiriami vaistai, nes pacientas atvykdamas į gydymo įstaigą savanoriškai pasirašydavo sutikimo formą, kad sutinka gydytis, tačiau išsirašęs iš gydymo įstaigos jis vaistų nevartodavo. Jeigu pacientas vartotų vaistus, yra tikimybė, kad sumažėtų jo agresyvumas, dirglumas. Jeigu būtų galimybė teikti psichologinę konsultaciją, galbūt netgi būtų lankomas anoniminių alkoholikų kursas, galbūt pacientui būtų didesnė motyvacija nevartoti alkoholio, kuris daro didelę žalą jo būklei. Esant ambulatoriniam stebėjimui anoniminių alkoholikų kurso taikymas negalimas, nes tai yra paciento pasirinkimas. ?V. M. yra nustatyta ir kita diagnozė – šizotipinis sutrikimas, kurį alkoholis paaštrina, galimi netgi kliedesiniai sutrikimai. Pradėjus skirti gydymą, nesvarbu ar tai antidepresantas ar kitas vaistas, jis duoda šalutinį poveikį, gali prislopinti, sukelti nerimą, tačiau šalutiniai poveikiai yra laikini, tiesiog reikalinga paciento kantrybė, vaistas prisitaiko prie organizmo ir vėliau nesukelia tokių stiprių šalutinių poveikių. Galima priderinti vaistus ir jų dozes, tačiau reikia paciento kantrybės, motyvacijos, tuo labiau, kad šiuo metu toks laikotarpis, kai nereikia į darbą ir galima gydytis namuose, šiek tiek prakentėti šalutinį poveikį. Palaipsniui tikrai galima pritaikyti gydymą. Ji peržiūrėjo kokie vaistai V. M. buvo paskirti ankstesnės gydytojos, jie buvo nestiprūs, V. M. nebuvo grįžęs pasakyti, kad minėti vaistai buvo per stiprūs. Stacionare pacientas išbūtų šešis mėnesius, gautų pastovią priežiūrą, būtų matomas kiekvieną dieną, ten jam būtų sureguliuotas gydymas, atsižvelgta į visus šalutinius reiškinius, būtų mokomas kaip nevartoti alkoholio, ten yra visa psichosocialinė reabilitacija minėtiems dalykams.

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

V. M. gynėjas advokatas A. P. siūlė teikimą atmesti.

V. M. šeimos narė V. M. prašo teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto Akto matyti, jog V. M. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, šizotipinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. V. M. pas specialistus lankosi reguliariai. Yra duomenų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau iš gydytojos psichiatrės ir V. M. paaiškinimų matyti, kad paskutiniu metu alkoholio V. M. nevartoja, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad V. M. geba kontroliuoti savo elgesį. V. M. dirba, nusiskundimų dėl darbo nėra, yra socialiai integruotas. Svarbu ir tai, kad pats V. M. supranta būtinybę gydytis, ką patvirtina jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai. V. M. teismo posėdyje nurodė, jog supranta, jog jam reikia vartoti vaistus, žino, kad jie jam padėtų, tačiau dabartiniai jam skiriami vaistai yra netinkami, blogina jo būseną, trukdo kasdieninei ir darbinei veiklai. Dėl vaistų vartojimo darbe tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, kadangi atrodo kaip apsvaigęs. Medicinos įstaigos atstovė parodė, kad V. M. stebėsiną vykdo apie du mėnesius laiko, kadangi anksčiau buvo gydytas kitoje įstaigoje, yra galimybė pritaikyti medikamentinį gydymą, reikalingas tik tinkamas bendradarbiavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 2 d. VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro teikimu buvo siūloma V. M. nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau teismas nesutiko su tokiu siūlymu ir pratęsė priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės taikymą.

Įvertinus VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą ir medicininės apžiūros aktą bei proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, spręstina, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų V. M. ženklų psichinės sveikatos pablogėjimą ir socialinio pavojingumo padidėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl teikimas yra atmestinas. Teismas priima naują sprendimą – pratęsti 2017 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi V. M. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis,

nutaria:

atmesti VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą.

Pratęsti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, tai yra viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre, taikymo terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.