- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8505-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05337-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūra
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei L. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys D. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, gindama nepilnamečio vaiko G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus, kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu ir išduoti pareiškėjai teismo leidimą nepilnamečio vaiko G. P., (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo N. P. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2020 m. birželio 8 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. birželio 8 d. prašymas Nr. RNA-14599, kuriame nurodoma, jog VMI, kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, nesant įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, inicijuoja N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą valstybės vardu. Prašyme nurodyta, kad N. P. turi nepilnametę dukrą - G. P., gimusią (duomenys neskelbtini). N. P. dukra jo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametė, todėl jos interesus atstovauja atstovas pagal įstatymą, kuris per įstatymo nustatytą terminą atstovaujamojo vardu notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimo, todėl, siekiant išvengti nepilnametės G. P. atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, prašo taikyti viešojo intereso gynimo priemones sprendžiant klausimą dėl nepilnametės G. P. paveldėjimo teisių įgyvendinimo po tėvo N. P. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl prašymo dėl termino atnaujinimo dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. P. vardu ir leidimo išdavimo nepilnamečio vaiko G. P. vardu atsisakyti priimti palikimą palaiko ir prašo tenkinti. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė A. Š. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog prašymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnamečio vaiko G. P. tėvas N. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko G. P. teisę paveldėti mirusio N. P. turtą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog palikėjo N. P. palikimą sudaro Swedbank, AB banko pensijų fondo kaupimo vienetai, kurių likutis 2020 m. gegužės 13 d. buvo 493,226 vnt., o banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2020 m. gegužės 13 d. dienai buvo neigiamas -6,42 Eur. Nustatyta, jog antstolės V. V. žinioje skolininko N. P. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0162/19/01024, Nr. 0162/19/00966, Nr. 0162/19/00375, Nr. 0162/19/00355, Nr. 0162/19/00322, Nr. 0162/19/00284, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kurių bendra suma sudaro 8 980 Eur; antstolio Z. Z. žinioje skolininko N. P. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0014/17/00682 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kurio suma sudaro 15 Eur; antstolio G. J. žinioje skolininko N. P. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00734 išieškotojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai, kurio suma sudaro 46,85 Eur; antstolės B. T. žinioje skolininko N. P. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/02133 išieškotojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai, kurio suma sudaro 561,94 Eur; antstolio J. P. žinioje skolininko N. P. ir D. K. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00533 išieškotojo SIA „B2Kapital“ naudai, kurio suma sudaro 147656,75 Eur. Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis N. P. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis N. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį.
Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Suinteresuotam asmeniui D. K. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio G. P. vardu atsisakyti priimti po jos tėvo N. P. mirties (duomenys neskelbtini). atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko G. P. įstatyminė atstovė D. K. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą, o pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui šis faktas tapo žinomas tik po to, kai 2020 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko G. P. teisę paveldėti mirusio N. P. turtą, todėl buvo praleistas CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti arba atsisakyti jį priimti.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaikų motina suinteresuotas asmuo D. K. šios pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino, kadangi nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą, ar atsisakymą jį priimti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste (toliau - Skyrius) 2020 m. birželio 9 d. parengė raginimą vykdyti tėvų prievoles (Nr. 5SD-2954) G. P. motinai D. K., kurį išsiuntė registruotu paštu pagal deklaruotą šeimos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), bet atsakymas negautas, su Skyriumi niekas iš G. P. atstovų nesusisiekė. Registruotas laiškas, kaip neįteiktas, į Skyrių negrįžo. Pagal Mokinių registro išrašą nustatyta, kad G. P. nėra registruota ugdymo įstaigoje. Skyrius kitais duomenimis apie šeimos faktinę buvimo vietą duomenų neturi, padarė prielaidą, kad šeima yra išvykusi iš šalies ir nedeklaravusi savo išvykimo teisės aktais nustatyta tvarka.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado 2020 m. birželio 8 d., kuomet Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko teisę paveldėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po N. P. mirties (duomenys neskelbtini), būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Byloje esantys pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai apie mirusiojo N. P. atžvilgiu vykdomus išieškojimus bei jam priklausančio turto vertę ir apimtį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl teismas sprendžia, jog mirusiojo N. P. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko G. P. teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriui įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Išduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriui teismo leidimą G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis dalyje dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
Kita nutarties dalis neskundžiama.