Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnis); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės (žr. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas (toliau – ir Teisėjų etikos kodeksas)) tikrovės; 3) pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekso virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės; 4) pripažinti, kad pareiškėjas teisme, antri metai ieško, laukia teisingumo (ABTĮ 5–6 str.), o jis tik siekia užvaldyti / manipuliuoti / paveikti pareiškėją (jo valią – žmogaus veiksmų laisvės varžymas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 148 str.). Pripažinti atsisakymą vykdyti teisingumą (ABTĮ 6 str.) – tikslingai tyčiniu savavaldžiavimu (BK 294 str.); 5) pripažinti, teisėjo (426) elgseną – begaliniai čia jam, lengva ranka ir, neteisėtai „kepant“ baudas, tuo jam čia, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą (Vilniaus rūmus) – teismą – klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą (ABTĮ 5–6 str.); 6) nesielgti priešingai ir įprastai tapus (antrus metus) neteisėtai ir, neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme; 7) nustoti, sąmoningai savivaliaujant, pareiškėjui kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko)) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovės pažeistas savo teises, įstatymų saugomus interesus; 8) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – darbdavys privalo įgyvendinti lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus; 9) priimti akivaizdų faktą, kad, net antrus metus čia, nesugebama pripažinti neteisėtais – atstovo – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius, įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“ – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį.