- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- A-822-155-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Alytaus apskr. VMI
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
2Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K. , atsakovo atstovei Onai Baranauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Michailui Stasilovičiui,
3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl arešto akto ir sprendimo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Nustatė
Šalies argumentai
5A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2007-07-17 turto arešto aktą Nr. 15-28-5257 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618.
6Paaiškino, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu Nr. 15-28-5257, vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. l d. 2 p., 101 str., areštavo pareiškėjo A. K. privalomąjį registruoti kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį VW LT 28, v/n CAG 847, pagamintą 1983 m., kurio vertė 2120 lt., bei lengvąjį automobilį VW LT 28, v/n ( - ) pagamintą 1992 m, kurio vertė 4910 lt. Šį turto arešto aktą pareiškėjas gavo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patalpose 2007-07-17. 2007-08-09 sprendimu atsakovas nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą 22810,1511 sumą. Šį sprendimą pareiškėjas gavo paštu 2007-08-13. Pareiškėjo manymu, atsakovo priimti aktai neteisėti, nes užsienio valstybės pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma. Tačiau iš jokios užsienio valstybės pareiškėjas negavo jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors pinigines sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais. Todėl pareiškėjui akivaizdu, kad užsienio pareiškėjas tokių veiksmų A. K. atžvilgiu nesiėmė ir tokių duomenų nėra pateikęs kompetetingai Lietuvos institucijai. Todėl Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vien tik dėl šios priežasties negalėjo jų prašymo tenkinti ir priimti sprendimo dėl 22810,15lt. išieškojimo, be to, praleistas 3 mėnesių terminas sprendimui priimti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą – reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymo 101 str., kuris numato sąlygas, kuriomis esant yra taikomas šis mokestinės prievoles įvykdymo užtikrinimo būdas, ir pagal kokias taisykles yra vykdoma turto arešto procedūra. Pareiškėjo manymu, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu pareiškėjo turtui uždėjusi areštą, pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymo 1 str., 13 str. bei 101 str. numatytas sąlygas bei reikalavimus, o LR mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p. yra bendro pobūdžio įstatymo normos, numatančios mokesčio administratoriaus teises ir mokestinės prievolės įvykdymo būdus, todėl jos yra tik deklaratyvios formos ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
7Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal nurodyto įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad šis įstatymas taikomas reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus. To paties įstatymo 7 ir 9 straipsniai reglamentuoja piniginių sumų išieškojimą ir išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą, kurie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi Europos Sąjungos valstybės narės prašymą išieškoti iš A. K. 22810,15 Lt sumą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymu Nr.VA-30, 2007-06-20 įsakymu Nr. V-226 bei 2003-10-16 Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymu Nr. IX - 1781. Šio įstatymo 10 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės-pareiškėjos prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamos kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Lietuvos Respublikos mokesčių išieškojimą vykdanti institucija – Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi iš valstybės-pareiškėjos dokumentus, padarė šių dokumentų ir jų vertimo kopijas ir 2007-06-12 įteikė asmeniškai pareiškėjui. Šio įstatymo 11 straipsnis teigia, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, šalies-pareiškėjos Lenkijos Respublikos dokumentas išieškoti nesumokėtus mokesčius yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Todėl Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-06-20 įsakymu Nr. V-226 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų abipusės pagalbos išieškant skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsniu, 29 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 4 punktu, priėmė 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 dėl išieškų nukreipimo į turtą. Šis Alytaus apskrities VMI sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstolės A. K. kontorai ir išsiųstas pareiškėjui. Šio įstatymo 15 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti reikalavimą, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Tokių neišieškojimo pagrindų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, mokesčių inspekcija nenustatė, o ir pats pareiškėjas jų nepateikė. Šio straipsnio 3 punkte yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, privalėtų pranešti valstybei-pareiškėjai, t.y. Lenkijos Respublikai, priežastis, dėl kurių ji atsisako suteikti prašomą pagalbą. Tokio pranešimo kopiją būtų privalu pateikti ir Europos Bendrijų Komisijai. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti neišieškoma skola Lenkijos Respublikai, tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. K. , todėl buvo pradėtas išieškojimo procesas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu pritaikė mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonę – 2007-07-17 surašė turto arešto aktą Nr. 15-28-5257, kuriuo areštavo pareiškėjui A. K. priklausančias transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
9II.
10Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11Teismas nustatė, kad 2007-05-08 VMI prie FM buvo gautas Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymas Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 dėl akcizo ir su juo susijusių delspinigių skolos išieškojimo iš Lietuvos Respublikos piliečio A. K. bei su šiuo prašymu susiję dokumentai (b. l. 33 – 41). Remiantis A. K. ir jo atstovo paaiškinimais teismas nustatė, kad toks prašymas atsirado dėl to, kad pareiškėjui dirbant UAB „Alsatra“ ir vežiojant pašto siuntas į Lenkiją, siuntoje buvo rasta nedeklaruotų cigarečių. Buvo iškelta baudžiamoji byla ir 2006-01-13 nuosprendžiu A. K. buvo paskirta 11200 zlotų bauda.
12Vykdant Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymą, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-07-17 turto arešto aktu Nr. 15-28-5257, areštavo pareiškėjo A. K. privalomąjį registruoti kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį VW LT 28. v/n CAG 847, pagamintą 1983 m., kurio vertė 2120 1t., bei lengvąjį automobilį VW LT28, v/n ( - ) pagamintą 1992 m, kurio vertė 4910 lt. (b. l. 8 – 9), o Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 sprendimu Nr. 15-19-5618 nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą 22810,151t. sumą (b. l. 84).
13Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo, (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka. Šis Įstatymas buvo priimtas įgyvendinant 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių, (papildyta 1979 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 79/1071/EEB), 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB, 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvą 92/108/EEB, 2001 m. birželio 15 d. Tarybos direktyvą 2001/44/EB ir 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvą 2002/94/EB, nustatančią išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas.
14Teismas nustatė, kad atsakovui buvo pateikti prašymo išieškoti (b. l. 35) ir vykdomojo dokumento (b. l. 40), originalai, kurie atitiko Įstatymo 10 str. 2 d. reikalavimus, juos teismas apžiūrėjo posėdžio metu, o išieškojimo pagrindas buvo Suvalkų muitinės departamento viršininko 2006 03 29 sprendimas Nr. 313000-Pa-9110-100/06, kuris pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimu nebuvo užginčytas. Įstatymo 10 str. 2 dalyje numatytų aplinkybių buvimas taip pat buvo patvirtintas prie Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2007-04-19 prašymo pridėtame pagal 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyvos 2002/94/EB, nustatančios išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos, siekiant patenkinti pretenzijas, susijusias su kai kuriomis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis III priede nustatytą formą parengtame dokumente (b. l. 35). Todėl teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad užsienio valstybės pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai nebuvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, nes direktyvos 76/308/EEB 7 str. 2 d. a ir b punktuose numatytos sąlygos atitinka Įstatymo 10 str. 2 dalyje numatytas sąlygas.
15Atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti apie pasibaigusį priverstinio išieškojimo senaties terminą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis leidžia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai atsisakyti patenkinti reikalavimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemonę, jei skolos išieškojimas dėl skolininko padėties Lietuvos Respublikoje lemtų didelius ekonominius arba socialinius sunkumus, toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis numato atvejus, kada mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška ir neieškoma dėl turtinės skolininko padėties, nepriemokos dydžio ar išieškojimo senaties terminų. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios atitiktų nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, o ir pareiškėjas nepateikė argumentų, susijusių su jo turtine padėtimi.
16Teismas nesutiko su nurodyta aplinkybe, kad praleistas 3 mėnesių terminas sprendimui priimti, kaip numatyta Įstatymo 11 str. 3 d., nes atsižvelgiant į Įstatymo 3 str. 1 d., LR Vyriausybės 2004-02-23 nutarimo Nr. 194 Dėl Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 3, 21 ir 22 straipsnių nuostatų įgyvendinimo 2.1 p., LR kompetentinga institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija, kuri Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymą gavo 2007-05-08, o ginčijamą sprendimą priėmė 2007-08-09. Be to, teismo manymu, tai nėra besąlygiškas pagrindas ginčijamiems aktams panaikinti. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad Įstatymo 16 str., Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymo Nr. VA-30, 9 p. išieškojimo negalimumą sieja tik su senaties terminu.
17Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19 prašymas atitiko Įstatymo 9, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių nuostatas, todėl teisėtai buvo pripažintas ir pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikoje ginčijamu sprendimu.
18LR Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1 dalies 15 punktas suteikia mokesčių administratoriui teisę, atliekant jam pavestas funkcijas, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Turto areštas – vienas iš tokių būdų (Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 2 p.). Jo taikymą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis, kuriame pateiktas turto arešto apibrėžimas, kiek, kokio turto ir kokiomis sąlygomis areštuojama. Įstatyme nustatyta, kad turto areštu šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, vadovavosi šia nuostata ir konkrečiai ta nuostatos dalimi, kuri nurodo, kad turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčio mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), todėl veikė teisėtai, o skunde nurodytą aplinkybę, kad atsakovas pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 1 str., 13 str., 101 str. numatytas sąlygas bei reikalavimus, atmetė, todėl atmetė skundą dėl šio arešto akto panaikinimo.
Šalies argumentai
19Aplinkybė, kad pareiškėjas pavėluotai gavo dokumentus išverstus į lietuvių kalbą, teismo manymu, nelaikytina reikšminga, nes pareiškėjas sužinojo apie turto areštą laiku, nes laiku kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises.
20III.
Šalies argumentai
21Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo panaikinimo.
22Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jokios užsienio valstybės apeliantas negavęs jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors nors piniginės sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos pagalbos Europos sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis teikimo ir naudojimosi kitų Europos sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas, įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 ir 11 straipsnių nuostatos. Todėl jam akivaizdu, kad užsienio pareiškėjas tokių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė ir tokių duomenų nėra pateikęs kompetentingai Lietuvos institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
23Teismas, atmesdamas A. K. skundą dėl šių įstatymo straipsnių pažeidimo, nurodė, kad Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2007-04-19 d. prašyme buvo nurodyta, jog Europos komisijos direktyvoje Nr. 76/308/EEB 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytos sąlygos yra įvykdytos. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šis Lenkijos kompetentingos institucijos prašymas yra nepasirašytas asmens, nurodyto prašyme, ir jame nėra kompetentingos institucijos antspaudo. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai pripažino, kad šį prašymą jie gavo ne iš Lenkijos kompetentingos institucijos, o iš Kauno teritorinės muitinės be jokių parašų ir dokumentų vertimų į lietuvių kalbą. Europos komisijos direktyvoje Nr. 76/308/EEB 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktai kalba apie tų pačių sąlygų buvimą, ką ir numato Įstatymo 10 str. 2 d. Kad šio dokumento originalo neturi nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo, bylos nagrinėjimo metu pripažino tiek Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai.
24Įstatymo 11 str. 3 d. yra numatyta, kad atitinkamus sprendimus, kuriais leidžiama išieškoti skolą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima per 3 mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje gavimo dienos. Byloje yra pateikti duomenys ir šią aplinkybę taip pat pripažino teismas, kad Lenkijos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-19. Prašymas Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos gautas 2007-05-08, o ginčijamas sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas 2007-08-09, t.y. praleidus įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Šią aplinkybę teismas nustatė ir pripažino, tačiau faktiškai jokių motyvų dėl šio įstatymo pažeidimo savo sprendime nenurodė, išskyrus tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymu patvirtintos įstatymo įgyvendinimo taisyklės išieškojimo negalimumą sieja tik su senaties terminu.
25Įstatymo 15-18 str. numato atvejus, kai užsienio valstybės pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas bei reikalavimus, keliamus tokiems prašymams. Vienas iš tokių reikalavimų yra dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Priimant Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618, apeliantas teigia negavęs jokių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą ir praktiškai negalėjęs įgyvendinti savo konstitucinių teisių naudotis valstybine kalba bei mokesčio mokėtojo teisėmis, numatytomis LR mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnyje. Nors teismas savo sprendime nurodė, kad ši aplinkybė yra nereikšminga, nes jis laiku kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo teises, tačiau apelianto teisės turi būti ginamos ne tik teisme, tačiau ir mokestinio patikrinimo bei sprendimo priėmimo metu. Įstatymo 18 str. imperatyviai numato, kad prie prašymo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą, be kitų dokumentų, turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 priėmė 2007-08-09, tačiau, kaip matyti iš teismui atsakovo kartu su atsiliepimu į jo skundą pateiktos medžiagos, šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą buvo padaryti tik 2007-10-19, t.y. tik tuomet, kai pareiškėjo skundas teismui jau buvo priimtas ir šių dokumentų iš atsakovo pareikalavo teismas, kartu išsiųsdamas atsakovui A. K. skundo nuorašą. Todėl apeliantas mano, kad atsakovas, norėdamas pavėluotai ištaisyti savo klaidas bei įstatymo padarytus pažeidimus, tik 2007-10-19 išvertė šiuos dokumentus į lietuvių kalbą. Teismo nuoroda, kad neišverstų į valstybinę kalbą dokumentų nepateikimas yra nereikšminga aplinkybė, apelianto manymu, ne tik prieštarauja įstatymo 18 str., tačiau taip sudaro galimybes piktnaudžiauti teise bei pažeidžia kertinius teisingumo bei įstatymų visuotinio privalomumo principus.
26Apelianto reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-17 turto arešto aktą Nr. 15-28-5257 yra išvestinis iš jo pirminio reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities VMI 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618, todėl pripažinus neteisėtu šį sprendimą, kartu turi būti naikinamas ir turto arešto aktas.
Atsiliepimas
27Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Alytaus apskrities VMI) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
28Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (Žin., 2003, Nr. 104-4650) nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal nurodyto įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka MAĮ nustatyta tvarka.
29Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad šis įstatymas taikomas reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus. To paties įstatymo 7, 9 straipsniai reglamentuoja piniginių sumų išieškojimą ir išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą, kurie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
30Alytaus apskrities VMI, 2007-05-31 gavusi Europos Sąjungos valstybės narės prašymą išieškoti iš A. K. 22810,15 Lt akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) sumą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-04-17 įsakymu Nr.VA-30, 2007-06-20 įsakymu Nr. V-226 bei Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas 2003-10-16 įstatymu Nr. IX - 1781 ( Žin., 2003, Nr. 104-4650, toliau – Įstatymas).
31Šio Įstatymo 10 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės-pareiškėjos prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamos kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Alytaus apskrities VMI kartu su prašymu gavo Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintą vykdomąjį pavedimą Nr. 310000-RE-31501-351/06, pagal kurį iš Pareiškėjo ieškoma 25266,80 zlotų akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) suma.
32Šio Įstatymo 11 straipsnis teigia, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Vadinasi šalies-pareiškėjos Lenkijos Respublikos dokumentas, t.y. Balstogės muitinės departamento direktoriaus 2007-03-26 atnaujintas vykdomasis pavedimas Nr. 310000-RE-31501-351/06 pripažįstamas ir Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Todėl Alytaus apskrities VMI, 2007-05-31 gavusi Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymą išieškoti iš Pareiškėjo 22810,15 Lt akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) sumą, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsniu ir MAĮ 5 straipsniu, 29 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 4 punktu, priėmė 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 dėl išieškų nukreipimo į turtą. Pareiškėjo teiginys, kad praleistas sprendimo priėmimo terminas nepagrįstas, kadangi pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, sprendimą dėl išieškojimo Alytaus apskrities VMI turėjo priimti iki 2007-08-31. Įstatymo 3 str. 1 dalyje apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra „institucija, kuri teikia pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir naudojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiama pagalba. (...) Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija (...)“. Pagal MAĮ 18 straipsnį, Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro VMI prie FM (centrinis mokesčių administratorius) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai). Vadovaujantis MAĮ 26 str. 1 d. 9 punkto nuostatomis, priverstinį mokestinių nepriemokų išieškojimą vykdo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI). VMI prie FM mokestinių nepriemokų išieškojimo funkcijų neatlieka. Todėl atsakovas mano, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuri teikia pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir pati tokia pagalba naudojasi, yra Alytaus apskrities VMI.
35Šio Įstatymo 17 straipsnis nustato, jog dokumentai ir informacija, kurie pagal šį Įstatymą buvo gauti Alytaus apskrities VMI galėjo būti pateikti skolininkui arba jo prašyme nurodytam asmeniui. Pareiškėjas Alytaus apskrities VMI 2007-06-12 pateikė prašymą dėl valstybės – pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų gavimo. Kitų dokumentų vertimo lietuvių kalba pareiškėjas neprašė. Lietuvos Respublikos mokesčių išieškojimą vykdanti institucija – Alytaus apskrities VMI – gavusi iš valstybės – pareiškėjos dokumentus, padarė šių dokumentų ir jų vertimo kopijos (6 lapai) ir pagal pareiškėjo prašymą 2007-06-12 įteikė asmeniškai pareiškėjui, jam atvykus į mokesčių inspekciją.
36Šio Įstatymo 18 straipsnis nustato, jog prie prašymo suteikti pagalbą ir dokumentų, kuriais leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Pareiškėjui šių dokumentų ir jų vertimo kopijos (6 lapai) 2007-06-12 buvo įteiktos asmeniškai. Taigi pareiškėjas gavo Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento rašto 2007-04 AP4/916/2037/MP/06/7051 vertimą lietuvių kalba, kuriame išdėstyta visa prašymo esmė ir išaiškinta kada, už ką ir kokia prievolė atsirado pareiškėjui. Todėl pareiškėjas, skųsdamas šį sprendimą, jau buvo gavęs valstybės-pareiškėjos atsiųstus dokumentus bei vertimus lietuvių kalba ir turėjo žinoti, kuo remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka ir kada ši mokestinė nepriemoka atsirado. Pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo kokiu pagrindu bei kokiais dokumentais remiantis ši mokestinė nepriemoka nustatyta, yra nepagrįstas. Kitų dokumentų (t.y. Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento 2007-04-16 prašymo Nr. AP4/916/2037/MP/06/7051 bei su juo susijusių dokumentų), vertimai pareiškėjui buvo įteikti 2007-10-23 Kauno apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjimo metu.
37Alytaus apskrities VMI 2007-05-31 gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą Nr.(23.13-37)-R-5720 kartu su Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo departamento prašymu bei su juo susijusius dokumentus, išieškoti iš pareiškėjo 22810,15 Lt akcizo mokesčio (ir su juo susijusių delspinigių) sumą vykdydama aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, taip pat vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu pritaikė mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonę – 2007-07-17 surašė turto arešto aktą Nr. 15-28-5257, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias transporto priemones. Skundžiamame turto arešto akte turto arešto pagrindai yra nurodyti teisingi. Taigi pareiškėjas, skųsdamas šį turto arešto aktą jau buvo gavęs valstybės-pareiškėjos atsiųstus dokumentus bei vertimus lietuvių kalba ir turėjo žinoti, kuo remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka. Pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo, kokio mokesčio yra nesumokėjęs, anot Alytaus mokesčių inspekcijos, yra nepagrįstas.
38Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) nesutinka su pareiškėjo A. K. apeliaciniu skundu „Dėl 2008-04-01 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. 1-210-414/2008“, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-08-09 sprendimą Nr. 15-19-5618 ir 2007-07-17 turto arešto aktą Nr. 15-28-5257. VMI prie FM savo nesutikimą grindžia žemiau išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
40IV.
41Šioje byloje iškilo EB sutarties, iš jos kylančių bendrųjų EB teisės principų ir 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis, aiškinimo ir taikymo klausimai. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę Lietuvos Respublikos teisę negali būti toliau apskundžiami teismine tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnis), privalo, remiantis EB sutarties 234 straipsnio nuostatomis, kreiptis į Teisingumo Teismą, kad jis priimtų prejudicinį sprendimą šioje byloje ir tokiu būdu padėtų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tinkamai išspręsti ginčą pagrindinėje byloje nepažeidžiant EB teisės reikalavimų.
42Tačiau pabrėžtina, jog dėl to paties klausimo, kuris kilo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai šioje byloje, į Teisingumo Teismą 2008 m. gegužės 30 d. jau kreipėsi Čekijos Aukščiausiasis administracinis teismas - Nejvyšší správní soud (žr. prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje Milan Kyrian prieš Celní úřad Tábor, C-233/08). Kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, Čekijos teismui minėtoje byloje kilo klausimas dėl to, ar 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis 12 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teisme ginčijamos pretenzijos tenkinimo priemonės, toks teismas, vadovaudamasis tos valstybės narės teisės nuostatomis, turi teisę nagrinėti, ar vykdymą leidžiantis dokumentas (vykdomasis raštas) yra vykdytinas ir ar jis buvo tinkamai įteiktas skolininkui. Be to, pažymėtina, jog tinkamam bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išsprendimui įtakos gali turėti ir atsakymas į antrą Čekijos teismo prejudicinį klausimą dėl to, ar remiantis bendraisiais Bendrijos teisės principais, ypač teisingo proceso, gero administravimo ir teisinės valstybės, galima daryti išvadą, kad vykdymą leidžiančio dokumento (vykdomojo rašto) įteikimas skolininkui jam nesuprantama kalba, kuri, be to, nėra oficiali valstybės, kurioje skolininkui jis yra įteikiamas, kalba, yra trūkumas, kuris leidžia nutraukti vykdymą pagal tokį vykdymą leidžiantį dokumentą (vykdomąjį raštą).
43Todėl, atsižvelgiant į viršuje išdėstytas aplinkybes, iškyla būtinybė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje Milan Kyrian prieš Celní úřad Tábor, C-233/08, padėsiantis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tinkamai išspręsti ginčą ir šioje administracinėje byloje.
44Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
Nutarė
45Administracinę bylą sustabdyti, kol Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą byloje Milan Kyrian prieš Celní úřad Tábor, C-233/08.
46Nutartis neskundžiama.