- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1-451-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40356-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. D. apgaule savo naudai įgijo V. P. turtą – pinigus (500 eurų), t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., tiksliai nenustatytose vietose, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašydama SMS žinutes V. P. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jam melagingą informaciją, kad ji yra pastojusi nuo jo ir nėštumo nutraukimui jai reikia 500 eurų; patikėjęs nurodyta melaginga informacija V. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. paštu pervedė 500 eurų į D. D. banko sąskaitą.
2.1. D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2018 m. vasarą ji ieškojo sau gyvenimo draugo, todėl buvo užsiregistravusi pažintiniame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. P. ją užkalbino minėtame tinklalapyje. Taip ji susipažino su nukentėjusiuoju V. P.. Iš pradžių jiedu bendravo internete, po to telefonu, o vėliau nutarė susitikti. Nuo pažinties iki pirmo susitikimo praėjo maždaug 4 mėnesiai. Pirmą kartą su nukentėjusiuoju V. P. susitiko 2018 m. rudenį, spalio-lapkričio mėnesiais, vienoje iš (duomenys neskelbtini) esančių kavinių. Po to daug kartų buvo susitikusi su nukentėjusiuoju V. P.. Su juo susitikdavo dažnai, 3 kartus per savaitę, kartais dažniau. Su nukentėjusiuoju susitikdavo tai kavinėje, tai išnuomotuose butuose, tai jos bute, tai viešbučiuose. Susitikimų metu jiedu lytiškai santykiaudavo. Pirmą kartą lytiškai santykiavo po antro arba trečio susitikimo. Iš pradžių nukentėjusysis V. P. jai labai patiko, jis elgėsi ir bendravo labai gerai. V. P. jai dovanodavo dovanas, gėles, duodavo pinigų išlaidoms. Per jos gimtadienį 2019 m. kovo 27 d. nukentėjusysis V. P. jai padovanojo 500 eurų ir paminėjo, kad tai per mažai, kad jai dar duos. Jis visuomet sumokėdavo už vakarienes, už alkoholį, duodavo jai pinigų (pavyzdžiui, kirpyklai) ir padėdavo jai materialiai. 2019 m. balandžio mėnesį kartu su nukentėjusiuoju V. P. planavo kelionę į Turkiją. Už šią kelionę sumokėjo nukentėjusysis – iš pradžių avansą, o po to likusią sumą. Tačiau nukentėjusysis neturėjo paso. Dėl to jie apsipyko, bet nepaisant to, nukentėjusysis sutiko, kad ji į (duomenys neskelbtini) skristų be jo, kartu su savo sūnumi. Iš šios kelionės ji sugrįžo po 10 dienų, prieš Šv. Velykas. Parvežė nukentėjusiajam V. P. dovanų. Su nukentėjusiuoju V. P. susitiko po Šv. Velykų, padėkojo jam už kelionę. Nukentėjusysis V. P. neprašė jos grąžinti pinigus už kelionę. Po kelionės jiedu su nukentėjusiuoju susitaikė ir bendravo toliau, susitikinėdavo ir lytiškai santykiaudavo. Jų dviejų lytiniai santykiai buvo nesaugūs – nukentėjusysis V. P. nesisaugodavo ir jai tai nepatiko. 2019 m. kovo mėnesį jai vėlavo menstruacijos, jai buvo padidėję krūtys, ji jautė maudimą pilvo apačioje, todėl ji galvojo, jog pastojo, bet tąkart ji nepastojo. 2019 m. liepos pabaigoje jai vėl vėlavo menstruacijos, jai atsirado tokie patys požymiai, kaip kovo mėnesį (padidėjo krūtys, atsirado maudimas pilvo apačioje). Tąkart ji pasidarė nėštumo testą, tačiau testas neparodė tikslaus rezultato (buvo neryški antra juostelė). Nėjo pas ginekologą tam, kad įsitikintų, jog ji nėščia. Nors jai nebuvo aišku, ar ji nėščia, ji save laikė nėščia, todėl supykusi ant nukentėjusiojo V. P. dėl to, kad jis lytinių santykių metu nesisaugojo, pasakė pastarajam, jog ji laukiasi ir paprašė jo 500 eurų nėštumo nutraukimui. Tai ji padarė telefonu. Prašė būtent 500 eurų, nes pakalbėjusi su drauge manė, jog tokią sumą jai teks išleisti nutraukiant nėštumą. Nukentėjusysis V. P. norėjo, kad ji pagimdytų jam vaiką, bet ji to nenorėjo. Iš pradžių nukentėjusysis V. P. nenorėjo pervesti pinigų, bet kai ji pranešė, jog vaiko negimdys, nukentėjusysis 2019 m. rugpjūčio 9-10 d. pervedė jai minėtus pinigus į jos banko sąskaitą. Neatkreipė dėmesio į tai, kas buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtyje, tačiau ji suprato, už ką šie pinigai. Gavusi pinigus ji apie tai savo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo nukentėjusįjį. Po to, kai gavo pinigus, ji nesitikslino, ar iš tiesų buvo nėščia, ji nesikreipė į gydytojus dėl nėštumo patikslinimo ir jai nekilo minčių grąžinti pinigus nukentėjusiajam. Negali nieko pasakyti dėl SMS žinutėse nurodytos kreipimosi į gydytojus datos – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Mano, kad tądien buvo užsiregistravusi pas kažkokį gydytoją, tačiau nepamena, kad tądien būtų nuėjusi pas gydytoją. Nežino, ar nukentėjusysis jai būtų pervedęs pinigus, jeigu ji būtų paprašiusi pinigų kitam tikslui, pavyzdžiui, atsitikus nelaimei. Po to, kai jai buvo pervesti 500 eurų, jiedu su nukentėjusiuoju V. P. visą rugsėjį vėl susitikinėjo ir vėl turėjo lytinių santykių. Po to ji iš tiesų pastojo, todėl gautus pinigus išleido nėštumo nutraukimui. Nėštumą jai nutraukė liudytojas E. K.. Mano, jog 2019 m. lapkričio 13 d. buvo nutrauktas tas pats nėštumas, kuomet ji pastojo 2019 m. liepos mėnesį. Kada tiksliai ji pastojo – ar prieš 500 eurų gavimą, ar po to, ji nežino, bet ko gero po šių pinigų gavimo. Tvirtą diagnozę, kad yra nėščia, ji sužinojo 2019 m. spalio mėnesį, kuomet nusipirko antrą nėštumo testą. Nežino, kiek išleido nėštumo nutraukimui, vaistams ir papildams. Nepamena, ar nukentėjusysis V. P. prašė jos pateikti duomenis apie nėštumo nutraukimą. Jų dviejų su nukentėjusiuoju V. P. santykiai nutrūko, nes ji pavargo nuo jo. Jei būtų pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamos veikos, nesutiktų dirbti viešųjų darbų.
2.2. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ieškojo sau gyvenimo draugės, todėl buvo užsiregistravęs keliuose pažintiniuose internetiniuose tinklalapiuose. Tikslaus laiko nepamena, bet 2018 m. pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje viename iš pažintinių internetinių tinklalapių jis susipažino su kaltinamąja D. D.. Tiksliai nepamena, bet gali būti, jog jie susipažino pažintiniame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis su kaltinamąja D. D. bendravo internetu, po to telefonu SMS žinutėmis ir pokalbiais. Kaltinamoji naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Nepamena, kuriuo telefono numeriu naudojosi jis pats, nes jis naudojo kelis numerius ir miglotuose santykiuose nenorėdavo nurodyti savo tikrojo telefono numerio. Praėjus maždaug vienam mėnesiui nuo pažinties jiedu susitiko. Pirmas susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini). Po šio susitikimo jie niekur nevyko, o išėję iš minėtos kavinės jie atsisveikino ir išsiskyrė. Maždaug po dviejų savaičių ar vieno mėnesio jiedu su kaltinamąja D. D. susitiko antrąkart. Tąkart jie susitiko trumpam (kelioms valandoms arba parai) jo išnuomotame bute, intymiam laikui praleisti. Šio antrojo susitikimo metu jiedu su kaltinamąja D. D. lytiškai santykiavo. Po to jų bendravimas taip ir vykdavo – jie susitikdavo reguliariai, kartais santykiaudavo lytiškai. Intymiems pasimatymams jis trumpam išnuomodavo butą, rezervuodavo kambarius viešbučiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan. Patalpomis susitikimams rūpindavosi jis (nukentėjusysis). Yra dovanojęs kaltinamajai D. D. gėlių, dovanų, duodavo pinigų jai smulkioms išlaidoms, sveikindamas su gimtadienio padovanojo jai 70–80 eurų ir gėlių. Nei jis, nei kaltinamoji D. D. nekvietė vienas kito susipažinti su savo artimaisiais. Taip pat jis užsakė kelionę į (duomenys neskelbtini). Kelionę užsakė tik sau ir kaltinamajai D. D.. Sakė kaltinamajai D. D., kad jai dovanoja kelionę. Mano, kad ji turėjo suprasti, jog jis į (duomenys neskelbtini) vyks kartu su ja. Į (duomenys neskelbtini) jie turėjo išskristi 2019 m. balandžio 12 d. Tačiau tuo metu buvo pasibaigęs jo paso galiojimas. Jis skubėjo išsiimti naują pasą, nes norėjo į (duomenys neskelbtini) keliauti kartu su kaltinamąja D. D. ir sakė jai, kad jis suspės iki kelionės sutvarkyti savo pasą. Tačiau kaltinamoji D. D. nuvyko į kelionių agentūrą ir perrašė kelialapį tik sau ir jos vaikui, todėl į (duomenys neskelbtini) jis (nukentėjusysis) su kaltinamąja D. D. nebeiškeliavo. 2019 m. balandžio 20 d. grįžusi iš Turkijos kaltinamoji D. D. sakė jam, kad ji sumokės jam už kelionę, bet to nepadarė. Dėl šios kelionės jiedu su kaltinamąja D. D. susipyko, bet 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jiedu vėl susitiko kavinėje, o ar po to kur nors važiavo – nepamena. Po to vasarą jiedu vėl susitikinėjo kaip ir anksčiau, kartais lytiškai santykiaudavo. Jis manė, kad jų draugystė buvo rimta. Bet 2019 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje kaltinamoji D. D. pradėjo jam rašyti SMS žinutes apie tai, kad ji laukiasi nuo jo vaiko, jai neprasidėjo menstruacijos, nėštumo testas teigiamas, kad ji vaiko negimdys, eis pas gydytoją ir jai reikalingi pinigai – 500 eurų, nėštumo nutraukimui. Jis išsakė kaltinamajai savo nuomonę, t. y. kad jis nori turėti vaiką, rūpintųsi juo, kad turi galimybes auginti vaiką, tačiau kaltinamoji D. D. laikėsi savo pozicijos. Šiais klausimais su kaltinamąja D. D. jis bendravo tik SMS pranešimais, gyvai susitikę nebuvo. Kaltinamosios rašytos SMS žinutės jį skaudino, nes jis planavo su ja savo ateitį, bet po SMS žinučių suprato, kad jokių santykių su ja ateityje nebebus. Jis siūlė kaltinamajai kartu nuvykti pas gydytoją, tačiau kaltinamoji atsisakė. Grynų pinigų kaltinamajai D. D. nenorėjo duoti, nes jam kilo įtarimų dėl tokio jos prašymo. Nepaisydamas kilusių įtarimų, jis (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje pervedė pinigus – 500 eurų, kaltinamajai D. D. į jos banko sąskaitą. Pervedus pinigus ji padėkojo jam už pervestus pinigus. Pinigus kaltinamajai pervedė dėl to, kad jai reikėjo nutraukti nėštumą, kitoms reikmėms jai pinigų nebūtų pervedęs. Po to jie toliau bendravo telefonu, bet susitikę buvo tik vieną kartą. Kaltinamoji dar prašė pinigų išlaidoms – 150 eurų, bet jis nebedavė jai pinigų. Paskutinio susitikimo metu kaltinamoji D. D. pasakė jam „mylėjaisi su manimi, tai ir susimokėk“. Vėliau kaltinamoji taip pat minėjo jam, kad ji „susitvarkė“, t. y. nutraukė nėštumą, bet šios procedūros atlikimo datos nenurodė. Jis prašė, kad kaltinamoji D. D. pateiktų jam medicininius dokumentus dėl nėštumo, nes norėjo įsitikinti, jog pervesti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, tačiau ji to nepadarė, sakė, kad jai ne 18 metų ir ji pažymų nepateikinės. Po to jis nutarė kreiptis į policiją, nes jei kaltinamoji D. D. nebuvo nėščia, tai norėjo atgauti pinigus. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jis su kaltinamąja D. D. nebebendravo, tik bandė susisiekti su ja, buvo nuvykęs pas ją į namus, o kaltinamoji D. D. jam iškvietė policiją. Patikslintą civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad dėl kaltinamosios D. D. rašytų SMS žinučių jis nespėjo apdirbti laukų (jis yra ūkininkas), pablogėjo jo sveikata, bet į specialistus (gydytojus) jis nesikreipė. Dokumentų, kurie patvirtintų jo patirtą neturtinę žalą, neturi. Šiuo metu jo santykiai su kaltinamąja D. D. yra blogi, pamačius ją užplūsta dviprasmiški jausmai, jai jaučia kažkokį pyktį, bet nedidelį.
2.3. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. pas jį buvo atvykusi kaltinamoji D. D., kuriai buvo nustatytas nėštumas ir kuriai tą pačią dieną buvo atlikta adsorbcijos (išsiurbimo) procedūra. Apie tai kaltinamosios D. D. prašymu 2020 m. vasario 25 d. buvo išduotas medicininių dokumentų išrašas (2 t., 82 b. l.). Iš kaltinamosios D. D. žodžių tai buvo antrasis jos nėštumas. Atlikus ultragarsinį tyrimą buvo nustatyta, kad jos nėštumas 6–7 savaičių. Kaltinamoji nurodė, kad jos paskutinės menstruacijos buvo 2019 m. spalio 3 d. Pagal šiuos duomenis galima suskaičiuoti, jog, įvertinus maksimalias paklaidas, kaltinamoji D. D. vaisingų lytinių santykių būdu anksčiausiai galėjo pastoti 2019 m. rugsėjo 6-7 d. Anksčiau pastoti dėl aptariamo nėštumo kaltinamoji D. D. negalėjo. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu kaltinamoji D. D. po vaisingų lytinių santykių būtų pastojusi 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, 2019 m lapkričio 13 d. būtų buvęs kitas nėštumo laikas ir jai būtų buvusi atlikta kitokia procedūra. Jeigu ji būtų pastojusi 2019 m. liepos pradžioje, tai 2019 m. lapkričio 13 d. jai nebūtų buvę galima daryti nėštumo nutraukimo. Taip pat, esant nesivystančiam nėštumui, kaltinamoji D. D. galėjo pastoti 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tokiu atveju jai būtų buvusi nustatyta kita diagnozė, o to jis nenustatė. Adsorbcijos (išsiurbimo) procedūra kaltinamajai D. D. kainavo 140 eurų.
2.4. Iš 2020 m. vasario 21 d. viešbučio (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis V. P. viešbučio paslaugomis naudojosi 3 kartus: 2019 m. kovo 9–10 d.; 2019 m. kovo 23–24 d.; 2019 m. kovo 27–28 d. Už viešbučio paslaugas buvo atsiskaityta (1 t., 76 b. l.).
2.5. Iš 2020 m. vasario 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis V. P. 2018 m. lapkričio 17–19 d. naudojosi viešbučio paslaugomis, t. y. buvo rezervavęs dvivietį kambarį (rezervacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kambaryje buvo 1 asmuo (1 t., 80–81 b. l.).
2.6. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“. Apžiūros metu šio mobiliojo ryšio telefone, aplanke „Pranešimai“ „Gautieji“ yra išsaugotos iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gautos SMS žinutės:
2.6.1. 2019 m. liepos 30 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautos SMS žinutės:
2.6.1.1. 06.28:07 val. – „Dar sužinosiu dėl pastojimo, iš kur gi man žinot.. Jei tu taip neatsakingai pasielgei“;
2.6.1.2. 06.28:17 val. – „Reik 500,įdėk į dėžutę nes manęs nėra“;
2.6.1.3. 06.40:26 val. – „Tai jei bus problemų, ar tu suvoki kad aš nuo to kentėsiu Bet ką tu supranti..“;
2.6.2. 2019 m. rugpjūčio 2 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gautos SMS žinutės:
2.6.2.1. 06.29:39 val. – „Eisiu privačiai oas gydytoją“;
2.6.2.2. 06.34:50 val. – „Kas vyksta? Ogi einu privačiai pas gydytoją, kas neaišku, nesusergu, teigiama“;
2.6.2.3. 06.37:29 val. – „Taigi viskas kainuoja, čia reik greit, o greit tik per pinigus“;
2.6.2.4. 07.44:53 val. – „Negaliu kalbėt, pusryčiaujam, mama, vaikas yra.. Kitai savaitei ruošk 500, eisiu pas privatų ginekologą reiks pinigų“;
2.6.3. 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gautos SMS žinutės:
2.6.3.1. 09.03:33 val. – „Be to, kaip man bendrauti su tavim? Aš nesusergu, tu pridirbai, man reik eit pas gydytoją daryt valymą.. Aš jaučiuosi blogai, mane pykina“;
2.6.3.2. 09.03:50 val. – „Sakiau neleist, o tu vistiek pridirbai“;
2.6.3.3. 09.03:57 val. – „Kas tu per žmogus?“;
2.6.3.4. 09.05:05 val. – „Įdėk į dėžutę 500e man reikia pas gydytoją privačiai pasidaryt valymą O jei tau px tai eik savais keliais“;
2.6.3.5. 09.22:27 val. – „Tai trečiadienį įdėk į dėžutę pinigų“;
2.6.3.6. 10.20:06 val. – „Kokį išlaikymą? Taigi pats pripūtei pridarei man problemų ir dar tyčiojiesi. Aš bl tau ne 18 metų, kad rinkčiau sąskaitas“;
2.6.3.7. 10.57:16 val. – „Aš vaiko negimdysiu, neduodi pinigų valymui tavo reikalas Tada eik savo keliu, aš net net nežinau kur tu gyveni, kaip galiu gimdyti vaiką“;
2.6.3.8. 11.56:35 val. – „Ką tu čia tyčiojies iš manęs, kokios dar sąskaitos, aš ne žmona tavo“;
2.6.3.9. 12.20:00 val. – „Aš gi ne į polikliniką eisiu“;
2.6.3.10. 12:21.51 val. – „Ką tau paimt? Nebedaryk man gėdos, ką tau tikėt? Nereikia pūsti per tas dienas kai negalima“;
2.6.3.11. 12.26:11 val. – „Aš iš vis nesu turėjusi jokių valymų, tik vaiką gimdžiau“;
2.6.4. 2019 m. rugpjūčio 7 d. 11.19:55 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gauta SMS žinutė
– „Prie ko neturi pinigų, man gi reik pas gydytoją, gydytojui reiks mokėt pinigų 8d einu“;
2.6.5. 2019 m. rugpjūčio 8 d. 13.31:58 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gauta SMS žinutė
– „Tu man pinigus greičiau, man ryt pas gydytoją“;
2.6.6. 2019 m. rugpjūčio 10 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gautos SMS žinutės:
2.6.6.1. 15.08:23 val. – „Labas. Aš nesuprantu, kodėl mane apgaudinėji? Aš negaunu jokių pinigų iš tavęs...“;
2.6.6.2. 18.16:55 val. – „Jau įkrito už pravalymą. Ačiū“;
2.6.7. 2019 m. rugpjūčio 22 d. 21.07:50 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamosios D. D. telefono) gauta SMS žinutė – „Bet jau susitvarkiau, viskas gerai. Jei gali, įdėk man 150 ant išlaidų, kad ir per paštą“ (1 t., 83, 84–99 b. l.);
2.7. Iš policijos pareigūnų D. T. ir J. P. tarnybinių pranešimų matyti, jog buvo gauta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios D. D. telefono) pokalbių ir SMS žinučių išklotinė, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d.; nukentėjusysis V. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. 10.03:13 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 11.15:38 val. nukentėjusiojo V. P. telefone buvo naudojama SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. liepos 29 d. tarp telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios D. D. telefono) ir nukentėjusiojo V. P. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vyko susirašinėjimai, o nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. kiekvieną dieną, išskyrus 2019 m. rugpjūčio 3 d., vyko susirašinėjimai bei užfiksuoti 8 skambučiai. Viso užfiksuoti 294 sujungimai (1 t., 131–132, 134–140, 143–146 b. l.).
2.8. Iš byloje esančios informacijos, gautos iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklų paslaugas, matyti, jog telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamosios D. D. telefonas) pokalbių su telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo prisijungęs prie šių celių:
2.8.1. 2019 m. rugpjūčio 1 d. 12.50:59 val., 12.58:53 val. ir 19.43:30 val. – prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini), t. y. apie 200 metrų nuo kaltinamosios D. D. gyvenamosios vietos);
2.8.2. 2019 m. rugpjūčio 5 d. 16.18:59 val., 16.56:06 val., 17.26:06 val. ir 17.56:06 val. – prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini), t. y. apie 200 metrų nuo kaltinamosios D. D. gyvenamosios vietos);
2.8.3. 2019 m. rugpjūčio 9 d. 15.32:49 val. – prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini), t. y. apie 1 kilometrą nuo kaltinamosios D. D. gyvenamosios vietos) (1 t., 130 b. l.).
2.9. Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2019 m. lapkričio 22 d. pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamoji D. D. yra prisirašiusi prie VšĮ (duomenys neskelbtini). D. D. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas: 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. – į VšĮ (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. – į VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., 107 b. l.).
2.10. Pagal policijos pareigūnės D. T. tarnybinį pranešimą seka, jog peržiūrėjus iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gautą kaltinamosios D. D. asmens sveikatos istoriją matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d. kaltinamajai D. D. medicinines paslaugas suteikė gydytoja S. M., o 2019 m. rugsėjo 9 d. – gydytoja L. K. (įrašai yra kortelės 60 lape) (1 t., 112 b. l.).
2.11. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikto medicininio dokumento kopijos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. kaltinamajai D. D. buvo atliktas plaučių (krūtinės) instrumentinis rentgenografinis tyrimas (1 t., 118 b. l.).
2.12. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamajai D. D. buvo atliktas mikroabortas (mikroadsorbcija); buvo nutrauktas 6–7 savaičių nėštumas (2 t., 82 b. l.).
2.13. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, jog kaltinamoji D. D. į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. lapkričio 13 d. Paskutinės mėnesinės 2019 m. spalio 3 d. Gimda padidėjusi, ~ 6 sav. Kaltinamoji D. D. nori atlikti mikroadsorbciją. Ši procedūra atlikta tą pačią dieną, be komplikacijų. Ant ambulatorinės asmens sveikatos istorijos viršelio nurodytas kaltinamosios D. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 101–105 b. l.).
2.14. Iš policijos pareigūnės D. T. tarnybinio pranešimo, o taip pat iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. į kaltinamosios D. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų (mokėtojas V. P.; mokėjimo paskirtis „už atliktą pravalymą“); tą pačią dieną 500 eurų iš kaltinamosios D. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į kitą kaltinamosios D. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis „mokėjimas tarp savo sąskaitų“):
2.14.1. iš kaltinamosios D. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervesti 102 eurai (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugpjūčio 21 d. pirkinį; 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 12 eurų (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugpjūčio 21 d. pirkinį; 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 82 eurai (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 16 d. – 235 eurai UAB (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugsėjo 12 d. pirkinį;
2.14.2. iš kaltinamosios D. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo pervestas 131 euras (duomenys neskelbtini) už 2019 m. liepos 25 d. pirkinį; 2019 m. rugsėjo 2 d. – 40 eurų (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkinį; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 860 eurų (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugpjūčio 16 d. pirkinį; 2019 m. rugsėjo 30 d. – 300 eurų (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugsėjo 5 d. pirkinį; 2019 m. lapkričio 13 d. – 116,85 euro (duomenys neskelbtini) už 2019 m. spalio 19 d. pirkinį; 2019 m. gruodžio 13 d. – 230 eurų UAB (duomenys neskelbtini) už 2019 m. lapkričio 18 d. pirkinį; 2019 m. gruodžio 30 d. pervesta 10 eurų į kaltinamosios D. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., 158–166, 176–177, 179–180 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas
3.1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
3.2. BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika – sukčiavimas, yra neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia nukentėjusiojo suklaidinimu pranešant neteisingus duomenis, pateikiant suklastotus dokumentus, pakeičiant daiktų savybes ir panašiais būdais. Pagal suformuotą teismų praktiką apgaulė pasireiškia objektyvios tiesos iškraipymu, siekiant suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą) ir kaltininkui suvokiant, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, norint padaryti išvadą apie kaltininko veikos pobūdį, būtina nustatyti, kad jis iš tiesų veikė ir tai, kad tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, t. y. nustatyti faktą, kad asmens veikai yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme nustatytos ir draudžiamos veikos požymiai.
3.3. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. į savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutes, iš kurių turinio matyti, kad jose buvo rašoma: 1) apie pastojimą nuo nukentėjusiojo V. P. („dar sužinosiu dėl pastojimo, iš kur gi man žinot“; „kas neaišku, nesusergu, teigiama“; „aš nesusergu, tu pridirbai, man reik eit pas gydytoją daryt valymą“; „aš jaučiuosi blogai, mane pykina“; „sakiau neleist, o tu vistiek pridirbai“; „taigi pats pripūtei“; „aš vaiko negimdysiu“; „nereikia pūsti per tas dienas kai negalima“); 2) apie ketinimą eiti pas gydytojus dėl nėštumo nutraukimo ir reikalavimą perduoti 500 eurų tam tikslui („reik 500, įdėk į dėžutę, nes manęs nėra“; eisiu privačiai pas gydytoją“; „einu privačiai pas gydytoją“; „taigi viskas kainuoja, čia reik greit, o greit tik per pinigus“; „man reik eit pas gydytoją daryt valymą“; „įdėk į dėžutę 500e, man reikia pas gydytoją privačiai pasidaryt valymą“; „tai trečiadienį įdėk į dėžutę pinigų“; „neduodi pinigų valymui tavo reikalas“; „aš iš vis nesu turėjusi jokių valymų, tik vaiką gimdžiau“; „man gi reik pas gydytoją, gydytojui reiks mokėt pinigų 8d einu“; „tu man pinigus greičiau, man ryt pas gydytoją“; „aš nesuprantu, kodėl mane apgaudinėji? Aš negaunu jokių pinigų iš tavęs“) ir 3) apie pinigų gavimą bei nėštumo nutraukimą („jau įkrito už pravalymą“; „jau susitvarkiau, viskas gerai“). Visos šios SMS žinutės buvo parašytos iš kaltinamosios D. D. mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) – tai, kad šiuo telefonu naudojasi ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji D. D., ji pati patvirtino teisiamojo posėdžio metu, be to, būtent toks jos mobiliojo ryšio telefono numeris nurodytas ant UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos jos ambulatorinės sveikatos istorijos viršelio (2 t., 101 b. l.). Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis V. P. pervedė 500 eurų kaltinamajai D. D. į jos banko sąskaitą, nurodydamas šių pinigų panaudojimo paskirtį – už nėštumo nutraukimą („už atliktą pravalymą“). Tai patvirtino tiek nukentėjusysis V. P., tiek kaltinamosios D. D. banko sąskaitų išrašai, tiek iš kaltinamosios D. D. mobiliojo ryšio telefono atsiųstos SMS žinutės. Pati kaltinamoji D. D. teisiamojo posėdžio metu iš esmės neneigė gavusi minėtus pinigus. Taigi, apibendrinant visus bylose esančius duomenis neginčijamai įrodyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji D. D. SMS žinutėmis reikalavo iš nukentėjusiojo V. P. perduoti jai 500 eurų, nurodė, kad ji yra nėščia ir minėti pinigai reikalingi nėštumo nutraukimui, po ko nukentėjusysis V. P. pervedė kaltinamajai D. D. į jos banko sąskaitą reikalaujamą sumą – 500 eurų.
3.4. Tačiau vien tik pirmiau paminėtų ir įrodytų faktinių aplinkybių nepakanka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti – būtina nustatyti, jog šiuo konkrečiu atveju užvaldydama (įgydama) minėtą pinigų sumą kaltinamoji D. D. panaudojo apgaulę, kad apgaulė buvo pagrindinė sąlyga, lėmusi pinigų perdavimą kaltinamajai ir kad kaltinamoji D. D. taip veikė sąmoningai, tyčia.
3.4.1. Kaltinamoji D. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2019 m. spalio 7 d. kaltinamoji D. D. parodė, jog iš tikrųjų jokio nėštumo nebuvo, apie tai jokios kalbos su nukentėjusiuoju V. P. nebuvo ir jo pareiškimas, kad ji iš jo prašė pinigų nėštumo nutraukimui yra melagingas (1 t., 188 b. l.). Vėliau, 2020 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu kaltinamoji D. D. nurodė, kad ji buvo nėščia ir jai buvo atlikta išsiurbimo procedūra, tačiau detaliau apie tai nieko neparodė (2 t., 14 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. D. toliau neigė savo kaltę tvirtindama, jog ji buvo nėščia, kad ji prašė pinigų iš nukentėjusiojo nėštumo nutraukimui (nors tuo metu jai nebuvo patvirtintas nėštumas) ir kad jai buvo nutrauktas nėštumas. Tačiau tokią nenuoseklią kaltinamosios D. D. poziciją paneigia kiti byloje esantys duomenys.
3.4.2. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis V. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog jis su kaltinamąja D. D. lytiškai santykiavo, kad pastaroji nurodė jam, jog ji pastojo nuo jo ir reikalavo 500 eurų nėštumo nutraukimui, todėl šiam tikslui būtent tokią pinigų sumą jis 2019 m. rugpjūčio 9 d. pervedė kaltinamajai D. D.. Taip pat kaltinamosios D. D. versiją apie jos nėštumą kaltinime nurodytu laikotarpiu paneigė jai mikroadsorbciją (išsiurbimą; mikroabortą) atlikęs liudytojas E. K. – teisiamajame posėdyje šis liudytojas iš esmės nurodė, kad dėl 2019 m. lapkričio 13 d. kaltinamajai D. D. nutraukto nėštumo vaisingų lytinių santykių būdu kaltinamoji D. D. anksčiausiai galėjo pastoti 2019 m. rugsėjo 6-7 d. (įvertinus maksimalias menstruacijų ciklo paklaidas), t. y. po reikalavimo nukentėjusiajam V. P. perduoti jai pinigus praėjus vienam mėnesiui; anksčiau (2019 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje) pastoti dėl aptariamo nėštumo kaltinamoji D. D. negalėjo; jeigu kaltinamoji D. D. po vaisingų lytinių santykių būtų pastojusi 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, 2019 m lapkričio 13 d. būtų buvęs ne 6-7 savaičių nėštumas ir jai būtų buvusi atlikta kitokia procedūra; pagal kaltinamosios D. D. žodžius, tai buvo jos antrasis nėštumas (pirmasis nėštumas baigėsi sūnaus gimimu (2 t., 19 b. l.)), kas rodo, jog po jos sūnaus gimimo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžios kaltinamoji pastojusi nebuvo. Ne mažiau svarbu tai, jog pati kaltinamoji D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai pačiai nebuvo aišku, ar ji nėščia; ji pastoti galėjo ne prieš minėtos pinigų sumos – 500 eurų, gavimą, o po to; tvirtą diagnozę, kad yra nėščia, ji sužinojo 2019 m. spalio mėnesį (t. y. po reikalavimo nukentėjusiajam V. P. perduoti jai pinigus praėjus 2 mėnesiams). Svarbu įvertinti kaltinamosios D. D. reikalautos bei nukentėjusiojo V. P. jai pervestos pinigų sumos dydį – už nėštumo nutraukimo procedūrą kaltinamoji D. D. 2019 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 140 eurų (2 t., 106 b. l.), nors iš nukentėjusiojo V. P. prieš tai reikalavo ir gavo žymiai didesnę pinigų sumą – 500 eurų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog iš nukentėjusiojo V. P. reikalauti ir gauti pinigai kaltinamajai D. D. buvo reikalingi ne nėštumo nutraukimui.
3.4.3. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog kaltinamoji D. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.) iš tiesų nebuvo nėščia ir tuo pačiu laikotarpiu iš savo mobiliojo ryšio telefono nukentėjusiajam V. P. siųstose SMS žinutėse ji nurodė objektyvios tiesos neatitinkančią, t. y. melagingą, informaciją apie savo nėštumą, būtinybę jį nutraukti ir tam tikslui reikalingus pinigus (500 eurų).
3.5. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog pinigus kaltinamajai jis pervedė dėl to, kad jai reikėjo nutraukti nėštumą, kitoms reikmėms jai pinigų nebūtų pervedęs. Tai rodo, jog kaltinamosios D. D. panaudota apgaulė dėl tariamo jos nėštumo ir tariamos būtinybės jį nutraukti, buvo pagrindinė sąlyga, lėmusi nukentėjusiojo V. P. klaidą ir pinigų – 500 eurų, perdavimą kaltinamajai D. D..
3.6. Nors kaltinamoji D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu ji juto nėštumo požymius (padidėję krūtys; pilvo maudimas) ir dėl to manė esanti nėščia (laikė save tokia), tokiam jos manymui nebuvo pagrindo. Pirma, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. D. nurodė, jog 2019 m. kovo mėnesį ji juto tokius pačius nėštumo požymius, tačiau tąkart ji nepastojo, todėl 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje ir rugpjūčio mėnesio pradžioje pajutus tokius pačius požymius, vien tik dėl to manyti, kad ji nėščia, kaltinamajai nebuvo pagrįsto pagrindo. Antra, kaltinamoji D. D. gyvena kartu su savo sūnumi, pagal jos pačios parodymus teisiamojo posėdžio metu, anksčiau ji mokėsi, o šiuo metu dirba bendrosios praktikos slaugytoja ir kaltinime nurodytu laikotarpiu ji neabejotinai turėjo pakankamos tiek gyvenimiškos, tiek profesinės patirties tam, kad sužinotų, ar tuo metu ji iš tiesų buvo nėščia. Trečia, kaltinamoji D. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nei prieš reikalavimą iš nukentėjusiojo perduoti jai pinigus nėštumo nutraukimui, nei po to, kai gavo reikalaujamą pinigų sumą, ji nesikreipė į kompetentingą gydytoją dėl nėštumo patvirtinimo. Teismo manymu, jeigu kaltinamoji D. D. būtų buvusi įsitikinusi savo nėštumu, toks abejingas jos elgesys (nesikreipimas į gydytoją) būtų neadekvatus realiai situacijai, nes tada kaltinamoji D. D. būtų buvusi suinteresuota kuo anksčiau nuvykti pas kompetentingą gydytoją ir patvirtinti (arba paneigti) savo nėštumą tam, kad galėtų kuo greičiau priimti su jos nėštumu susijusius sprendimus (pavyzdžiui, apsispręsti, ar nutraukti nėštumą, ar gimdyti vaiką ir pan.). Šios aplinkybės ir paminėtas abejingas kaltinamosios D. D. elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji D. D., priešingai, nei ji tikino teisime, aiškiai suprato ir žinojo, jog nėra nėščia, jog nukentėjusysis V. P. jai pinigų kitiems tikslams neduos, todėl siekdama įgyti nukentėjusiojo V. P. turtą – 500 eurų, kaltinamoji sąmoningai ir tyčia pateikė nukentėjusiajam melagingą informaciją apie savo nėštumą, būtinybę jį nutraukti ir pinigų poreikį, dėl ko suklaidintas nukentėjusysis V. P. perdavė kaltinamajai D. D. (pervedė į jos banko sąskaitą) paminėtą pinigų sumą.
3.7. Byloje yra duomenys apie tai, jog kaltinamoji D. D. iš tiesų buvo pastojusi ir 2019 m. lapkričio 13 d. jai buvo nutrauktas nėštumas. Tačiau tai, jog kaltinamoji D. D. pastojo praėjus kuriam laikui po to, kai ji apgaule įgijo nukentėjusiojo V. P. turtą (500 eurų), ir 2019 m. lapkričio 13 d. nutraukė nėštumą, šiuo konkrečiu atveju negali eliminuoti jos kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
3.8. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus įrodymus teismas laiko įrodytu, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji D. D., pirmiau paminėtomis aplinkybėmis veikdama savo naudai, panaudodama apgaulę, įgijo nukentėjusiojo V. P. pinigus – 500 eurų. Tokia kaltinamosios D. D. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kaltinamosios D. D. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
4.2. Skirdamas kaltinamajai D. D. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji D. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę. Kaltinamoji D. D. neteista, nebausta administracine tvarka, ji dirba, darbovietėje charakterizuojama kaip gerai susipažinusi su savo teisėmis, besilaikanti darbo drausmės reikalavimų ir savo pareigas patenkinamai vykdanti darbuotoja, neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (2 t., 18, 19, 22, 24–29, 31, 130–131 b. l.). Nemažiau svarbu tai, jog kaltinamoji D. D. viena augina sūnų, teisiamojo posėdžio metu prokurorei paklausus ji neišreiškė noro dirbti viešuosius darbus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į kaltinamosios D. D. neteisėtai įgyto turto vertę (500 eurų), teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajai D. D. paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kuri žymiai mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tokios bausmės vidurkį (už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).
5.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė 500 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 54 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. patikslino savo civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamosios D. D. priteisti jam 500 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 84–86 b. l.).
5.2. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P..
5.3. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta kaltinamosios D. D. nusikalstama veika nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. padaryta 500 eurų dydžio turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Kaltinamoji D. D. iš esmės nepripažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o taip pat ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. P. 500 eurų dydžio turtinę žalą. Ši žala iki šiol neatlyginta, todėl ji nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. priteisiama iš kaltinamosios D. D..
5.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P., be kita ko, pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jis buvo apgautas, netekęs 500 Eur sumos jis patyrė nevienadienius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir sukrėtimą, emocinį stresą, pergyveno dėl to; dėl patirto streso jis tapo nervingas.
5.4.1. Šioje vietoje teismas pažymi, kad bylose neturtinė žala atlyginama ne už bet kokius nukentėjusiojo moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų nukentėjimas nuo nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą praktiką, pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais – tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
5.4.2. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. neįrodė savo patirtos neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginta pinigais – teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog dėl savo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytos pablogėjusios sveikatos jis į specialistus (gydytojus) nesikreipė, dokumentų, kurie galėtų patvirtinti jo patirtą neturtinę žalą, jis neturi. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą, be kita ko, sudaro tai, kad dėl kaltinamosios D. D. nusikalstamos veikos jis nespėjo apdirbti laukų (jis yra ūkininkas), tačiau jokių duomenų ar dokumentų, galinčių patvirtinti kaltinamosios D. D. padarytos veikos tiesioginį ryšį su neapdirbtais laukais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. nepateikė.
5.4.3. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į paties nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. P. elgesį su kaltinamąja D. D. – iš kaltinamosios gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateiktų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. kaltinamajai rašytų pranešimų matyti, jog pats nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. su kaltinamąja D. D. elgėsi nepagarbiai ir ją žemino (2 t., 83 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pripažino, jog galėjo parašyti kaltinamajai D. D. nepagarbius ir žeminančius pranešimus socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Itin svarbu tai, jog lygiai taip pat nepagarbiai su kaltinamąja D. D. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. elgėsi teisiamojo posėdžio metu, dėl ko jam buvo padaryta pastaba (2 t., 92 b. l.).
5.4.4. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos fakto pripažinimas ir sprendimas priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. iš kaltinamosios D. D. turtinę žalą yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl, kartu atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. P. patirtos turtinės žalos dydį (500 eurų), jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.
6.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 15–16 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.
6.2.1. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele, grąžintas nukentėjusiajam V. P. (1 t., 101–102, 103, 104 b. l.), paliekamas nukentėjusiajam V. P.;
6.2.2. kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas byloje (1 t., 130 b. l.), paliekamas saugoti kartu su byla.
6.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusysis V. P. prašo išieškoti jam 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą (bylinėjimosi išlaidų) (2 t., 84–86, 120 b. l.). Jis neturi specialių teisinių žinių, todėl šio baudžiamojo proceso metu jam vienam, be profesionalios teisininko pagalbos, tinkamai ginti savo teisėtus interesus būtų buvę sudėtinga. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo V. P. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamosios D. D. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamosios D. D. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs minėtų su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamo asmens turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali šių išlaidų kaltinamam asmeniui nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamoji D. D. visiškai išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas visas prisiimtų nukentėjusysis V. P.. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis V. P. taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamoji D. D. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir CPK normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į teismo tenkinamą nukentėjusiojo V. P. reikalavimo dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis sudaro 33 % paties nukentėjusiojo V. P. pareikšto civilinio ieškinio (vietoje nukentėjusiojo prašomos priteisti bendros 1500 Eur žalos (turtinės ir neturtinės) teismas tenkina 500 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti)), o taip pat į kaltinamosios D. D. turtinę padėtį (ji gyvena nuosavame bute, viena augina sūnų, dirba, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi), bylos pobūdį, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas minėtas išlaidas sumažina proporcingai iki 150 eurų ir jas išieško nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės D. D..
6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios D. D. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 70 MGL (3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Priteisti V. P. iš D. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Netenkinti V. P. civilinio ieškinio dalies dėl 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisimo.
- mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele, grąžintą V. P., palikti V. P.;
- kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, saugomą byloje, palikti saugoti kartu su byla.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamosios D. D.:
- V. P. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;
- į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti D. D., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) D. D. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.