Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-3529-1049/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: 1-3529-1049/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-63598-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Kaltinamasis: O. M.
Nukentėjusysis: A. S., G. V.
Advokatai: Tomas Liutauras Petkauskas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-3529-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63598-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis

sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorams Simonai Naskauskaitei, Aliui Juodviršiui,kaltinamajam O. M., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,nukentėjusiesiems A. S., G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2015 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda. 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (150,64 eurų) bauda pakeista į 2 (dviejų) parų arešto, bausmę (bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

O. M. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane – picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia savo įžūliu elgesiu ir veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, kuomet baro patalpose garsiai šūkavo, iškoliojo G. V. necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiai kibo prie jos. Baro lankytojams N. J. J. R. ir A. G. bandant sudrausminti O. M. šis aktyviai priešinosi, išsitraukė peilį, jį atvirai demonstravo, taip sukėlė sąmyšį ir sukrikdė restorano – picerijos veiklą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis, 2018 m. balandžio 10 d., apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudodamas nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu fizinį smurtą – griebdamas jam už rankos ties pečiu, po to rankos kumščiais suduodamas nemažiau du smūgius į veido ir galvos sritis, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, kojomis įspirdamas nemažiau du kartus į galvos ir veido sritis, taip pat į kaklą dešinėje pusėje, tuo padarydamas kraujosruvą akių vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą nosies srityje, nubrozdinimą kaktos kairėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą veido kairėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą lūpose, nubrozdinimą smakro bei kaklo dešinėje, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą krūtinė dešinėje, bei kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kiekvieno iš kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos epizodų atskirai.

Viešosios tvarkos pažeidimas(BK 284 straipsnis)

O. M., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad įvykis picerijoje buvo suplanuotas iš anksto kitų asmenų, kadangi jis gyvena rajone, kur kaip jam žinoma yra vietinių vaikinų kompanija, kurie kartu žaidžia krepšinį ir jo labai nemėgsta. Daug gėrė ir pridarė kvailysčių, todėl jo metus laiko neįleido į minėtą piceriją, o kaip tik tą vakarą, ten buvo aukščiau minėta vaikinų kompanija, o padavėja dirbo G. V., kuri taip pat gyveno jo kaimynystėje, su ja O. M. taip pat nelabai sutardavo, gatvėje pasijuokdavo vienas iš kito. Tą vakarą O. M. sugalvojo nueiti į piceriją ir jam pasirodė įtartina, kad jį ten įleido. Patikino, kad užėjęs vidun parašė alaus ir G. V. jam įpylė bokalą alaus, sėdėdamas bare galėjo pasakyti jai komplimentų, galėjo tarti ir keletą necenzūrinių žodžių, mano, kad G. V. tai nepatiko ir ji pati išprovokavo konfliktą, kurio metu bare buvusių vaikinų kompanija jį stipriai sumušė. N. J. išvedė į lauką, užlaužė rankas, spardė ir mušė. Kišenėje turėjo mažą atlenkiamą peiliuką, tačiau juo tikrai niekam negrasino.

Nukentėjusioji G. V., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jai dirbant picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, į barą atėjo O. M. ir prašė jam įpilti alaus, tačiau ji atsisakė, kadangi jis praeityje kelis kartus yra nesusimokėjęs, todėl su kitais darbuotojais yra sutarę jo neaptarnauti. M. dar kelis kartus prašė įpilti jam alaus, kišo pinigus, sakydamas „aš norėčiau tau sukišti tuos pinigus kažkur kitur“, dėl ko bare buvę 4-5 vaikinai, prašė O. M. atstoti. Suprato, kad minėti vaikinai kaltinamąjį pažinojo, kadangi matė kaip su juo pasisveikino ir kreipėsi į jį „tu“. Po to M. nuėjo prie jų staliuko ir, G. V. nematė kaip, bet prasidėjo grumtynės, kurių metu kaltinamasis išsitraukė apie 20 centimetrų ilgio peilį, su kuriuo grasino jai ir kitiems, kad visus papjaus, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių vienas vaikinas su juo grūmėsi, o po to kitas kaltinamąjį pargriovė ant žemės, kad atimtų peilį, po ko ji iškvietė policijos pareigūnus. Po to apie 22.30 val., kaltinamasis vėl buvo atėjęs prie baro ir baro lankytojai sakė, kad jis lauke kažką darė su peiliu, tačiau ji to nematė, tik nenorėjo, kad jis įeitų į vidų.

Liudytoja V. B., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jai dirbant baro virtuvėje, apie 21.00–22.00 val., išgirdo triukšmą dėl ko ėjo pažiūrėti kas vyksta, kai tuo metu į virtuvę atskrido buitinis, neatlenkiamas peilis, apie 20 cm., ilgio. Baro viduje matė vykstančias muštynes, kur kaltinamasis grūmėsi su dar 3-4 žmonėmis, kurie mušė kaltinamąjį laikydami jo rankas už nugaros. Kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, rėkė ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Paaiškino, kad ankščiau kaltinamąjį yra mačiusi, tačiau su juo konfliktų neturėjo, o kitų muštynėse dalyvavusių asmenų jį nepažįsta.

Liudytojas N. J., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atėjo kartu su J., A. ir kitais draugais į barą, pažiūrėti futbolo rungtynių, kur jam atėjus iš karto prisikabino kaltinamasis, tačiau N. J. bandė į konfliktą nesivelti. Žiūrint rungtynes girdėjo, kad jis visą laiką kabinėjosi prie padavėjos, ją žemino, todėl liudytojas neištvėręs pasikvietė kaltinamąjį ir kartu su savo draugais išvedė jį iš baro, tačiau grįžęs pamatė, kad prie durų kaltinamasis stovėjo su peiliu, kurį atsilenkęs ėjo į barą. N. J., pasiėmęs kėdę, kad prilaikytų atstumą, sušuko garsiai, kad jis turi peilį, po ko jį čiupo. Pripažįsta, kad gindamasis sudavė kaltinamajam kelis smūgius, tačiau pastarasis buvo sakęs, kad taip pat turi „TT“, o N. J., iš savo tėčio, kuris dirba kelių policijoje, žino, kad tai yra rusiškas ginklas, dėl to labai išsigando. Dėl to bare kilo konfliktas, o po grumtynių kaltinamąjį išsivežė policijos pareigūnai. Paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta ir kartu su draugais nesitarė jo išprovokuoti.

Liudytojas J. R., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad maždaug prieš metus laiko, lapkričio-gruodžio mėnesį, jis buvo su draugais P. ir A., o vėliau prie jų prisijungė ir N. su S. buvo „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje. Apie 16.00 val., jis su P. ir A. rūkė lauke, kai prie jų priėjo kaltinamasis, rankoje laikydamas virtuvinį peilį ir sakė „kaip kalbėsim“. Dėl to P. su A. griebė kaltinamąjį ir paguldė ant žemės, o griebdamas už rankos P. įsipjovė į savo rankų pirštus. Barmenė iškvietė policiją ir jį išsivežė. Vėliau jie išvažiavo pasiimti P. iš ligoninės, su kuriuo grįžo atgal į kavinę. Jiems grįžus, apie 19.00 val., kaltinamasis vėl atėjo į baro vidų, įžeidinėjo barmenę ir prašė įpilti jam alaus, pradėjo negražiai kalbėti, dėl ko P. su N. išvedė jį iš baro, tačiau kaltinamasis vėl turėjo rankoje kitą, nedidelį peilį, dėl to kilo sumaištis, J. R. patikino, kad sėdėdamas už stalelio per kampą matė kaip kažkas kaltinamąjį pargriovė. Paaiškino, kad nebuvo susitaręs su niekuo išprovokuoti kaltinamojo.

Liudytojas A. P., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje picų kepėju ir, apie 18.00-19.00 val., matė, kad atėjęs kaltinamasis užsisakė picą, tačiau padavėja atsisakė jį aptarnauti ir pabėgo į virtuvę, nors A. P. buvo prašęs kaltinamojo susimokėt ir jis tiesė pinigus padavėjai. Po to prie kaltinamojo priėjo du ar trys vyrai, kurie norėjo išvaryti kaltinamąjį ir jie pradėjo muštis. Tarp minėtų vyrų buvo ir asmuo, kuriam kaltinamasis perpjovė ranką. Muštynių metu kažkas buvo paėmęs kėdę, paskui parvertė kaltinamąjį ant žemės. Minėti vyrai atėmė iš kaltinamojo peilį ir numetė jį į virtuvę, tačiau A. P. negirdėjo, kad kaltinamasis peiliu būtų grasinęs. Tik vėliau sužinojo, kad kaltinamasis prieš tai buvo kitame įvykyje.

Liudytojas A. G., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis grįžęs iš Anglijos nuėjo su draugais J. R., P. V., N. J. į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją pasišnekėti. Jis, kartu su P. V., išėjo į lauką parūkyti ir tuo metu atėjo kaltinamasis, turėdamas didelį virtuvinį peilį, kurį išsitraukė iš rankovės, todėl jie pargriovė kaltinamąjį ant žemės, atėmė peilį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, tačiau O. M. priešinosi ir draugui perpjovė tris pirštus, dėl ko jis buvo išvežtas į ligoninę. Parsivežę draugą iš ligoninės, praėjus maždaug pusantros valandos, matė, kaip atėjęs kaltinamasis vėl sugrįžęs užsipuolė barmenę, o kažkuris iš A. G. draugų pamatė, kad jis ir vėl turi peilį, dėl ko apsupo jį su kėdėmis, prasidėjo grumtynės ir jie kaltinamajam sudavė kelis smūgius, kadangi jis priešinosi, o paėmę iš jo peilį, numetė už baro, kur nėra lankytojų. Kokį peilį atsinešė antrą kartą neįsidėmėjo, gali būti, kad jis buvo atlenkiamas. Paaiškino, kad barmenę pažįsta tik iš matymo, bendrauja su kaltinamojo broliu, tačiau su pačiu kaltinamuoju ryšio nepalaiko.

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2017 m. gruodžio 5 d., 22.48 val., pranešė G. V., nurodydama, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vyras grasina darbuotojams peiliu, policijos pareigūnai jau buvo atvykę ir išsivežę šį asmenį (1 t., b. l. 14).

Iš Kauno apskrities VPK KTV 2017 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, restorane – picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios viduje rasta ir paimta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują nuoplovos, atlenkiamas peilis (1 t., b. l. 17–24).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-IS1-205 matyti, kad pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 28–29).

IŠ Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jam kartu su patruliais A. M ir S. R., apie 22.49 val., gavus pranešimą apie konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančioje picerijoje, pasitiko N. J., kuris paaiškino, kad į kavinę atėjo neblaivus vyras, kuris su savimi turėjo peilį, grasino kavinės lankytojams ir darbuotojams, todėl lankytoja minėtą vyrą sulaikė ir atėmė iš jo peilį. Ant sulaikytojo vyriškio veido matėsi sumušimai, prakirsta lūpa (1 t. b. l. 42).

Iš 2017 m. gruodžio 6 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8255, matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d., 1.45 val., O. M. nustatytas 1,42 promilių girtumas (2 t. b. l. 197).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas O. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis O. M. neprisipažino sutrikdęs viešąją tvarką, tačiau jo kaltė grindžiama byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2017 m. gruodžio 5 d., vakare, apie 17.00 val., picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pats buvo stipriai sumuštas, o šį įvykį suplanavo ir išprovokavo tame pačiame rajone gyvenantys iš matymo pažįstami tuo metu bare buvę vaikinai, kurie prieš tai buvo susitarę su picerijoje dirbančia, taip pat kaltinamajam iš matymo pažįstama padavėja G. V., su kuria jis taip pat konfliktuoja. Pats jokių viešąją tvarką galėjusių pažeisti veiksmų neatliko.

Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai, kadangi teisiamojo posėdžio metu apklausti – nukentėjusioji G. V., liudytojai N. J., J. R., bei A. G., nuosekliai ir nedviprasmiškai tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė apie tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., O. M. picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tą patį vakarą lankėsi iš viso du kartus, pirmą kartą, kuomet dar būdamas lauke konfliktavo su P. V., A. G. ir J. R., tuomet tarpusavio konflikto metu O. M. taip pat išsitraukė peilį, kuriuo grumtynėse perpjovė P. V. rankos pirštus. Tada J. R. nuėjęs į piceriją G. V. paprašė iškviesti medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai O. M. išsivežė į komisariatą. P. V., kuris anot liudytojų, nuolatos gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, dėl šio įvykio į policiją nesikreipė ir šios aplinkybės byloje paaiškėjo tik iš liudytojų J. R., A. G., iš dalies nukentėjusiosios G. V. parodymų. Tai, kad būtent pirmąjį kartą, kaip nurodo, apie 17.00 val., buvo stipriai sumuštas šalia to paties baro patvirtino ir pats O. M., jis taip pat patvirtino, kad tada konfliktavo ir su P. V..

Nors aukščiau aptartų aplinkybių kaltinime O. M. nebuvo nurodyta, todėl jos ir nebuvo išsamiau nagrinėjamos teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, visgi tai turi įtakos formuojant vidinį teismo įsitikinimą dėl kaltinamojo O. M. veiksmų tą pačią dieną ir iš esmės toje pačioje vietoje, tik keliomis valandomis vėliau pažeidžiant viešąją tvarką, kadangi tai paaiškina ir atskleidžia kaltinamojo motyvą.

Nėra objektyvaus pagrindo netikėti, ar abejoti tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir byloje apklaustų liudytojų N. J., J. R., A. G. parodymais apie tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 22.40 val., sugrįžęs į piceriją (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, O. M. tyčia savo įžūliu elgesiu ir veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, kuomet baro patalpose garsiai šūkavo, iškoliojo G. V. necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiai kibo prie jos. Baro lankytojams N. J. J. R. ir A. G. bandant sudrausminti O. M. šis išsitraukė peilį, jį atvirai demonstravo, tačiau sulaikant peilį baro lankytojai iš jo atėmė ir situaciją suvaldė sulaikydami ir patį O. M.. Tai, kad O. M. su savimi turėjo peilį, jį demonstravo patvirtina ne tik aukščiau aptartų liudytojų ir nukentėjusiosios G. V. parodymai, tačiau ir liudytojo A. P. parodymai, kai jis paaiškino, kad net ir būdamas virtuvėje girdėjo baro patalpose vykstantį konfliktą, matė akivaizdžiai sutrikusią ir išsigandusią G. V., kuri atsisakė aptarnauti O. M., o kuomet vyko grumtynės tarp O. M. ir baro lankytojų, matė kaip vienas iš vaikinų, atėmęs iš O. M. peilį jį metė virtuvės link. Iš esmės analogiškai dėl to parodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B., kuri taip pat būdama virtuvės patalpose girdėjo triukšmą, matė link jos metamą atlenkiamą peilį, stebėjo grumtynes tarp O. M. ir kitų picerijos lankytojų, paaiškino, kad bare tuo metu galėjo būti dar pora lankytojų, kurie į konfliktą nesikišo. Atliekant įvykio vietos apžiūrą būtent šalia virtuvės patalpų rastas peilis atlenkiama ir atlenkta 76 milimetrų ilgio, iki 15.5 milimetrų pločio ir 2 milimetrų storio geležte, 104 milimetrų ilgio ir 17 milimetrų pločio rankena (1 t. b. l. 28–29) ir tai visiškai patvirtina aptartus liudytojų parodymus bei paneigia kaltinamojo O. M. tvirtinimą, jog peilį turėjo paslėpęs kišenėje, jį ten laikė krapštyti nagams, ar tikslui, kurio taip ir negalėjo konkrečiai nurodyti bylos teisminio nagrinėjimo metu, kadangi tokių matmenų aštraus daikto saugiai laikyti kišenėje ir dar aktyviai judant praktiškai neįmanoma. Nors byloje nėra paneigtos aplinkybės apie tai, kad ir pats O. M. tuo metu kai buvo sulaikomas galėjo patirti tam tikrų sužalojimų. Apie tai, kad baro lankytojų sulaikytas asmuo buvo praskelta lūpa, o ant veido matėsi sumušimai, tarnybiniame pranešime nurodė Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. S., kuris kartu su patruliais A. M. bei S. R. pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą (1 t. b. l. 42). Taip pat ir įvykio vietos apžiūros metu ant grindų šalia baro buvo užfiksuotos raudonos spalvos, tikėtina kraujo, dėmės. Byloje nėra jokių duomenų apie konkrečius O. M. sužalojimus ar gydymąsi, tuojau pat po šio įvykio jis buvo sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę. Tačiau tai esminės reikšmės O. M. veiksmų kvalifikavimui neturi. Byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti O. M. parodymus, jog įvykis buvo iš anksto suplanuotas, tai kategoriškai paneigė visi byloje dėl šios nusikalstamos veikos epizodo apklausti liudytojai, be to tokia įvykių versija neįtikima dar ir dėl to, kad tuo metu bare buvę N. J., kuris tą patį vakarą pirmame konflikte su O. M. nedalyvavo, J. R. ir A. G., negalėjo žinoti ir nežinojo, kad O. M. ne tik kad bus paleistas iš policijos komisariato, bet dar ir tą patį vakarą sugįš į tą patį barą. O tai, kad O. M. su savimi turėjo peilį patvirtina, jog nusikalstamai veikai jis rengėsi ir tam turėjo konkretų tikslą, kuris buvo nulemtas jo pirmojo apsilankymo metu, tyčia ir sąmoningai pasirinko viešąją tvarką akivaizdžiai pažeidžiantį savo elgesio modelį, o ir atvykus į barą ne iš karto buvo jėga sulaikytas ir nuramintas kitų baro lankytojų, tačiau tik po to, kai jo įžūlūs ir iššaukiantys veiksmai aiškiai peržengė visuomenėje priimtinų elgesio normų ribas, iškoliojo G. V., viešoje vietoje atvirai demonstravo peilį taip ją ir kitus asmenis įbaugindamas, būtent jo veiksmai lėmė muštynes, dėl ko jis buvo sulaikytas, nors aktyviai priešinosi, ir tai sutrikdė picerijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, darbą, į įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, taigi jo kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį, laikytina pilnai įrodyta.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas

(BK 138 straipsnio 1 dalis)

O. M., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. S. prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. lankėsi bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu bare buvo ir daugiau asmenų, tarp kurių ir A. S.. Nukentėjusysis taip pat buvo nemažai išgėręs ir neatrodė ramus, bandė išprovokuoti muštynes, todėl išėjus į lauką nors ir pradžioje bandydamas išvengti konfliktinės situacijos, visgi O. M. stipriai sumušė A. S., sudavė jam smūgius, spardė parkritusį. Dėl savo veiksmų gailisi, nurodė, jog tokį elgesį įtakojo alkoholio poveikis.

Nukentėjusysis A. S., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis buvo bare, kur su nepažįstamu asmeniu vartojo alkoholinius gėrimus, kai po maždaug 2 valandų atvyko O. M., kuris prisėdo šalia. A. S. jautėsi apsvaigęs, kadangi buvo išgėręs pusę litro degtinės ir 5-6 bokalus alaus, todėl išėjo į lauką parūkyti, norėjo kviestis taksi ir važiuoti namo, kai pajuto smūgius iš šono į veido sritį, o kai jis parkrito pajuto spyrius iš kojų, po ko jis prarado sąmonę, bet kaip matė telefone, iš surinkto trumpojo numerio „112“, pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kadangi dėl sužalojimų du mėnesius buvo nedarbingas ir neteko pajamų, be to turi vaikščioti su plokštelėmis po akimis, kadangi buvo akiduobės sienelės lūžis, dėl ko pasekmes jaučia iki šiol, atsigulus mirguliuoja akyse, ilgai negalėjo valgyti, tinimas nepraeina.

Liudytoja E. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dieną dirbo padavėja bare, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, matė, kaip nukentėjusysis su kitais asmenimis gėrė alų, o kaltinamasis jį išprovokavo ir iš pradžių sudavė nukentėjusiajam smūgius baro viduje, o paskui perėjo visi į lauką, kur taip pat mušėsi, o atvykęs šeimininkas juos išskyrė. O. M. apibūdino kaip konfliktinį klientą, su kuriuo dėl įvairių jo sukeltų konfliktinių situacijų teko susidurti ir anksčiau.

Liudytojas L. Š. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio naktį atliko tarnybines pareigas, pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą jį pasitiko baro savininkas, kurie nurodė, kad matė muštynes, po kurių konfliktavę asmenys, įlipę į taksi automobilį bando pasišalinti. Pagal paaiškinimus taksi automobilis buvo sustabdytas tiek (duomenys neskelbtini), prieš viešojo transporto stotelę, automobilio viduje sėdėjo du vyriškiai. Prie automobilio priėjęs kruvinas vyriškis, kurio veidas buvo stipriai sumuštas, nurodė, kuris asmuo jį sužalojo ir tą asmenį sulaikę pristatė į VPK. Jiems atvykus nukentėjęs asmuo stovėjo prie šaligatvio tvorelės.

Liudytojas A. G., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio naktį vairavo taksi automobilį, su kuriuo atvažiavo prie baro, kur įlipo trys žmonės. Su jais nuvažiavo kelis šimtus metrų ir jų paprašytas sustojo, po ko prie jų privažiavo policijos pareigūnai su sumuštu asmeniu, kuris nurodė į gale sėdėjusį, kad tai jis sudavė smūgius, tuo metu klientai buvo ramūs.

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. balandžio 10 d., išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d., 2.24 val., A. S. pranešė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ką tik jį sumušė du draugai, dėl ko jis kraujuoja, o smurtautojai pasišalino (2 t., b. l. 47).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2018 m. balandžio 10 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, priešais įėjimą ant važiuojamosios dalies rastos kraujo dėmės, kurių mėginiai paimti (2 t., b. l. 43–46).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip asmuo Nr. 5, apsirengęs tamsios spalvos striukę, dryžuota palaidine, atsistojęs į kovinę poziciją prieš asmenį Nr. 1, ir suduoda jam smūgius (2 t., b. l. 59–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 15 d., specialisto išvados Nr. pG1854/2018(02), matyti, kad A. S. nustatyta kraujosruva akių vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kraujosruva bei nubrozdinimai nosies srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva bei nubrozdinimas veido kairėje, kraujosruva bei nubrozdinimas lūpose, nubrozdinimas smakro bei kaklo dešinėje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai padaryti buku daiktu galimai daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių (ar daugiau) trauminių poveikių pasėkoje. Remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 7,1 punktu kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 82–83).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. balandžio 10 d., asmens kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo O. M. asmens kratos metu paimta batas ir striukės gaubtas (kapišonas), vyriškas diržas, MRT „Nokia“, MRT pakrovėjas, 30 euro centų, vairuotojo pažymėjimas Nr. R (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 48–49).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas O. M. striukės gaubtas ir batas ant kurių matyti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės (3 t., b. l. 54–55).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 9502, matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d., O. M. nustatytas 1,54 promilių girtumas (3 t., b. l. 65).

Kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, 2018 m. balandžio 10 d., nakties metu – apie 2.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, prie naktinio baro, sudavė nukentėjusiajam A. S. ne mažiau du smūgius į veido ir galvos sritis, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, o kaltinamasis, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kojomis įspirdamas nemažiau du kartus į galvos ir veido sritis, taip pat į kaklą dešinėje pusėje, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvą akių vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą nosies srityje, nubrozdinimą kaktos kairėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą veido kairėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą lūpose, nubrozdinimą smakro bei kaklo dešinėje, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą krūtinės dešinėje, bei kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, ir taip sukėlė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis O. M. savo kaltę šiame epizode pripažino pilnai, įvykio situaciją visiškai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo A. S. parodymai, iš dalies liudytojos E. K. parodymai apie tai, kad būtent O. M. pradėjo žodinį konfliktą baro viduje, kur taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgius, o paskui smurtiniai veiksmai buvo tęsiami į lauke, kur toliau smurtavo nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo peržiūrą aiškiai matyti pats fizinis tarpusavio kontaktas tarp O. M. ir A. S., matyti, kaip O. M. A. S. suduoda smūgius (2 t., b. l. 59–62). Apžiūrėjus iš O. M. asmens kratos metu paimtus jo striukės gaubtą ir batą, ant jų matyti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės (3 t., b. l. 54–55). Tiek liudytojo A. G., tiek ir L. Š. parodymai patvirtina, kad tuojau pat po to, kai sužalojo A. S., kaltinamasis O. M. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Esamomis aplinkybėmis akivaizdu, jog kaltinamojo O. M. atlikti smurtiniai veiksmai priežastiniu ryšiu sietini su nukentėjusiajam A. S. sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį joje aprašytais konkrečiais sužalojimais patvirtina specialisto išvada Nr. pG1854/2018(02), ir tai visiškai patvirtina, kad O. M., suduodamas A. S. smūgius į gyvybiškai svarbią galvos, veido, bei kaklo sritis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato jog savo veiksmais kėsinasi į asmens sveikatą jį sužalodamas, liudija, kad O. M. numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė arba buvo jiems abejingas, tai yra veikė tiesiogine tyčia, todėl jo kaltė dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikytina pilnai įrodyta, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, todėl leidžia atsirasti bet kuriam iš jų, tai yra veikia neapibrėžta tyčia, kuri apima bet kuriuos iš galimų padarinių. Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius.

Šioje dalyje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilių girtumas), veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra būdamas viešojo maitinimo įstaigoje, o vėliau šalia jos, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, t. y. suprasdamas, kad smurtauja nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus sudavė jam smūgius ranka į gyvybiškai svarbią veido ir galvos sritis, bei spyrė į kaklą, dėl ko nukentėjusiajam konstatuota kraujosruva akių vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva bei nubrozdinimas nosies srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva bei nubrozdinimas veido kairėje, kraujosruva bei nubrozdinimas lūpose, nubrozdinimas smakro bei kaklo dešinėje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva krūtinės dešinėje, bei kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. O. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgius į veido, galvos bei kaklo sritis kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti pavojingi nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio sukeliami padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, o padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su O. M. veiksmais, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilių girtumas) O. M., viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, baro lankytojų akivaizdoje elgėsi įžūliai, įžeidžiančiai kibo prie baro darbuotojos G. V., ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, išsitraukęs iš kišenės demonstravo peilį taip sukeldamas išgąstį tiek nukentėjusiajai G. V., tiek ir kitiems asmenims, dėl ko buvo sutrikdyta įprasta baro veikla, sutrikdyta viešoji tvarka, sulaikomas kitų baro lankytojų aktyviai priešinosi. Šios faktinės aplinkybės, atitinkamai patikslinant kaltinimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. M., savo įžūliu elgesiu, atviru peilio demonstravimu, įžeidžiančiais veiksmais ir necenzūriniais žodžiais nukentėjusiajai, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą visuomenei ir aplinkai bei realiai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamasis O. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad savo įžūliu elgesiu – kitų asmenų akivaizdoje savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki trijų metų bausmės. BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dalyje dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o taip pat, kad abu nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis teistas (3 t., b. l. 185), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 175–188), nedirba (4 t., b. l. 72) Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t., b. l. 3) VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2012 m. liepos 17 d. – 2012 m. rugpjūčio 1 d., (4 t., b. l. 6), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, 2018 m. gegužės 21 d. – birželio 20 d., teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-22-2018 nustatyta, kad kaltinamasis yra pakaltinamas (4 t., b. l. 56–60).

Prokuroras siūlė kaltinamajam pagal BK 284 straipsnį paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę, subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, dalyje atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis O. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pakaltinamas, nedirba. Vertinant O. M. asmenybę, pažymėtina, kad nusikaltimus dėl kurių yra kaltinamas, padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2015 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, bausmę atliko 2016 m. gruodžio 30 d. (3 t. b. l. 189), taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), eilę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas, iš esmės jokios įtakos nepadarė. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. O. M., nors yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini).), tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą parinkti griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teistam, recidyvistui ir administracine tvarka eilę kartų baustam asmeniui, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks O. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, nustatant artimas sankcijose numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindais ir tvarka jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir O. M. skirtina galutinė, subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios pridedamos laisvės atėmimo bausmės proporcijos pasirinktos įvertinus tai, kad abi nusikalstamos veikos yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias ir vieną dalyje ją lengvinančią aplinkybes, kilusias pasekmes.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis O. M. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu išsakė motyvaciją keistis, tai, kad kaltinamasis nurodė turtintis pastovią gyvenamąją vietą, siekia integracijos į visuomenę, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl vadovaujantis bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, O. M. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai – pradėti dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis O. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. gruodžio 5 d., 23.00 val., iki 2017 m. gruodžio 7 d., 16.00 val., (2 t., b. l. 195, 3 t., b. l. 1), tai yra dvi paras, nuo 2018 m. balandžio 7 d., 5.35 val. val., iki 2018 m. balandžio 8 d., 18.50 val., tai yra dvi paras, ir nuo 2018 m. balandžio 10 d., 2.30 val. laikinai sulaikytas ir suimtas iki 2018 m. gruodžio 7 d. (3 t., b. l. 45, 5 t., b. l. 18–21), todėl šis laikas, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taigi iš viso į bausmę jos realaus vykdymo atveju įskaičiuotinos 246 dienos.

Kaltinamajam O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 864 (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 4000 (keturių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d., iki 2018 m. gegužės 31 d., dėl patirtų sužalojimų, buvo nedarbingas ir prarado 864 (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis) eurus darbo užmokesčio. Be to, dėl kairės akiduobės dugno lūžio, nosies kaulų lūžio patyrė fizinį skausmą, kurį vis dar jaučia, vartoja nuskausminamuosius vaistus, buvo paguldytas į ligoninę, kur pilnos narkozės metu jam buvo atlikta operacija, o akiduobės dugnas sutvirtintas titaniniu tinkleliu bei varžtu, kuris bus visą gyvenimą, negalėjo normaliai judėti, svaigo galva, dvejinosi vaizdas, o po operacijos apie mėnesį laiko negalėjo savarankiškai savęs apsitarnauti, dėl ko neišėjo iš namų ir negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, o taip pat ir dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis, dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, dėl ko Sodros duomenimis, jam buvo numatoma išmokėti ligos išmokas 2018 m. balandžio 12 – balandžio 30 d. – 396,83 eurai, 2018 m. gegužės 1 d. – gegužės 2 d. – 30,52 eurai, 2018 m. gegužės 3 d. – gegužės 7 d. – 91,57 eurai, 2018 m. gegužės 8 d. – gegužės 25 d. – 427,36 eurai, 2018 m. gegužės 26 d. – gegužės 31 d. – 122,11 eurai, (2 t., b. l. 127, 129, 13), kas sudaro 1068,39 eurus. Nukentėjusysis pateikė duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (2 t., b. l. 125), iš kurių matyti, kad A. S. vidutinis darbo užmokestis yra 966 eurai (skaičiuojant nuo bendros trijų mėnesių darbo užmokesčio sumos – 2898,01 eurų), ir tai sutampa su Sodros pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 128). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad jo prarastos pajamos – 864 eurai (Sodra išmokėjo 1068,39 eurus, vieno mėnesio darbo užmokesčio vidurkis 966 eurai, 2 mėnesių vidurkis – 1932 eurai, 1932-1068=864 eurai).

Toks nukentėjusiojo pateiktas negautų pajamų dydžio apskaičiavimas pagrįstas tik iš dalies, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, A. S. buvo nedarbingas nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., taigi, ne du mėnesius, kaip nurodoma nukentėjusiojo skaičiavimo formulėje, o tik vieną pilną mėnesį ir du balandžio mėnesio dešimtadienius, todėl jo vieno mėnesio darbo užmokesčio vidurkis turėtų būti dalijamas iš trijų, tam, kad nustatyti darbo užmokesčio dešimties dienų vidurkį, kas yra 322 eurai (966/3=322), taigi, sprendžiant dėl priteistinos sumos iš dviejų mėnesių pilno darbo užmokesčio vidurkio reikia atimti Sodros išmokėtos pašalpos dydį, bei dešimties dienų darbo užmokesčio vidurkį, kadangi už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., A. S. darbo užmokestį gavo, todėl atlygintina ir priteistina A. S. negautų darbo užmokesčio pajamų suma yra 542 eurai (1932-1068-322=542), todėl A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis O. M., smurtaudamas A. S. atžvilgiu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir tai tiesiogiai susiję su nurodomais nukentėjusiojo išgyvenimais bei neigiama patirtimi, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas neabejotinai sukėlė A. S. išgyvenimus ir nepatogumus, dėl ko šis buvo hospitalizuotas LSMU ligoninės Kauno Klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, jam atlikta operacija, buvo nedarbingas daugiau nei dešimt dienų. Anot paties nukentėjusiojo, jis juto didelį skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, dėl to negalėjo savarankiškai savimi rūpintis, jam reikėjo aplinkinių pagalbos, skausmus junta iki šiol, Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad kaltinamasis O. M. nusikalstamus veiksmus atliko iš anksto jų neplanavęs, tačiau veikdamas staiga susiformavusia tyčia, pasielgė neadekvačiai susidariusiai situacijai ir tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam A. S. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pats A. S. įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta 4000 eurų neturtinės žalos suma atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio vietoje, yra mažintina iki 800 (aštuonių šimtų) eurų, ir tai laikytina proporcingu ir adekvačiu atlyginimu už jo patirtą neturinę žalą.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančia vaizdo medžiaga prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 22), kompaktinis diskas su jame esančia vaizdo medžiaga prie įvykio vietos apžiūros protokolo (2 t., b. l. 46), 3 kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, esantys bylos 4 tomo galinio bylos viršelio voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; kartoninė dėžutė su joje esančiu peiliu (1 t., b. l. 33), stiklainis su foniniu kvapu ir stiklainis su kvapo pėdsakais, voką, kuriame įpakuotos raudonos spalvos dėmių nuoplovos (1 t., b. l. 34, 37, 38), vokas Nr. 1, su jame esančiais biologinės kilmės pėdsakais ir vokas Nr. 2, su jame esančiais biologinės kilmės pėdsakais (2 t., b. l. 50, 51), striukės gaubtuvas ir batas (3 t. b. l. 61–63), saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kelioninis krepšys su jame esančiais 3 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ universalių pakrovėjų, įpakuotų į originalias pakuotes, „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių UAB perėjimų, įpakuotų į originalias pakuotes, „(duomenys neskelbtini)“ perėjimas, įpakuotas į originalią pakuotę, 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių telefonų laikiklių, įpakuotų į originalias pakuotes, 4 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių šakotuvų, įpakuotų į originalias pakuotes, 4 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ USB perėjimų, „(duomenys neskelbtini)“ automobilinis šakotuvas, neįpakuotas į originalią pakuotę, 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių telefonų pakrovėjų, (1 t., b. l. 124–125, 126, 127), vyriškas diržas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM „Tele2“ pildyk kortele, MRT pakrovėjas, 30 euro centų, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas O. M. vardu, „(duomenys neskelbtini)“ bilietas „(duomenys neskelbtini)“ paimti O. M. asmens kratos metu ir perduoti saugoti Kauno apskrities VPK pakete Nr. 318064 (3 t., b. l. 48–49, 64), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini O. M..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant O. M.:

- pradėti dirbti arba mokytis;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 5 d., 23.00 val., iki 2017 m. gruodžio 7 d., 16.00 val., tai yra dvi paras, nuo 2018 m. balandžio 7 d., 5.35 val. val., iki 2018 m. balandžio 8 d., 18.50 val., tai yra dvi paras, ir laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. balandžio 10 d., 2.30 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d., vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, iš viso į bausmę jos realaus vykdymo atveju įskaičiuotinos 246 dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo O. M. nukentėjusiojo A. S. naudai 542,00 (penkis šimtus keturiasdešimt du) eurus turtinės žalos atlyginimo ir 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančia vaizdo medžiaga prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 22), kompaktinį diską su jame esančia vaizdo medžiaga prie įvykio vietos apžiūros protokolo (2 t., b. l. 46), 3 kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, esantys bylos 4 tomo galinio bylos viršelio voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; kartoninę dėžutę su joje esančiu peiliu (1 t., b. l. 33), stiklainį su foniniu kvapu ir stiklainį su kvapo pėdsakais, voką, kuriame įpakuotos raudonos spalvos dėmių nuoplovos (1 t., b. l. 34, 37, 38), voką Nr. 1, su jame esančiais biologinės kilmės pėdsakais ir voką Nr. 2, su jame esančiais biologinės kilmės pėdsakais (2 t., b. l. 50, 51), striukės gaubtuvą ir batą (3 t. b. l. 61–63), saugomus Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kelioninį krepšį su jame esančiais 3 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ universalių pakrovėjų, įpakuotų į originalias pakuotes, „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių UAB perėjimų, įpakuotų į originalias pakuotes, „(duomenys neskelbtini)“ perėjimas, įpakuotas į originalią pakuotę, 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių telefonų laikiklių, įpakuotų į originalias pakuotes, 4 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių šakotuvų, įpakuotų į originalias pakuotes, 4 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ USB perėjimų, „(duomenys neskelbtini)“ automobilinį šakotuvą, neįpakuotą į originalią pakuotę, 2 vnt., „(duomenys neskelbtini)“ automobilinių telefonų pakrovėjų, (1 t., b. l. 124–125, 126, 127), vyrišką diržą, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM „Tele2“ pildyk kortele, MRT pakrovėją, 30 euro centų, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. M. vardu, „(duomenys neskelbtini)“ bilietą „(duomenys neskelbtini)“ paimtus O. M. asmens kratos metu ir perduotus saugoti Kauno apskrities VPK pakete Nr. 318064 (3 t., b. l. 48–49, 64), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis