Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2017 gruodžio 20 d. apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), įėjimo į butą tarpduryje griebė savo mamai S. K. už dešinės rankos riešo, stipriai jį suspaudė ir norėjo ištempti S. K. į iš buto laiptinės aikštelę ir taip smurtaudamas sukėlė savo mamai S. K. fizinį skausmą.

Be to jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

2017 gruodžio 20 d. apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tempdamas už rankos savo mamą S. K., grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas žodžius „ar nori, žertva, kad aš tave numesčiau nuo laiptų iš penkto aukšto, kad išsitėkštum" ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad tarp jo ir mamos S. K. santykiai įtempti, jie dažnai konfliktuoja. Mama nori jį iškraustyti iš buto. 2017 m. gruodžio 20 d. apie 19.00 val. jis grįžo namo išgėręs 0,5 l degtinės ir norėjo įeiti į butą, tačiau į jį neįėjo, nes buvo pakeista durų spyna. Grįžo namo, nes norėjo pasiimti savo daiktus, nes dieną mama jam buvo pasakiusi susirinkti savo daiktus ir palikti jos butą. Jis labai supyko. Jis žinojo, kad mama buvo pas močiutę Ventoje. Jis nuėjo į namus pas močiutę ir paskambino į duris. Duris atidarė jo mama. Jis, būdamas neblaivus ir labai susinervinęs, pačiupo mamai už rankos ir tempė ją į laiptinę. Kokius tikslius žodžius mamai sakė, nepamena, bet kažką panašaus „žertvai reiktų pist į galvą" ar kažką panašaus. Jis neketino mamos numesti nuo laiptų, taip pasakė spontaniškai, būdamas labai susinervinęs ir išgėręs. Mama jį atstūmė ir išsilaisvinusi įbėgo į kambarį ir užsirakino duris. Visas konfliktas vyko iki 2 min. laiko. Tuo metu niekas iš pašalinių asmenų konflikto nematė. Po konflikto su mama jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau grįžo namo, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio gailisi. Viskas įvyko todėl, kad buvo labai supykęs ant mamos, nes ši nori iškraustyti jį iš buto ir pakeitė durų spyną. Jis būtų taip pat pasielgęs ir blaivus, nes, kaip ir sakė, taip pasielgė labai supykęs. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 42-43 )

Kaltinamojo R. R. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios S. K. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais.

Kad būtent kaltinamasis R. R. nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei grasino ją nužudyti, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusioji S. K., kuri parodė, kad ji su sūnumi R. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra areštuotas ir parduotas iš varžytinių. Naujas buto savininkas iki 2018 metų sausio 3 d. liepė išsikraustyti. Ji R. R. liepė susirinkti daiktus ir išsikraustyti iš buto. Ji pakeitė buto durų spyną, kad į butą sūnus nesivestų draugų, bute nekeltų betvarkės. 2017 m. gruodžio 20 d. apie 18.35 val. ji buvo savo anytos bute (duomenys neskelbtini). Bute ji buvo viena, anytos nebuvo. Tuo metu į minėtą butą atėjo sūnus R. R.. Ji atidarė duris ir sūnus iš karto stvėrė jai už dešinės rankos riešo, traukė ją iš buto lauk į laiptinės aikštelę sakydamas „ar nori, žertva, kad aš tave numesčiau nuo laiptų iš penkto aukšto, kad išsitėkštum, ir duok greičiau namų buto raktus". Ji sūnų nuo savęs atstūmė, įbėgo į butą ir užrakino duris. R. R. dar trinktelėjo į buto duris ir nulipo laiptais žemyn. Nuo R. R. sklido alkoholio kvapas. Ji savo sūnaus bijo, nes šis yra neprognozuojamas, prieš kelias savaites namuose buvo pagriebęs peilį ir grasino ją papjauti, bet tuomet ji į policiją nesikreipė. (b. l. 8-9 )

Smurto faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-27).

R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-12-20 21.46 val. jam nustatytas 1.25 promilių girtumas. (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad R. R. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. R. R., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Kaltinamojo R. R veika, padaryta 2017 m. gruodžio 20 d. atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia griebdamas už dešinės rankos riešo, stipriai jį suspaudęs temdamas į namo laiptinę šeimos nariui – mamai S. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo R. R. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo S. K. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismas sprendžia, kad veika, padaryta 2017 m. gruodžio 20 d. atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis, tempdamas už rankos savo mamą į laiptinę, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotas jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiosios S. K. parodymais, kurių metu ji nurodė, kad sūnus sugriebęs ir ištempęs ją iš buto į laiptinę sakydamas „ar nori, žertva, kad aš tave numesčiau nuo laiptų iš penkto aukšto, kad išsitėkštum" sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes kaip nukentėjusioji patvirtino sūnaus ji bijo, nes ir anksčiau yra jai gąsdinęs, grasinęs papjauti. (b. l. 8-9). Teismo vertinimu, nukentėjusioji S. K. pagal grasinimų išraišką bei kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai bus realiai įgyvendinti. Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad R. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis R. R. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dyžiu bei siūlomais jam taikyti įpareigojimais (b. l. 48-50).

Nukentėjusiajai S. K. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (b. l. 21-23); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 25-31); nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 20, 24), į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimesnį BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui, taip pat kaltinamajam R. R. skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kuris, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 20.50 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 15.51 val. (b. l. 34-35, 44), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. smurtavo šeimos nario atžvilgiu, teismo nuomone, įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje tiek siekiant išvengti smurto apskritai, tiek ir artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, bei 72² straipsniu, R. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-46) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 20.50 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 15.51 val. (vieną dieną) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti R. R. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti R. R., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.