Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-186-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
2A-186-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė (pirm.)
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
S. P.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-186-56/2010Teisėja A. Bugelevičienė Proc. sprendimo kategorijos:30.10;121.15.121.121.18; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjai Rasos GudžiūnienėsDalios Kačinskienėssekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei

dalyvaujant ieškovei V. P.

ieškovo atstovui adv. Virgilijui Kaupui

atsakovui S. P.

atsakovo atstovui adv. Adolfui Remeikiui

vertėjai T. Č.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo atsakovas S. P. buvo iškeldintas iš buto.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iškeldinti atsakovą S. P. iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nurodė, kad 2008-05-15 butą jai padovanojo jos motina R. A., tačiau, jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena atsakovas, piktnaudžiaujantis alkoholiu ir išgėręs tampantis labai agresyviu, todėl ieškovė bijo viena su juo gyventi viename bute. Gyvendamas ieškovės bute, atsakovas trukdo jai naudotis nuosavybe, dėl šios priežasties ji priversta gyventi pas svetimus žmones ir patiria daug nepatogumų. Kadangi atsakovas savo elgesiu sukelia daug nepatogumų ieškovė kaip buto savininkė turi teisę reikalauti pašalinti daromus teisės pažeidimus, todėl prašė teismo iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos (CK 4.98 str., 6.611 str.)

Atsakovas S. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jį V. P. ir R. A. šeimos nariu.

Nurodė, kad 1986-11-25 apsigyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tapo R. A. šeimos nariu ir įgijo tokias pat teises ir pareigas kaip ir R. A. bei V. P.. Ir nors su R. A. jis išsituokė, tačiau atsakovas teisių į butą neprarado, nes fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Kadangi atsakovas nebuvo praradęs šeimos nario statuso, nebuvo išsikėlęs iš buto ir nebuvo nustojęs būti R. A. šeimos nariu, o jo teisės į ginčo butą buvo įtvirtintos tiek anksčiau galiojusiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos CK 329 str. 1 d., 300 str.- 1964 metų įstatymo redakcija), tiek šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 1 d., 6.589 str. 1 ir 2 d.d.), prašė teismo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovė V. P. atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodydama, kad prieš daug metų jos motina R. A. nutraukė santuoką su atsakovu S. P. ir nuo to laiko jis nebuvo jų šeimos nariu. Po santuokos nutraukimo jos motina R. A., siekdama susigrąžinti dukrą, t.y. ieškovę V. P., kurią buvo pagrobęs atsakovas, priregistravo S. P. bute, esančiame Geležinio Vilko g. 19-25, Vilniuje, ir leido jam tame bute gyventi, tačiau nei nuomos, nei panaudos sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo. Kadangi po ištuokos atsakovas nustojo būti jų šeimos nariu prašė priešieškinio netenkinti.

Tretysis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį R. A. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas S. P. su visu turtu ir visais jam priklausančiais daiktais iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; Iš atsakovo S. P., gimusio 1945-06-06, ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteista 20 Lt bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovo S. P. valstybės naudai priteista 108 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt išlaidos valstybės paskirto advokato pagalbai apmokėti ir 36,54 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodyta, kad po santuokos nutraukimo tarp atsakovo, R. A. ir ieškovės tęsėsi šeimyniniai santykiai. Atsakovui neįrodžius teiginių apie besitesiančius šeimyninius santykius, jo reikalavimas pripažinti jį šeimos nariu buvo atmestas.

Teismas kostatavo, kad nors 1993 metais R. A. leido atsakovui S. P. prisiregistruoti ginčo bute ir jame laikinai gyventi, norėdama susigražinti dukrą, tačiau tarp jo ir R. A. nebuvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos ar kitokia sutartis, o aplinkybė, kad atsakovas nuo 2007 metų balandžio mėnesio mokėjo buto komunalinius mokesčius, neįrodė nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimo fakto. Be to, nuo 2007 metų balandžio mėnesio ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio jos atžvilgiu buvo priversta išsikelti iš ginčo buto, todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog buto komunalinius mokesčius jis pradėjo mokėti ieškovės valia ar jai sutikus. Teismo nuomone, aplinkybė jog atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius nepatvirtino ir šeimyninių santykių tarp ieškovės ir atsakovo, ar šiame bute negyvenusios R. A., buvimo fakto, todėl padarė išvadą, kad atsakovas S. P. ieškovei nuosavybes teise priklausančiame bute gyveno be ieškovės sutikimo.

Teismas sprendė, kad 2008-05-15 dovanojimo sutartimi R. A. padovanojo jai nuosavybės teise priklausiusį butą esantį (duomenys nesklebtini), Vilniuje, ieškovei. Dovanojimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, o ieškovė savo bute dėl atsakovo veiksmų gyventi negali ir gyvena pas svetimus žmones, nors butas jai yra reikalingas, ji yra studentė ir neturi lėšų sumokėti už kito buto nuomą. Kadangi atsakovas pažeidė ieškovės kaip turto savininkės teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybėje turimą objektą ir juo disponuoti, jis buvo iškeldintinas iš buto su visais jam priklausančiais daiktais (CK 4.98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios apylinkės teismui.

Nurodo, kad nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms teismo išvada, jog 1993 metais, ieškovui buvo leista registruotis ir laikinai apsigyventi bute tik siekiant susigražinti pagrobtą dukterį (ieškovę), nes dukterį 1990 metais dėl blogos jos sveikatos buvo nuvežęs prie juodosios jūros gydyti ligos. Butą iš kurio norima jį iškeldinti atsakovas įsigijo kartu su R. A. šiai laukiantis dukros, o 1986-11-25 šalys jau gimus dukrai, susituokė, todėl atsakovas remiantis 1964 metų Civilinio kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu yra lygiateisis šeimos narys ir turi vienodas teises į butą. Teismas ignoravo aplinkybę, jog atsakovas bute registruotas nuo 1986 metų ir būtinybės laikinai gyventi jame nebuvo. Teismas nenagrinėjęs buto privatizavimo aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nedalyvavo buto privatizavimo procese, nes jis dalyvavo privatizuojant butą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į R. A. atsiliepime į ieškinį nurodytą prašymą neiškeldinti atsakovo iš buto ir apie tai sprendime nepasisakė. Be to, dėl sveikatos būklės atsakovas negali vartoti alkoholio, todėl argumentai apie jo vartotą alkoholį ir smurtą ieškovės atžvilgiu, nepagrįsti, tačiau teismas į medicininius dokumentus priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 236 straipsnio reikalavimus. Nepagrįsta teismo išvada, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė negali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, nes R. A. patvirtino, kad dukra bute negyvena, nes pati to nenori. Nepagrįsta teismo išvada, jog komunalinių mokesčių mokėjimas nepatvirtino šeimyninių santykių tarp R. A., atsakovo ir bute negyvenančios ieškovės, nes mokesčiai buvo mokami su ieškovės ir R. A. žinia. Be to, atsakovo atliktas buto remontas, ieškovės gimimo liudijimas, buto išlaikymas atsakovo lėšomis, R. A. slaugymas ligoninėje patvirtina atsakovo teises į butą. Atsakovas žinodamas, kad ieškovė suklastojo buto dovanojimo sutartį kreipėsi į prokuratūrą ir teismą su prašymu dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymus sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos, nes 2008-03-10 ir 2009-01-08 jis kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydamas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra pensininkas, sunkiai serga, neturi jokio gyvenamo ploto. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog šalims buvo pasiūlyta pateikti visus įrodymus, nes tokio pasiūlymo nebuvo. Dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti jį nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

Ieškovė V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog butas buvo pirktas kartu su jos motina, nes butas privatizuotas po atsakovo ir R. A. skyrybų. Be to, buto dovanojimo sutartis nuginčyta nebuvo, todėl ieškovė yra teisėta buto savininkė, o atsakovo girtavimo ir smurto vartojimo atvejai prieš R. A. patvirtinti skyrybų byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keisdamas pirmos instancijos teismo sprendimą nurodė, kad atsakovo iškeldinimas iš buto būtų per griežta priemonė ir apsiribojo jo įspėjimu. Atsakovas prieš ieškovę ir jos motiną visą gyvenimą vartojo smurtą, todėl negalėdama gyventi su tokiu žmogumi ji buvo priversta gyventi kitur. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ginčo bute gyvena R. A., nes ji nuo 2007 metų gyvena Kaune, kur buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog nebuvo siūloma pateikti visų turimų įrodymų, nes teismas juos siūlė pateikti ne vieną kartą. Dėl nurodytų argumentų teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde atsakovas kelia netinkamo, faktinių aplinkybių aiškinimo bei materialinių teisės normų taikymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šiuo aspektu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi (CPK 185 str.) bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja:

Atsakovas S. P. yra ieškovės V. P. tėvas, su ieškovės motina nutraukęs santuoką (b.l. 75, T1), tačiau po santuokos nutraukimo likęs gyventi ieškovės motinos nuomojamame bute.

Į bylą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bendrųjų reikalų departamento archyviniai dokumentai, apie buto (duomenys nesklebtini), Vilniuje, privatizavimą rodo, kad atsakovas minėto buto privatizavime nedalyvavo, o butas tapo R. A. nuosavybe LR Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu.

Atsakovas, gyvenimą bute (duomenys nesklebtini), Vilniuje, aiškina kaip šeimyninį gyvenimą su R. A. ir po santuokos nutraukimo, tačiau iš R. A. 2009-04-08 atsiliepimo į atsakovo priešieškinį (b.l. 102, T1), kuris į bylą pateiktas vėliau nei R. A. 2009-03-12 atsiliepimas į ieškovės ieškinį, 2009-05-14 parengiamojo teismo posėdžio metu R. A. duoti paaiškinimai teismui, nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp R. A. ir S. P. susiklostė neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, kurie pagal savo prigimtį yra panašūs į nuomos teisinius santykius. Bendras jų bruožas yra tai, kad norint nutraukti neterminuotos nuomos ar panaudos sutartį, būtina, prieš tam tikrą laiką, įspėti nuomininką ar panaudos gavėją apie sutarties nutraukimą.

Remiantis Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis, bet kada turi teisę nutraukti neteminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu tarp šalių sudarytoje panaudos sutartyje nesusitarta kitaip.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo 2009-05-14 (b.l. 122,T1) konstatuotą R. A. sveikatos būklę, sprendžia, kad prieš dovanodama jai nuosavybės teise priklausantį butą, ieškovė, tretysis asmuo R. A. faktiškai neatliko veiksmų, kuriuos nustatė Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalis, t.y. neįspėjo atsakovo apie panaudos teisinių santykių nutraukimą.

Ieškovės 2008-07-25 ieškinio pareiškimą, dėl atsakovo iškeldinimo iš buto (duomenys nesklebtini), Vilniuje, teisėjų kolegija laiko kaip ieškovės įspėjimą atsakovui apie panaudos teisinių santykių pasibaigimą.

Atsižvelgiant į ieškovės, kaip buto savininkės teises (CK 4.98 str.), jos ir atsakovo santykius, kurie susiklostė tarp ginčo šalių, yra pagrindas pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas atsakovo priešieškinį, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, konstatuodamas, jog dėl atsakovo elgesio su dukra, tarp ginčo šalių susiklostė tokie santykiai, kad tolimesnis atsakovo gyvenimas, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, tapo nepageidaujamas (CK 1.5 str.).

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovo, valstybės naudai, priteistinos 11,20 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio pagrindu iš atsakovo S. P., valstybės naudai, priteistina 440 Lt už ieškovei suteiktą valstybės teisinę pagalbą. Lėšos mokėtinos į Vilniaus apskrities VMI surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, kodas 5630.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš S. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 440 Lt už ieškovui V. P. teiktą valstybės teisinę pagalbą.

Priteisti iš S. P. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, 11,20 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė