Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, VGTU studentas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gruodžio 29 d., apie 23.30 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip keturis kartus tyčia kumščiu trankė savo tėvui T. U. į veido sritį padarydamas pastarajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio žando srityje, viršutinėje lūpoje, lūpos raudonyje su muštine žaizda, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, taip tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. U. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

A. U. kaltinama tuo, kad 2016 m. gruodžio 29 d., apie 23.30 val. būdama bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vyrui T. U. tyčia kumščiu trenkė vieną kartą į kairę galvos pusę bei grubiai pastūmė abiejų rankų kumščiais į krūtinę pargriaudama pastarąjį ant lovos, tokiais savo veiksmais T. U. tyčia sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. U. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. U. nurodė, kad supranta kuo kaltinamas, kaltę pripažįsta. 2016-12-29, bute (duomenys neskelbtini), atėjo girtas tėvas ir pradėjo konfliktuoti. Tuo metu R. U. buvo stresas. Konfliktas įvyko mažajame kambaryje. R. U. buvo paėmęs telefoną. Susibarė, įvyko konfliktas ir R. U. stovėdamas sudavė tėvui, pastarasis nukrito ant lovos, vėliau nukrito ir R. U.. R. U. atsikėlė ir išėjo iš buto, kad toliau nekonfliktuoti. Konfliktas tuo ir pasibaigė. Kitą dieną, iš ryto, atvyko policija. Dabar su tėvu bendrauja, jo atsiprašė, kartu gyvena, tolimesnis bendravimas su tėvu įmanomas. Kitą kartą kitaip spręs problemą, žodžiais. Anksčiau konfliktinių situacijų šeimoje būdavo, tai išprovokuoja alkoholis, tėvas kartais išgeria, R. U. alkoholio nevartoja..

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji A. U. nurodė, kad supranta kuo kaltinama, kaltę pripažįsta. 2016-12-29 vyras atėjo labai girtas, žodis po žodžio taip įvyko. Šeimoje dažnai būna konfliktai. Tuo metu sirgo plaučių uždegimu, gulėjo namuose. Atsimena, kad buvo pastūmimas, pastūmė jį į kambarį tarp dviračio ir lovos, jis nugriuvo ant lovos. Pasakė R., kad reikia skambinti į policiją, nes vyras buvo agresyvus. Tada įvyko tėvo konfliktas su R.. A. U. patraukė vyrą iš R. kambario, patraukė jį už rūbų ir pastūmė į jo kambarį. Ar sudavė kumščiu neatsimena.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis T. U. nurodė, kad jį gydytoja apžiūrėjo 2016-12-30. Negeria ir švenčių metu, tada buvo blaivas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2016-12-31 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis R. U. su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltės nepripažino (t. 2, b.l. 12). 2016-12-31 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais A. U. ir T. U.. Jo mama su tėvu sutaria ne itin gerai, tėvas nuolat kabinėjasi prie mamos dėl visokių smulkmenų. Prieš kelis metus tėvas yra grasinęs mamai peiliu ir ne vieną kartą. Taip pat ne vieną kartą yra smurtavęs prieš mamą, ji ne kartą vaikščiojo su kraujosruvom nuo jo. Prie jo tėvas taip pat nuolat kabinėjasi, yra buvę, kad pradeda stumdyti jį. Yra turėjęs kraujosruvų dėl jo stumdymosi. Jis dirba pagal slenkantį grafiką ir per išeigines dažniausiai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus pradeda konfliktuoti su juo ir mama, kabinėjasi prie jų. 2016-12-29, apie 23.30 val. jo tėvas grįžo namo girtas. Jį namo atvežė jo brolis V., bet šis net neužėjo į namus, tik parvežė tėvą. Tėvas grįžęs girtas pradėjo kabinėtis prie jo, norėjo su juo pakalbėti. R. U. tuo metu ruošėsi egzaminui, sakė tėvui, kad eitų miegoti. Tėvas vistiek vis kabinėjosi prie R. U., kad reikia pakalbėti. Tėvas vis vaikščiojo po butą girtas, kelis kartus buvo nukritęs, taip pat buvo atsitrenkęs į durų staktą. Po to jis pradėjo eiti į mamos kambarį norėdamas iš to kambario pasiimti degtinės. Mama jo neįleido ir laikė duris, kad šis neįeitų. R. U. bandė tėvą atitraukti nuo mamos kambario durų ir nuvesti į jo kambarį, kad jis eitų miegoti, bet pastarasis jo neklausė. Tada R. U. paėmė tėvo telefoną ir norėjo paskambinti broliui V., kad atvažiuotų arba telefonu jį apramintų. Pamatęs tėvas, kad R. U. paėmė jo telefoną pradėjo jį stumdyti, bandė atimti telefoną ir šis užkliuvęs nukrito nugara ant dalinai ant lovos, dalinai ant grindų. R. U. tėvui krentant užkliuvo už lovos krašto ir taip pat nukrito ir užkrito ant tėvo veido ir gavosi toks inercinis smūgis nuo kritimo. Ar tėvas krisdamas kur nors užsigavo R. U. nematė. Po nukritimo R. U. iš karto atsikėlė ir paėmęs tėvo telefoną nuėjo į kitą kambarį. Tėvą paliko tuo metu kambaryje. Kitame kambaryje jis paskambino broliui ir paprašė, kad atvažiuotų. Dar iki jo atvykimo tėvas pradėjo prieš jį mosikuotis kumščiais ir siūlė eiti muštis, todėl jis su mama išėjo į laiptinę ir ten laukė brolio V.. V. atvažiavus jie visi užėjo į butą. Bandė kalbėtis su tėvu, tačiau šis jam grasino, kad jam bus blogai, kad jį sumuš ir panašiai. Tuo metu jis nepastebėjo ant tėvo veido jokių sužalojimų. V. pavyko tėvą nuraminti ir tėvas nuėjo miegot. V. patarė jiems namie nelikti, nes kai tėvas pabus jiems bus blogai, todėl jie su mama išvažiavo nakvoti pas jo mamos pažįstamą, o jo brolis - namo. 2016-12-30, apie 11.00 val. jie su mama grįžo namo. Namie jau buvo atvažiavęs V.. Jiems grįžus tėvas sakė, kad jis šito nepamirš. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir R. U. su mama sulaikė. R. U. tėvo nemušė, jam kumščiais specialiai nesmūgiavo nei pirmo karto, galėjo nebent užgauti jį netyčia krisdamas, tačiau jis pats pradėjo tą susistumdymą bandydamas atimti iš jo telefoną, bet tyčia jo nemušė. Galimai tėvas krisdamas galėjo susilaužyti nosį arba kai jis ant šio užkrito (t. 2, b.l. 13).

2017-06-02 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymo kaltinamasis R. U. su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltės nepripažino (t. 2, b.l. 21). 2017-06-02 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta, kadangi jis savo tėvo iš viso nemušė. Nustatyti sužalojimai tėvui galėjo atsirasti tuo momentu kai jis buvo su tėvu nukritęs arba kai šis pats buvo pargriuvęs savo kambaryje (apie tai, kad jis buvo pargriuvęs savo kambaryje jam papasakojo mama) ir, galimai, susižalojo. 2016-12-29, apie 23.30 val. jo tėvą į namus parvežė lygtais brolis V.. Tėvas į namus grįžo girtas. Jis buvo savo kambaryje ir lovoje pusiau sėdomis planšetiniame kompiuteryje skaitė dokumentus bei ruošėsi egzaminui. Iš pradžių (nėra įsitikinęs pilnai) jo tėvas buvo užėjęs pas mamą į kambarį. Po to tėvas užėjo pas jį į kambarį, tiksliai nematė (kadangi kambaryje šviesa buvo išjungta) kokios jis būklės buvo, bet šiek tiek svyravo. Tėvas pradėjo mokinti mane apie gyvenimą, pasipylė priekaištai iš pastarojo pusės, kad jis šio nevežioja su automobiliu ypač kai jis būna išgėręs, priekaištavo, kad jis nebendrauja su V.. Jis šiam pasakė, kad jis eitų išsimiegotų ir tada jie apie tai pasikalbės. Po kažkurio laiko į kambarį atėjo mama ir paprašė tėvo, kad šis eitų gultis ir netrukdytų jam mokytis. Jis nepastebėjo kaip tėvai išėjo iš kambario, jis į tai tiesiog nekreipė dėmesio, kadangi ši situacija yra jau įprasta (tėvas dažnai būdamas girtas ieško priekabių ir pamokslauja). Jo dėmesys nukrypo į planšetės monitorių ir jis toliau mokėsi, tik užgirdo kaip mama šaukia jam liepdama paskambinti V.. Jis nuėjo į tėvo kambarį, tuo metu tėvai stovėjo vienas šalia kito, galima sakyti, kad jis prasibrovė tarp tėvų, šalia stovėjusios lovos ir visai šalia lovos stovėjusio dviračio - treniruoklio ir paėmė nuo komodos tėvo telefoną, kad paskambinti V.. Tėvas pradėjo jam rėkti, kad jis neskambintų ir prišokęs prie jo pradėjo atiminėti telefoną. Tuo momentu, kai jis atiminėjo telefoną, tėvas nukrito ant lovos ir, berods, šis timptelėjo jį už megztinio, ir jis užkrito ant jo. Jis užkrito ant jo visu kūnu, tėvo veidas atsidūrė po jo krūtinkauliu, nepajautė ar kur nors stipriai galėjo jam užgauti. Nukritęs ant šio jis staigiai atsikėlė nuo jo ir keldamasis pastebėjo, kad tėvo viršutinė lūpa yra patinusi. Jam net nekilo mintis jo paklausti, nes jo pagrindinis tikslas buvo susisiekti su V., kad šis atvažiuotų ir jį nuramintų arba išsivežtų pas save. Mama liepė eiti į koridorių paskambinti V., nes šis juos pradės vytis (kadangi tai būtų jau nebe pirmas toks atvejis, kada jis grasinasi jiems, lakstydamas su peiliu ar pan.). Su mama išėjo į laiptinės koridorių bei paskambino V.. Maždaug po 15-20 min. atvažiavo V.. Su V. kartu nuėjo į butą. Tėvas buvo vonioje, ką jis ten veikė jis nežiūrėjo nes ėjau į savo kambarį. Vėliau tėvas pradėjo jam priekaištauti ir kaltinti jį sakydamas „Pažiūrėk, ką tu man padarei“. Puolė muštis ir sakė, kad „Aš tau padarysiu penkis kartus blogiau“. Įsikišo V., pradėjo raminti tėvą. Tėvas kažkuriuo mementu nuėjo į savo kambarį ir ten užsidarė jame. V. jam pasiūlė važiuoti pas jį, nes tėvas kitaip nenurims arba jam su mama kažkur išvažiuoti pernakvoti. Taip pat jis pasiūlė susitikti rytojaus dieną ir jam dalyvaujant išsiaiškinti su tėvu santykius, nes kitu atveju jis pradėtų muštis. Jie nuvažiavo pernakvoti į Valakampius pas tetą. Ryte paskambino V., jis liepė atvažiuoti maždaug po pusvalandžio į namus ir ten susitiks, t.y. jis privažiuos. Su mama nuvažiavo į namus, V. jau buvo bute. Įėjus į butą V. rado virtuvėje sėdintį, tėvas taip pat buvo virtuvėje. Nuo tėvo „nešė „peregaras“. Tėvo veidas buvo ištinęs. Neužilgo atvažiavo policija, liepė jiems persirengti ir jį su mama išvežė į policijos komisariatą iš ten jį su mama nuvežė į areštinę, ten jį apžiūrėjo, ant rankų jokių sužalojimų neaptiko. Nori pasakyti, kad jo santykiai su tėvu yra prasti. Jis su šiuo bendrauja persimesdamas tik vienu kitu žodžiu, tėvas pastoviai jam priekaištauja. Mano tėvas yra linkęs pakenkti tiek jam tiek motinai, būtent dėl to, kad šis nori atsikovoti vieną kambarį bute, taip pat nori sodybos, pagrinde dėl finansinių dalykų. Tėvas būdamas ir neblaivus ir blaivus konfliktuoja su mama, taip pat ieško priekabių. Tėvas gali save susižaloti, o po to dėl to apkaltinti kitus. Mano, kad taip pasielgti galėjo jį pamokyti ir V., nes V. turi įtaką tėvui. Dar maždaug prieš metus buvo atvejis kada tėvas būdamas girtas krito nuo laiptų ir tikėtina, kad galėjo susilaužyti nosį, nes tada jis su mama pastarąjį pakėlė ir įnešė į namus. O ten kur tėvas buvo nukritęs liko didelė kraujo žymė. Tuomet šis niekur nesikreipė, o vėliau buvo nuvažiavęs pas savo šeimos gydytoją Pilaitėje. (t. 2, b.l. 22).

2016-12-31 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymo ir apklausus įtariamąja, kaltinamoji A. U. su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kalta prisipažino iš dalies (t. 1, b.l. 104). 2016-12-31 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru T. U. ir jų sūnumi R. U. jai priklausančiame bute. Su vyru kartu gyvena apie 25 metus. Per tą laiką vyras yra daugybę kartų prieš ją smurtavęs, buvo sulaužęs jai nosį. Paskutinį kartą šis ją mušė dar šį mėnesį. Dėl smurto į policiją yra kreipusis, bet labai seniai, tada policija sakydavo, kad į šeimyninius santykius nesikiša. Pastaruoju metu į policiją nesikreipdavo, nes bijo savo vyro, jis nuolat ją muša, grasina, kad užmuš ir jos butas liks jam. Jis ne vieną kartą yra grasinęs jai peiliui, ne kartą buvo apgadinęs jos automobilį, grasinęs jai, kad sugadins jos automobilį ir ji užsimuš. Jis nuolat reikalauja iš jos sekso, nusimauna kelnes ir reikalauja, kad čiulptų jo lytinį organą sakydamas, kad ji yra jo žmona ir privalo tai daryti. Jis nuolat priekabiauja prie jų sūnaus R., vadina jį visokiais žodžiais be jokios priežasties. Jis nemyli sūnaus, sako, kad sūnus sėdi prie mamos sijono, kad jis ne vyras, pyksta, kad jis nedirba, o mokosi. 2016-12-29 vakare apie 23.30 val. jos vyras grįžo namo neblaivus. Iškarto nuėjo į sūnaus kambarį, pradėjo prie šio kabinėtis. R. tuo metu savo kambaryje ruošėsi egzaminui ir nebendravo su tėvu. Vyras dėl to pyko, siūlė jam išgerti, R. atsisakė. Ji, išgirdusi triukšmą, nuėjo prie R. kambario ir pasakė vyrui, kad nustotų prie sūnaus kabinėtis. Vyras pradėjo ant jos rėkti, sakė, kad nesikištų ir eitų iš čia. Jis vis kabinėjosi prie sūnaus. Ji pradėjo vyrą traukti nuo sūnaus suėmusi pastarąjį už drabužių. Jis tapo labai agresyvus, pastūmė ją. Ji vėl pradėjo šį traukti nuo sūnaus, jis vėl ją pastūmė ir trenkė jai kumščiu vieną kartą per nugarą, dėl to pajuto fizinį skausmą. Po to ji vėl pastarąjį pradėjo traukti už rūbų nuo sūnaus kambario ir pastūmė šį į jo kambarį, jai vyrą pastūmus jis nukrito veidu į apačią. Ar šis krisdamas ką nors užsigavo ji nematė, bet galėjo užsigauti, nes buvo neblaivus. Jam nukritus ji uždarė kambario duris. Vyras tada išėjo iš kambario, tuo metu R. paėmė telefoną norėdamas paskambinti jos vyro sūnui V.. Tai pamatęs vyras šoko ant R. norėdamas atimti iš jo telefoną ir rėkdamas, kad neskambintų ir jie abu nukrito ant lovos. Ji pasakė R., kad eitų skambinti vyro sūnui V.. R. tada kartu su ja išėjo į laiptinę, jie paskambino V. ir V. atvažiavo pas juos. Atvažiavus V. jie grįžo į butą. Pas vyrą tuo metu bėgo iš nosies kraujas. V. vis ramino tėvą, o jos vyras vis kabinėjosi prie V.. V. pavyko nuraminti jį ir šis nuėjo miegoti. Jiems V. patarė nelikti namuose, sakė, kai tėvas atsikels jis sumuš R.. Dėl to ji su R. išvažiavo nakvoti pas jos tetą, o V. išvažiavo namo. 2016-12-30, apie 11.00 val. jie su R. grįžo namo. Ten taip pat buvo V.. Jos vyras visas buvo mėlynas. Ji paklausė vyro kas jam nutiko. Šis pasakė, kad jis sakė jai, kad ją pasodins ir kad dabar pasodins. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ją su R. sulaikė. Kas sumušė jos vyrą ji nežino, mano, kad jis buvo naktį išėjęs į barą ir ten su kažkuo susimušė ir nutarė juos apkaltinti norėdamas atkeršyti. Jos sūnus R. tėvui nesudavė nei vieno smūgio. Ji pripažįsta, kad vyrą pastūmė ir šis nukrito, bet tai padarė gindama sūnų ir tikrai nenorėjo sukelti jam fizinio skausmo. Vyras nebuvo sumuštas, kai jie išvažiavo, be to, jei jis būtų buvęs sumuštas, tai ir V. nebūtų jo palikęs. Ji jau seniai nori skirtis su vyru, siūlo jam pasidalinti jos butą, bet šis nesutinka, sako, kad nesiskirs, o geriau užmuš mane ir jam liks visas butas. Ji pati kreipsis į policijos komisariatą ir parašys pareiškimą dėl vyro veiksmų, nes nebegali daugiau kentėti. (t. 1, b.l. 105).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. U. parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmę suprato, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies būtent dėl to, kad T. ji pastūmė, bet pastūmė tikrai negrubiai ir pastūmė jį iš nugaros pusės gindamasi nuo jo puolimo. Ji šiam į galvą tikrai netrenkė, kaip tik pati gavo nuo jo smūgį iš nugaros į kaklo sritį. 2016-12-29 apie 23.30 val. jos vyras T. grįžo į namus neblaivus ir iš karto bandė įsibrauti į jos kambarį (jie gyvena skirtinguose kambariuose), tačiau ji koja užrėmė kambario duris ir jo neįsileido. Tada jis iš karto nuėjo į sūnau kambarį. Užgirdo kaip T. pradėjo sūnui aiškinti kaip gyventi, po to sūnus neištvėręs garsiu balso tonu surėkė tėvu „Eik jau iš čia ir netrukdyk man mokytis“. Tai išgirdusi nuėjo į kambarį ir paprašė jo nelįsti prie sūnaus ir kad išeitų iš sūnaus kambario bei eitų miegoti. Jam neklausant ji šį už megztinio patraukė link savęs, kad išeitų iš kambario. Jis atsisukęs ranka jai trenkė į kaklo sritį iš nugaros. Ji atsisukusi vėl stvėrė jam už megztinio ir lengvai (kadangi jis vos laikėsi ant kojų) jį ištempė iš sūnaus kambario bei rankomis jį pastūmė į šalimais esantį jo kambarį, kadangi jis vos laikėsi ant kojų. Išgirdo kaip jis nugriuvo ir greitai uždegusi kambaryje šviesą pamatė kaip T. keliasi nuo grindų (T. nugriuvo tarpe-praėjime tarp lovos ir šalimais stovinčio treniruoklio). Atsikėlęs jis puolė ant jos, tada ji R. surėkė, kad šis paimtų tėvo telefoną ir paskambintų jo sūnui V. bei pakviestų jį atvažiuoti. Atbėgęs R. pastvėrė nuo komodos T. telefoną ir pradėjo jame ieškoti V. telefono numerio, tėvui bandant atimti telefoną, R. telefoną iškėlė į aukštį, kad jo nepasiektų, ir neišlaikius lygsvaros T. su R. pargriuvo ant lovos (T. pargriuvo nugaras ant lovos, o sūnus užgriuvo ant jo, bet staigiai atsikėlė nuo jo). Ji su R. išėjo iš kambario į buto koridorių bei ruošėsi skambinti V., iš kambario išėjo ir T., tada pamatė kaip T. iš nosies bėga kraujas, jis tepasakė „Matai ką padarei, dabar tau galas“ ir jis puolė ant jų. Tada ji su R. išbėgo į laiptinę ir būdami ten paskambino V. ir pasakė, kad tėvas „bušavoja“ ir paprašė jo atvažiuoti nuraminti. Iki kol atvažiuos V. jie buvo laiptinėje, R. skambino dar kartą V. ir jį paskubino. Atvažiavus V. jie kartu užėjo į butą, T. tuo metu vonioje prausėsi kraują, kad būtų pas jį ant veido kokios mėlynės ji nepastebėjo, jis visada su popieriumi bandė sustabdyti iš nosies bėgantį kraują, tačiau pamačiusi tai ji nelaikė rimtu sužalojimu, nes jam dažnai be priežasties kraujuoja nosis. T. buvo piktas ant R. ir siūlė jam pasimušti, jį provokavo sakydamas, kad jis ne vyras ir pan. V. liepė nelįsti prie R. ir pamatęs situaciją jiems patarė šiąnakt nenakvoti namuose, nes tėvas pyksta ant R. sakydamas, kad Tėvas visą dieną yra piktas ant R. dėl to, kad R. su juo niekur nevažiuoja. V. norėjo pasiimti tik R., bet ji pabijojo likti namuose su T.. Iš buto išėjo visi trys ir sutarė rytojaus dieną susiskambinti ir visiems nueiti pas tėvą išsiaiškinti situaciją. Susiskambinusi su giminaite M., su savo automobiliu nuvyko pas šią pernakvoti. Ryte susiskambinus su V., jis pasakė, kad pas T. gali važiuoti maždaug po 40 min, nes jis dar poliklinikoje ir tvarkosi savo reikalus. Jiems nuvažiavus į namus prie namo buvo jau V. mašina, tad jie su R. nieko nelaukę užėjo į butą. Ten virtuvėje sėdėjo V., o T. virė valgyti, pamačiusi T. mėlyną veidą ji paklausė kas šiam atsitiko. Ji atsakė, kad dabar jie gaus abu, nes R. jį sumušė, jis yra viską užfiksavęs, buvo greitoji jis „išsiėmė abdukciją“. V. tuo metu tylėjo. Buto durys buvo atidarytos kai neužilgo į butą užėjo policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas liepė man su R. ruoštis vykti į policijos komisariatą. Maždaug po 5 minučių atėjo dar du pareigūnai, kurie juos išvežė į policijos komisariatą, esantį Žirmūnuose. Komisariate jie parašė paaiškinimus ir juos išvežė į areštinę. Daugiau neturi ką pasakyti, tik tai, kad ji tyčia T. nežalojo ir R. tėvo nemušė. Pas juos namuose pastoviai konfliktinė situacija, konfliktus pastoviai provokuoja pats T., jis engia, įžeidinėja R. dėl to, kad šis mokosi, kad nepaklūsta jo nurodymams. Šeimoje yra pastovus konfliktas dėl turto padalijimo (t. 1, b.l. 114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. U. nurodė, kad jis gyvena trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena žmona A. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus R. U., gim. (duomenys neskelbtini). 2016-12-29, apie 23 val. 30 min. žmona ir sūnus jį sumušė, tas pasireiškė tuo, kad žmona jį labai grubiai pastūmė dėl ko jis nukrito ant lovos ir staiga prišokęs sūnus jam gulinčiam apie dvylika kartų kumščiu trenkė per veidą, po kažkiek smūgių jis buvo praradęs sąmonę. Sumušę jį šie išėjo iš kambario. Jis liko kambaryje. Apie 05.00 valandą 2016-12-30 jis pasijuto blogai ir pats išsikvietė greitosios pagalbos automobilį. Lazdynų ligoninėje jam nustatė galvos ir veido sumušimus, taip pat nosies lūžį. Dėl to, kad jį sumušė šeimos nariai jis nenorėjo kviesti policijos ir rašyti pareiškimo. Medikai pranešė patys. Jis tik dienos metu prieš sumušimą buvo išgėręs šampano, įvykio metu buvo blaivas. Sūnus su žmona taip pat jam atrodo, buvo blaivūs. Jį sumušė dėl to, kad kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad padeda atskirai gyvenančiai dukrai iš ankstesnės santuokos. Nežino kodėl jie taip padarė. Jis dar žodžiu išreiškė priekaištą, kad šie uogiene ištepė seną jo kartu su ankstesne žmona pirktą kilimą (t. 1, b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis T. U. parodė, kad nori pasakyti 2016-12-29 vakare maždaug apie 22.30 val. jį parvežė sūnus V. iš kaimo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sūnus R. savo kambaryje, o žmona virtuvėje. Jam parėjus į namus užėjo į virtuvę, ten išgėrė tabletę ir iš ten jis ėjo į kambarį, jam beeinat į kambarį dar koridoriuje jo žmona ėjusi iš už nugaros trenkė vieną kartą kumščiu jam į kairę galvos pusę virš ausies. Įėjęs į kambarį jis atsisuko į savo žmoną ir paklausė ko ji mušasi. Ji nieko nesakiusi stūmė jį abiem rankomis į krūtinę ir jis aukštielninkas griuvo ant lovos. Griūdamas jis niekur neužsigavo. Remdamasis į lovą rankomis bandė keltis, kai žmona pakvietė sūnų, pašaukusi šį vardu. Atbėgęs į kambarį sūnus R., atsistojęs veidu į jį, nieko nesakęs, smogė jam kumščiu tris ar keturis kartus į veidą, t. y. nosį, kaktą ir dešinį antakį, smūgių eiliškumo neatsimena, nes pirmiausia jis jų nesitikėjo ir nuo skausmo jam aptemo akyse ir jis prarado sąmonę. Tiksliai nežino, bet jam atrodo mušė jį ir jam praradus sąmonę, nes kai atsipeikėjo jam iš nosies ir burnos bėgo kraujas, buvo sumuštas visas veidas, t. y. nosis, lūpos, smakras. Kai jis nukrito ant lovos jis gulėjo ant nugaros, sūnus tikrai nebuvo ant jo užkritęs, jis, kaip ir minėjo, jam iš karto trenkė į veido sritį tris ar tai keturis kartus. Atsipeikėjęs jis kambaryje buvo vienas ir pajuto stiprų skausmą galvos ir krūtinės srityje, atsikėlęs nuėjo į virtuvę, virtuvėje prie stalo sėdėjo žmona ir jo du sūnūs, t.y. R. ir V.. V. atvyko po to kai jo žmona iš jo telefono šiam paskambino. Atėjęs į virtuvę jis paklausė už ką šie jį sumušė. Pastarieji nieko jam neatsakė. Tada sūnus V. jų paklausė už ką taip sumušė tėvą, jie taip pat nieko neatsakė. Tada jis nuėjo į vonią nusiprausti kruvino veido ir grįžęs į virtuvę išgėrė dvi „Ketanov“ tabletes nuo skausmo ir iškarto nuėjo į savo kambarį, nusirengė ir atsigulė į lovą ir užmigo. Apie 04.30 val. pabudo nuo galvos skausmo ir dėl to, kad iš nosies bėgo kraujas. Neišeidamas iš kambario pašaukė R. ir žmoną, tačiau niekas neatsiliepė, todėl jis atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti kodėl niekas neatsiliepia. Namie nieko nebuvo. Jam pradėjo skaudėti kairę ranką bei kairę krūtinės pusę, todėl jis išsikvietė greitąją pagalbą, nes 2003 m. jam buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Atvykusi greitoji pagalba jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam padarė galvos tomografiją bei nosies rentgeną, suleido vaistų ir paleido namo. Jam grįžus į namus, namuose nieko nebuvo. Maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnas, jis šiam pasakė, kad policijos nekvietė. Jis atsakė, kad gavo pranešimą iš medicinos įstaigos. Po įvykio jis pats tikrai niekam neskambino ir niekam nepasakojo, tik ligoninėje papasakojo medikams, kad jį sumušė sūnus ir žmona. Gaunasi, kad konfliktą suplanavo ir išprovokavo žmona, trenkdama jam vieną kartą į galvą, kadangi ji nori jį išvaryti iš namų, atsikratyti juo. Kalba dėl to, kad prieš mėnesį iki įvykio ji su sūnumi liepė jam susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Kada policijos pareigūnas buvo jų namuose ir jie virtuvėje su juo kalbėjosi, namo sugrįžo žmona ir sūnus R.. Žmona pradėjo šaukti, kas čia atėjo į jos namus. Apšaukė ne tik jį, bet ir pareigūną. Pareigūnas liepė jai palaukti kitame kambaryje, pasakęs, kad pirma pakalbės su manimi, o po to su ja. Tačiau žmona jo neklausė, pradėjo dar labiau šaukti. Po kurio laiko į butą atėjo du policininkai ir išsivedė jo žmoną ir sūnų R. (t. 1, b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis T. U. nurodė, kad 2016-12-29, apie 22.30 val. jo sūnus V. jį parvežė į namus. Jis parėjęs į namus užėjo į virtuvę, ten išgėrė tabletę ir iš ten jis ėjo į kambarį, koridoriuje sutikęs žmoną paklausė „Kodėl Jūs tą kilimą sugadinote“, nes prieš tai žmona namuose buvusį kilimą apipylė uogiene ir, suvyniojusi kilimą, jį išnešė į rūsį. Jis tą kilimą paėmęs iš rūsio pamatė, kad jis yra visiškai sugadintas. Po jo šių žodžių jam beeinant į kambarį, koridoriuje jo žmona, ėjusi jam iš paskos už nugaros trenkė vieną kartą kumščiu jam į kairę galvos pusę virš ausies, smūgio metu jis pajuto skausmą. Jis dar porą žingsnių paėjo ir įėjęs į kambarį atsisuko į žmoną ir paklausė ko ši mušasi. Ji nieko nesakiusi stūmė jį abiejų rankų kumščiais į krūtinę (ji stūmė gana grubiai ir smarkiai, tad fizinį skausmą jis jautė nes jam skaudėjo) ir jis kai stovėjo visai šalia lovos aukštielninkas griuvo ant lovos. Griūdamas jis niekur neužsigavo. Jis mano, kad tokiu savo elgesiu ši norėjo jį išprovokuoti, kad jis pastarajai trenktų atgal ir ši galėtų kviesti policiją. Nukritęs ant lovos jis, remdamasis rankomis į lovą, bandė keltis, kai žmona pakvietė sūnų pašaukusi jį vardu: „R.“ ir kažką ši pastarajam pasakė, lyg tai liepdama šiam jį mušti. Atbėgęs į kambarį sūnus R., atsistojęs veidu į jį, nieko nesakęs stipriai trenkė jam kumščiu tris ar keturis kartus į veidą, pataikydamas į nosį, dešinį antakį, kaktą, kai šis daužė jam į veidą jam labai skaudėjo, jis dar norėjo rankomis prisidengti veidą, tačiau jam tai nepavyko ir nuo skausmo jam aptemo akyse ir jis prarado sąmonę. Tiksliai nežino, bet matomai trankė jam ir jam praradus sąmonę (kadangi teismo medicinos ekspertas apžiūrėdamas jį sakė, kad jam suduota žymiai daugiau smūgių nei jis galvoja). Kai jis atsipeikėjo jam iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas, buvo sumuštas visas veidas, nosis, lūpos, smakras. Jam pasidarė labai bloga nes jis pajuto stiprius skausmus ne tik galvos ir veido dalyje, bet jam labai skaudėjo krūtinės srityje ir skaudėjo kairę ranką. Jis net pagalvojo kad jam turbūt insultas, o be to jis neteko ir daug kraujo, mano, kad išbėgo gal koks litras kraujo. Jis mano, kad ši situacija buvo išprovokuota A., nes ši siekia jį išvaryti iš namų, ji savo tokiu elgesiu privertė sūnų pakelti prieš jį ranką. Ji jau pusantrų metų pradėjo nuteikinėti sūnų prieš jį, jį juodina sūnaus akivaizdoje. Ji net buvo išsireiškusi R.: „Būtum geras sūnus, tai seniai būtum savo tėvui išdaužęs snukį“. Nori pabrėžti, kad šioje situacijoje dėl visko kalta tik žmona, ji ne tik jam trenkė į galvą ir į krūtinę, bet dar ir išprovokavo sūnų R. pakelti prieš jį ranką ir nori, kad dėl to ji būtų nubausta įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas pareigūnas A. K. nurodė, kad 2016-12-30, apie 11.45 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš VPK OVP gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), NVRS pareigūnai sulaikė du asmenis dėl smurto artimoje aplinkoje bei reikia juos pristatyti į 1 Policijos komisariatą. Atvykus minėtu adresu NVRS pareigūnai jiems perdavė R. U., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie veikdami kartu sumušė T. U.. Minėtus asmenis pristatė į 1 PK, spec. priemonių nepanaudojo. Pačio įvykio jie nematė ir daugiau nieko pasakyti neturi. Kiek pasakojo NVRS darbuotojai įvykis įvyko 2016-12-29, tačiau tą dieną asmenys pasišalino (t. 1, b.l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas pareigūnas R. S. parodė, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. 2016-12-30, apie 11.45 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) NVRS darbuotojas sulaikė du asmenis, jam reikalinga pagalba pristatant sulaikytuosius į 1 PK. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko Venta 01, kuris perdavė sulaikytuosius R. U. ir A. U., asmenys elgėsi ramiai prie jų pastarieji nebendravo tarpusavyje. Daugiau aplinkybių apie šį įvykį papasakoti neturi ką, kadangi jie atvyko tik paimti asmenis ir pristatyti į 1 PK. Nukentėjusysis teigė, kad jį sumušė sūnus su žmona, ant jo veido matėsi sumušimų žymės. Įtariamieji prie jų nieko nekalbėjo ir jiems nepaaiškino. Specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Asmenis pristatė į 1 PK (t. 1, b.l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima t.y. su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais. Su kaimynais iš šešiolikto buto artimai nesibičiuliauja, tiesiog susitikę pasisveikina ir viskas. Kaimynų net vardų nežino, žino tik jaunesniojo kaimyno vardą tai R.. Apie problemas pas juos šeimoje taip pat nieko pasakyti neturi. Sausio mėnesio pradžioje laiptinėje susitiko R. su mama iš minėto buto, šie jį užkalbino. Daugiau kalbėjo kaimynė, ši jo pasiklausė ar jis ką nors girdėjo 2016-12-29 vakare, kas pas juos vyko. Jis tepasakė, kad girdėjo šurmulį laiptinėje ir matė juos laiptinėje vaikščiojančius. Kaimynė jam užsiminė, kad galimai gali tekti tai paliudyti. 2016-12-29 vėlai vakare (kelintą valandą nepamena) jo šeima jau buvo sumigusi, o jis žiūrėjo televizorių salone, išgirdo laiptinėje šurmulį, ten niekas nerėkavo ir didelio triukšmo nebuvo, tačiau ten buvo tiesiog kažkoks sujudimas. Tuo metu jis priėjo prie buto durų akutės ir pamatė kaip laiptinėje R. su savo mama nerimastingai blaškėsi ketvirto aukšto laiptinėje, prie akutės jis prastovėjo keletą minučių, tikrai neilgai, bet matė kaip šie kartu tai prieina prie savo buto durų, tai palypėdavo žemiau link trečiojo aukšto ir vėl grįždavo. Apie ką jie tarpusavyje kalbėjosi jis tikrai nieko negirdėjo. Tad nesuvokus kas vyksta, į tai nereagavo ir nuėjo toliau žiūrėti televizorių. Jam net nebuvo minties išeiti į koridorių ir pasiklausti jų kas atsitiko, nes jis jų tokio elgesio nesureikšmino. Anksčiau nei jis, nei žmona tikrai nėra girdėję, kad pas juos būtų kokių nesutarimų ar kažkas panašaus. Tiksliau pasakius labai nustebo, kad pas juos kažkas įvyko. Daugiau nieko papasakoti neturi (t. 1, b.l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, t.y. su vyru ir sūnumi, kuriam yra 23 metai. Su kaimyne A. iš šešiolikto buto bičiuliaujasi, kartas nuo karto susitinka išgerti kavos ir pasikalbėti. Ankščiau kai jų sūnūs dar buvo jaunesni, jos dažniau susibėgdavo. Maždaug prieš 8-9 metus A. su savo sūnumi R. buvo pas ją atbėgusi prašytis pagalbos dėl to, kad jos vyras T. prisigėręs grasinosi su peiliu ją sužaloti. Su ja bendraujant dažnai klausdavo jos kodėl su vyru neišsiskiria, ji sakydavosi, kad jai jo gaila ir labiau sūnui R. gaila tėvo, jis šį užstodavo bei tikindavo mamą, kad tėtis turi būti namuose su šeima. T. iš pažiūros ramaus būdo, bet kaip suprantu išgėręs jis būna labai agresyvus. Dėl įvykių pas juos 2016-12-29 gali papasakoti tik tiek, kad tuo metu ji sirgo, vėlai vakare, maždaug vidurnaktį, tai buvo tikrai jau po dvyliktos valandos nakties, ji ėjo į tualetą, eidama į tualetą išgirdau koridoriuje kažkokį šurmulį, sujudimą. Priėjusi prie buto durų akutės pamatė, kad laiptinėje prie savo buto durų stovi A. su R., jie lyg tais kalbėjosi tarpusavyje, kažką sprendė, lyg tais kalbėjosi telefonu. Apie ką tarp jų vyko pokalbis tikrai nesigirdėjo. Ji pagalvojo, kad jie kažkur prieš naujametį išvyksta, kadangi jie dažnai kažkur išvažiuoja atostogauti. Ji net neišlindo iš buto, nes jeigu pas juos būtų kokių nors problemų tai tikrai būtų jai paskambinę į buto duris ir būtų paprašę pagalbos. Ilgai prie durų akutės nestovėjo, po keleto minučių nuėjo atsigulti. Jų to buvimo laiptinėje nesureikšmino, nes ir A. dažnai grįžta iš darbo jau labai vėlai, kadangi ji dirba pamaininį darbą. Po poros dienų prieš pat naujametį laiptinėje susitiko A. su R., A. papasakojo, kad ką tik ji su R. grįžo iš areštinės išsireikšdama, kad grįžo iš „abizjaniko“. Jai trumpai apibūdino aplinkybes, kad R. yra kaltinamas tuo, kad sumušė savo tėvą. Nelabai tuo patikėjo, nes R. yra ramaus būdo ir kad drįstų taip pasielgti su savo tėvu. Nebent išprovokuotas galėtų susistumdyti tarpusavyje arba pastumti. Pasak A. jos vyras tą vakarą buvo girtas, kad jis kibo prie R.. R. nekreipė dėmesio į jo kibimus, kaip suprato jis pavijo tėvą į šoną, tada T. pradėjo kibti ne tik prie sūnaus, bet ir prie A.. Smulkiai visko nežino, iš jų kalbų suprato, kad A., norėdama nuvytį vyrą į šoną truputį stumtelėjo ir, galimai, T. kažkur parkrito ir susižalojo. Po šių visų įvykių maždaug po 4-5 dienų laiptinėje buvo sutikusi T., kuris buvo su tamsintais akiniais ir patinusiu veidu. Jai keisčiausia, kad T., pasak A., su galvos sutrenkimo diagnoze ėjo į darbą ir jokio nedarbingumo neturėjo. Tuo labiau, kad jis vežioja keleivius. Kažko plačiau apie įvykį neturiu ko pakomentuoti, tik žinau, kad jie dažnai žodiškai tarpusavyje konfliktuoja. T. dažnai A. provokuoja bei veda iš kantrybės, jie tarpusavyje tiesiog negali taikiai gyventi, būdami atskirai jie kaip žmonės yra labai nuostabūs (t. 1, b.l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Ž. parodė, kad ji yra A. U. teta, t.y. jos tėvo S. pusseserė. Su A. palaiko artimus giminystės ryšius. Apie A. problemas su jos vyru ji labai daug žino. T. yra geriantis žmogus, jis tiek išgėręs, tiek blaivas yra agresyvaus būdo. Jis žiūri tik savęs, o kitais nesirūpina. Pamena, kad kai jų vaikas R. dar buvo kūdikis T. buvo labai smarkiai sumušęs A., A. tada buvo kreipusis į policiją, ji pasiėmė apdukciją, tuo viskas ir baigėsi. Tada T. buvo apsiraminęs. Tai buvo ne vienintelis atvejis, kada T. naudojo smurtą prieš A., prieš maždaug 10 metų, ją T. taip pat buvo sumušęs, buvo sumuštas visas A. veidas. A. niekur nesikreipė, nes jo bijojo, bijojo su juo skirtis, kadangi T. jai grasindavo, kad ji ir sūnus negyvens, juos sumuš ir panašiai. 2016-12-30 naktį maždaug apie 02.30 val. jai paskambino A. ir paklausė ar gali ji atvažiuoti su sūnumi pas ją pernakvoti. Ji jau suprato, kad kažkas negerai ir pasakė, kad gali atvažiuoti. Maždaug po pusvalandžio ji su R. atvažiavo savo mašina. Atvažiavę jie atrodė labai išsigandę ir susijaudinę. R. daugiau tylėjo, o A. susijaudinusiu balsu, verkdama jai papasakojo, kad T. buvo girtas ir pradėjo kabinėtis prie R., kuris vakare mokėsi sėdėdamas prie kompiuterio. A. pradėjo vyrui aiškinti, kad nelįstų prie sūnaus, nes šis mokosi ir kad išeitų iš sūnaus kambario. Vyras tada pradėjo kabinėtis prie jos ir ją pastūmė, pamatęs tai R., norėdamas apginti mamą, išstūmė tėvą į kitą kambarį ir jame pargriovė tėvą ant lovos. T. pradėjo „koliotis“ ir bandė šokti ant R., kaip supranta, tada, A. matant, R. nebeištvėrė ir kelis kartus gulinčiam tėvui trenkė į nosį. Kiek kartų trenkė tikrai niekas neskaičiavo, bet kelis kartus. Tada A. pradėjo rėkti ant sūnaus, kad jis nemuštų tėvo. R. išėjo iš kambario. T., pastebėjęs kraują iš nosies, pradėjo blaškytis po namus. A. pasakojo jai, kad sušlapinusi rankšluostį davė vyrui, kad šis susistabdytų kraują. T. iš viso pasiuto, pradėjo grasinti, kad juos užmuš. Šie jo išsigandę, kaip supranta, maždaug apie valandą dar buvo išlėkę į laiptinę ir sprendė kaip jiems toliau elgti. A., bijodama tokio T. elgesio, paskambino T. sūnui iš pirmos santuokos, kad atvažiuotų apraminti tėvo. Su sūnumi V. T. dieną, t.y. 2016-12-29 važinėjosi kartu, buvo su juo kaime ir vakare sūnus T. parvežė į namus. A. sakė, kad V. labai greitai atvažiavo ir jam atvažiavus T. apsiramino bei V. raginamas nuėjo miegoti. Bet žinant T. būdą, V. iš pat pradžių siūlė jiems pernakvoti kitame kambaryje, bet geriau tą naktį nenakvoti namuose iš viso, jeigu turi jie pas ką pernakvoti, o ryte visiems nurimus susitikti ir pasikalbėti. Pasiūlė išsimiegojus jam paskambinti ir su juo nuvykti pas T.. Atsikėlusi A. paskambino V. gal po 10.00 val., tačiau V. pasakė, kad šiuo metu užimtas ir po valandos susitarė susitikti prie namų ir kartu užeiti į butą. Vėliau A. jam telefonu pasakojo, kad jiems nuvykus V. jau buvo užėjęs pas tėvą į butą. A. užėjus į butą su R., bute jau buvo tyrėjas ir keli policijos pareigūnai. Tada pareigūnai paaiškino jiems, kokia situacija, kad tėvas buvo sumuštas, kad naktį T. buvo išsikvietęs greitąją, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Buvo informuota policija ir T. jiems pasakė, kad jį sumušė A. su R.. Policijos pareigūnai dar bute liepė jiems pūsti į alkotesterį, po to juos surakino antrankiais ir išvežė į policijos komisariatą, o iš ten į areštinę. Kai buvo pas ją atvykę A. su R., A. skundėsi, kad jai skauda ranką ties pečiu, kaip ši jai paaiškino, kad ranką užsigavo tuo momentų kai ją T.pastūmė ir ji atsitrenkė lyg tais į sieną, bet nėra tikra nes tiksliai nepamena kai A. jai sakė į kur ši atsitrenkė. Ant R. kūno vizualiai jokių kūno sužalojimų nesimatė, šis niekuo nesiskundė ir nieko nesakė, kad tėvas jam būtų kur nors trenkęs. Tą naktį kai A. su R. atvyko pas ją, dar porą valandų jie nėjo miegoti, nes A. viską jam papasakojo, R. tik sėdėjo ramus, nes A. jam davė raminamųjų, kad apsiramintų, o vėliau jis nuėjo miegoti. A. dar jai pasakojo, kad tuo momentu kai R. pargriovė tėvą ant lovos, T. gulėdamas tiesiog provokavo savo sūnų sakydamas rusiškai „Nu daj, daj ščenok, debil. Bej batku“. 2016-12-31 ryte maždaug apie 11.00 val. ji į namų telefoną paskambino A., ten atsiliepė T., paklausus kur A. šis pasakė, kad A. išvažiavo į Lenkiją, ji net nustebo, kad ši nieko nesakiusi išvyko. Tačiau ji žinojo, kad ši su R. buvo uždaryti į areštinę, nes prieš juos uždarant pastarajai leido paskambinti ir ši ją informavo. Su T. telefonu dar pakalbėjo apie šį bei tą bei pabaigai T. pasakė, kad jį sumušė A. su savo sūnumi, kad jam yra smegenų sutrenkimas, sumuštas veidas bei nosis. Ir sakė, kad eis tą pačią dieną į darbą, t.y. į antrą pamainą. Ji paklausė, kodėl jo nepaguldė į ligoninę, kai pas jį tokia situacija, jis atrėžė, kad pats nenorėjo gultis į ligoninę nes nėra kam dirbti. Ji dar spėjo paklausti, kaip jis eis šiandien į darbą tokios būsenos, jis pasakė, kad nėra kam dirbti ir dirbs kaip nors bei numetė telefono ragelį. Ji vėl šiam perskambino ir pasakė, kad gerai jau jis išvedė R. iš kantrybė, kad jis pakėlė ranką prieš tėvą. T. pradėjo sakyti, kad nedovanos tokio elgesio savo sūnui. Ji pasakė, kad jis pats kaltas ir turi atleisti savo sūnui. T. net nesileido į kalbas ir pasakė, kad tikrai nedovanos savo sūnui (t. 1, b.l. 91).

2016-12-30 Protokolu – pareiškimu pareiškėjas T. U. pareiškė, kad 2016-12-29, apie 23.30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė žmona ir sūnus. Žmona labai stipriai pastūmė, o sūnus mažiausiai dvylika kartų iš kumščio trenkė per galvą. Dėl įvykio patyrė galvos ir veido traumą. Lazdynų ligoninėje pasakė, kad lūžusi nosis (t. 1, b.l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės konstatuojama, kad RVU ligoninės slaugytoja M. pareiškė, kad 2016-12-30, apie 06.15 val. į ligoninę dėl veido sumušimo, nosies kaulo lūžio kreipėsi T. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2016-12-29, apie 23.30 val. namuose, sumušė sūnus. Suteikus medicininę pagalbą paleistas namo (t. 1, b.l. 4).

2016-12-30 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 5-7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo G. B. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje 2016-12-30 konstatuojama, kad gautas T. U. pranešimas, apie tai, kad 2016-12-29, apie 23.30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vyrą sumušė sūnus ir žmona. Lazdynų ligoninėje nustatyti veido ir galvos sumušimai, įtariamas nosies lūžis (t. 1, b.l. 11).

2017-01-27 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas garso įrašas, kuriame vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), prašo pagalbos, nes jam reikalinga greitoji pagalba (t. 1, b.l. 5-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG1326/2017(01) konstatuojama, kad T. U. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio žando srityje, viršutinėje lūpoje, lūpos raudonyje su muštine žaizda, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-12-29. T. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai visumoje nebūdingi savęs žalojimui. Muštinė žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje galėjo atsirasti tiriamajam griūnant ir atsitrenkiant minėta vietą į kietą paviršių. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas bei kraujosruva lūpos gleivinėje, kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 50-51).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. U. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Savo kaltę jis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiojo sužalojimus. R. U. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. U. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę ji pripažino visiškai. Kaltinamosios kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jos pačios parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiojo sužalojimus. A. U. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji, nukentėjusysis, ir prokuroras prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, nurodžius, kad kaltinamieji su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 72,19 EUR civilinį ieškinį bei 2017-07-18 sudarė sutartį su nukentėjusiuoju dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, naujų nusikalstamų veikų kaltinamieji nėra padarę.

Motyvuojamoji dalis

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. U. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Dėl žalos atlyginimo susitarė sudarydami taikos sutartį. Kaltinamasis R. U. po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. U. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas R. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Kaltinamoji A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis su kaltinamąja susitaikė, jai atleidžia. Dėl žalos atlyginimo susitarė sudarydami taikos sutartį. Kaltinamoji A. U. po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracinėn atsakomybėn traukta nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. U. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas A. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 100), R. U. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 7-8), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 72,19 Eur nukentėjusiojo T. U. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 53-55).

Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad T. U. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 72,19 Eur. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad R. U. 2016 m. gruodžio 29 d., apie 23.30 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip keturis kartus tyčia kumščiu trankė savo tėvui T. U. į veido sritį padarydamas pastarajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio žando srityje, viršutinėje lūpoje, lūpos raudonyje su muštine žaizda, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, taip tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl A. U. veiksmų buvo sukeltas tik fizinis skausmas, taigi gydymas nebuvo reikalingas. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis R. U. atsakingas už nukentėjusiojo T. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo R. U. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, šią žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, 2017-08-18 mokėjimo nurodymu per banką Swedbank sumokėdamas 72,19 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą visiškai atlyginus, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 72,19 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. U. civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiojo T. U. ir kaltinamųjų R. U. ir A. U. 2017-07-18 sudarytas ir šių asmenų pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog kaltinamieji R. U. bei A. U. įsipareigoja iki 2018-01-20 (įskaitytinai) dienos sumokėti nukentėjusiajam T. U. 1500 EUR sumą, pinigus pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); nukentėjusysis sutinka su tokia žalos atlyginimo tvarka ir sąlygomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo tvirtintinas šiuo teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. U., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju T. U. ir baudžiamąją bylą R. U. atžvilgiu nutraukti.

R. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. U., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju T. U. ir baudžiamąją bylą A. U. atžvilgiu nutraukti.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti nukentėjusiojo T. U. ir kaltinamųjų R. U. bei A. U. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

kaltinamieji R. U. bei A. U. įsipareigoja iki 2018-01-20 (įskaitytinai) dienos sumokėti nukentėjusiajam T. U 1500 EUR sumą, pinigus pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); nukentėjusysis sutinka su tokia žalos atlyginimo tvarka ir sąlygomis.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 72,19 Eur nukentėjusiojo T. U. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.