Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2024-07-31 apie 03.10 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, nes kai baigėsi jo galiojimas naujo nepasikeitė. 2024-07-30, apie 23.00 val., su bendrais pažįstamais, kurių nežino, gėrė degtinę bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis bare išgėrė apie 300 g degtinės ir bokalą alaus. 2024-07-31, apie 03.00 val., išėjo iš baro, nes jis užsidarinėjo. Išėjus iš baro įsėdo į pažįstamo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini). Automobilio savininko nebuvo, kartu į automobilį įsėdo tik jis ir to automobilio savininko žmona. Automobilis buvo paliktas atrakintas, viduje buvo paliktas jo užvedimo raktas. Prieš užsidarant barui jis dar nusipirko degtinės butelį, tai jį norėjo minėtame automobilyje išgerti. Automobilio savininko tuo metu su jais nebebuvo, nes jis iš baro išėjo ankščiau. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, keleivio vietoje atsisėdo savininko žmona. Kiti asmenys, su kuriais buvo bare stovėjo nuo jų gal apie 3 metrus, todėl jis nutarė su minimu automobiliu nuvažiuoti iki tų asmenų, ten pastatyti automobilį ir jame išgerti degtinę. Dabar labai gailisi, kad važiavo tuos 3 metrus, tikrai gailisi taip neatsakingai pasielgęs. Jam tik pavažiavus ir sustojus, iš karto atvyko policijos pareigūnai. Jiems pasakė, kad automobilio nevairavo, nes tuo metu buvo neblaivus, išsigandęs ir pasimetęs. Pareigūnai privažiavo iš automobilio priekio. Pareigūnams atvykus jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1.69 promilių neblaivumas. Tada jis 15 minučių nieko nevalgė, negėrė ir patikrinus neblaivumą 2 kartą, buvo nustatytas 1.88 promilių neblaivumas. Kodėl atsisakė pasirašyti alkotesterio parodymų lape nežino, matyt dėl to, kad netikėjo, kad alkotesteris parodys tiek promilių, susijaudino. Gailisi, kad neblaivus važiavo, į miestą tikrai važiuoti neketino, tik perstatė automobilį. Esant galimybei sutiktų, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2024-07-31 nakties metu buvo, tikslaus adresu nepasakys, bet (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje, Klaipėdoje, kur gyvena A. N., jos pavardės nežino. Bute buvo daugiau asmenų, bet jis jų nepažįsta. Kiek pamena 2024-07-31 su A. N. susipažino bare „(duomenys neskelbtini)“, kur jis gėrė alų, jis išgėrė bokalą alaus. Po ko, iš baro nuėjo pas A. N. į namus. Jis pas A. N. namuose negėrė. Tik vėliau nutarė nuvažiuoti iki baro „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo išgėręs tik bokalą alaus todėl nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. (duomenys neskelbtini). Atvykę į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Bare buvo gal apie 30 minučių, būdamas bare jis išgėrė 300 g degtinės ir bokalą alaus. Kai užsidarinėjo baras išėjo iš jo ir kaip sakė jis toje aikštelėje paminėtą automobilį vairavo apie 3 metrus, tiesiog jį perparkavo. Jam perparkuojant automobilį iš priekio privažiavo policijos pareigūnai. Pirmos apklausos metu apie tai, kad buvo bute pas A. N. nesakė, nes jis iš buto iki (duomenys neskelbtini), automobilį atvairavo tikrai blaivus. Kaltę pripažįsta, nes aikštelėje (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo neblaivus, kas buvo nustatyta alkotesterio pagalba. Sutiktų, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą, lėšų turi, nes dirba užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas A. N. parodė, kad naktį iš 2024-07-30 į 2024-07-31, tikslios datos nepamena, pas juos namuose, sutuoktinė A. N. su jam nepažįstamais asmenimis gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo gal 2-3 vyriškiai. Jis su jais alkoholio negėrė, jau prieš tai buvo vartojęs alkoholio, skaudėjo jam dantį, todėl naktį miegojo. Gal kokiu momentu ir buvo atsikėlęs išgėrė su jais kelis stikliukus, bet tiksliai to nepamena ir vėl nuėjo miegoti. Kas toliau vyko nepamenantis. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas mamos vardu, tik jis juo naudojasi. 2024-07-31 jis bare „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, minimas automobilis tą naktį buvo jo namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Jis pats automobilio 2024-07-31 naktį nevairavo, kas jį vairavo nakties metu nežino. Ar jis skambino bendruoju pagalbos numeriu, nepamena, buvo neblaivus, todėl apie tai nieko nurodyti negali. Nelabai pamena įvyki, nes alkoholį vartojo nuo 2024-07-26 kasdien ir dėl neblaivumo nepamena įvykių ir jų sekos.

Liudytoja A. N. parodė, kad yra po didelės traumos, buvo iškritusi iš 6 aukšto, turi tik 30 procentų nustatytą darbingumą. Po patirtos traumos turi problemų su atmintimi, todėl ne viską atsimena, be to vartoja stiprius vaistus. Dienos tikrai nepamena, tikrai šią vasarą alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), susipažino su M. P.. Jis bare buvo su draugu, kurio vardo nepamena, jį taip pat matė pirmą kartą. Ji bare buvo viena. Jie visi trys bare gėrė alkoholinius gėrimus. Neatsimenanti ar išėjus iš baro, jie dar nuėjo pas ją į namus. M. P. buvo pas ją namuose (duomenys neskelbtini), buvo su kitu draugu nei buvo bare. Kaip jie iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos vyro A. N. mamai, nepamenanti. Atsimenanti, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ją sulaikė policijos pareigūnai, kodėl ją sulaikinėjo policijos pareigūnai nurodyti negali, nepamena. Nepamenanti kaip jie įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip juo nuo (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje atvažiavo iki baro „(duomenys neskelbtini)“ bei kas jį vairavo.

Liudytojas E. Z. policijos pareigūno parodymais, kad 2024-07-31 apie 02.30 val., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo kartu su kolega dirbdami viename ekipaže gavo pranešimą, kad ką tik išvažiavo iš (duomenys neskelbtini)., Klaipėda, neblaivus vairuotojas su automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą aikštelę ir ją apvažiavus joje pamatė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame jokių asmenų nebuvo. Tada jie pavažiavo į šoną ir nutarė palaukti ar tikrai kažkas minimu automobiliu važiuos, nes skambinęs BPC asmuo informavo, kad važiuoja pirkti alkoholio. Taip belaukiant pamatė, kad iš naktinės parduotuvės išėję 4 asmenys įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir š parkavimo vietos nuvažiavo iki parduotuvės pagrindinio įėjimo, tai būtų apie 15 metrų. Turėdami informaciją, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo pradėjo važiuoti link jo. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatęs tarnybinį policijos automobilį sustojo. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kuris buvo su akiniais. Automobilio variklis dar buvo įjungtas, kai jie išlipo iš tarnybinio automobilio, bet priėjus prie jo vairuotojas variklį išjungė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo M. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Iš jo kalbos buvo galima suprasti tik tiek, kad jo teigimu jis automobilio nevairavo, tačiau pasakius, kad jie matė, kaip vairavo, jis prisipažino vairavęs minimą automobilį. Patikrinus M. P. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu nustatytas 1,88 promilių neblaivumas.

Liudytoja S. K. parodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, bet juo naudojasi sūnus A. N.. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, automobiliu nesivažinėja, jis tik jos vardu registruotas, bet juo visada naudojasi sūnus A. N.. Gyvenanti atskirai nuo sūnaus A. N., 2024-07-31 nakties metu buvusi namuose. Apie tai, kad su jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu važiavo jai nepažįstamas asmuo ji sužinojo kitą dieną iš A. N..

Iš 2024-07-31 tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2024-07-31 Klaipėdos mieste patruliuojantys policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ką tik iš nurodyto adreso išvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-07-31 apie 03.41 val., atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), automobilį jau buvo sustabdę ekipažai ‘(duomenys neskelbtini) ir ‘(duomenys neskelbtini)’. Nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. P.. Vairuotojas M. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Pastarasis paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš pusvalandį, išgėrė apie pusę butelio degtinės. M. P. pirmu patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 1.88 promilių neblaivumas. M. P. atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto. Automobilyje taip pat buvo I. O., A. N. ir J. R..

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota garo įrašo peržiūra, kuriame užfiksuota kaip 2024-07-31 02.15.55 val., Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs asmuo praneša „pažiūrėkit, mašina (duomenys neskelbtini) Mercedes girtas žmogus už vairo, važiuos iš (duomenys neskelbtini) iki „(duomenys neskelbtini)“. Praneša, kad jau išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), „Mercedes“, S klasė (duomenys neskelbtini).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo ir garo įrašo peržiūra, kuriame užfiksuota kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį “Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavusiam M. P. alkotesteriu pirmą kartą nustato 1,69 promilių neblaivumą. Antrą kartą nustato 1,88 promilių neblaivumą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Klaipėdoje, bei automobilio “Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra S. K..

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų, vidutinė transporto priemonės - automobilio “Mercedes Benz“ kaina Lietuvoje 10110 Eur.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024-07-31 alkotesteriu Drager 7510, ARKA 0012 patikrinus M. P. blaivumą, 03.14 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, 03.31 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis, 2024-07-31, apie 03.10 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo M. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – Lietuvos Respublikoje nedirbantis, bet nurodė, kad dirba užsienyje, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį parenkant mažesnį už šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkį. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2024-07-31 03.14 val. iki 2024-07-31 14.15 val. (viena diena), kuri prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

M. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise M. P. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2024-07-31.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). M. P. vairavo S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, 2006 metų vidutinė rinkos vertė 10 110 eurų su PVM. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį (kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), pavojingumą ir pirmiau minėtas padarymo aplinkybes, į tai, kad nebuvo sukelti pavojingi padariniai, į kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo asmenybei ir padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 7000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 7000 Eur.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2024-07-31 03.14 val. iki 2024-07-31 14.15 val. (vieną dieną), kuri prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad paskirta 32 MGL (1 600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų)) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2024-07-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalį, t. y. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.