- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- II-112-486/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00655-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- AB „E.“
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pažeidėjas
- "Energijos skirstymo operatorius"
- Kategorijos
- 15.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atstovėms L. V., R. G. (nuotoliniu būdu per ZOOM), pareiškėjo AB „E.“ (toliau ir - Pareiškėjas) atstovei K. T. (nuotoliniu būdu per ZOOM), teismo posėdyje išnagrinėjo AB „E.“ skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. NSA-56, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. NSA-56, AB „E.“ pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje, o būtent tai, kad AB „E.“ neįvykdė 2022 m. balandžio 4 d. Inspekcijos surašyto ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ registruoto privalomo nurodymo Nr. PN-696. Pareiškėjui skirta 579 eurų dydžio bauda.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo bendrovė neturi pareigos kontroliuoti ir nekaupia informacijos apie jam nepriklausančius vidaus elektros tinklus, tame tarpe apie tai, ar konkretaus buto, esančio pastate, savininkas savo būste esančių įrenginių neprijungė prie daugiabučiame name esančių vidaus elektros tinklų. Nepaisant to, Inspekcija Bendrovei pateikė 2022 m. balandžio 4 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2022 m. balandžio 20 d. pateikti Vakarų Lietuvos Departamentui Bendrovės turimus dokumentus, susijusius su objekto galimai atliktais statybos darbais įrengiant, pertvarkant elektros bendrąsias inžinerines sistemas bei rašytinį paaiškinimą, nurodant ar galimai atlikti sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimo darbai, galimai pajungiant prie bendrojo naudojimo elektros, yra priskiriami prie pastato elektros bendrųjų inžinerinių sistemų įrengimo ar pertvarkymo. Bendrovė 2022 m. liepos 22 d. rašte identifikavo Inspekcijai, kad ji nėra tinkamas privalomojo nurodymo subjektas. Nepaisant to buvo surašytas protokolas ir jo pagrindu nutarimas. Pareiškėjas mano, kad Inspekcija norėdama taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 61 straipsnį privalo neginčijamai nustatyti ir įrodyti, kad aptariamu atveju egzistuoja vienas iš būtinų nustatyti požymių – Inspekcijos nurodymo teisėtumas. Skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. NSA-56 nutarimą bei nutraukti administracinę teiseną.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė privalomojo nurodymo, nors jį buvo gavęs, teismui neskundė, jame nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl šis aktas bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra galiojantis bei teisėtas. Institucija mano, kad pareiškėjo kaltė padarius SĮ 61 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai. P. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. NSA-56 palikti galioti, o pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. V. paaiškino, kad jų pozicija labai aiškiai išdėstyta atsiliepime į skundą, atstovė ją visiškai palaiko. Mano, kad priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Institucija vertino privalomo nurodymo įvykdymą. AB „E.“ jo neįvykdė, t. y. nepateikė nei paaiškinimų, nei jokių dokumentų, kokių prašė Inspekcija, dėl to ir kilo atsakomybė už šio nurodymo nevykdymą. Tai, ką teigia pareiškėjas, kad privalomasis nurodymas yra tik dokumentas kuris nesukelia pasekmių, tai visiška netiesa. Teisės aktai numato ir teisę surašyti tokį dokumentą pareigūnams ir dėl to kyla atsakomybė pagal ANK, juridiniams asmenims pagal Statybos įstatymą. Tai dėl to ginčo net ir neturėtų būti, tą apsprendžia įstatymas. Teoriškai pripažįsta ir pats pareiškėjas, kad privalomąjį nurodymą gavo, jo neįvykdė dėl savo vidinių priežasčių. Mano, kad privalomasis nurodymas buvo aiškus, be to, vėliau jis ir buvo įvykdytas. Labai išsamus nutarimas yra surašytas ir jo esmė, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad asmuo suvokė privalomojo nurodymo turinį, tik dėl vidinių priežasčių per klaidą negalėjo to įvykdyti, dėl ko ir kilo atsakomybė pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovė prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Skiriant baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad įmonė įvykdė šį privalomąjį nurodymą, ir jie tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę, ir dėl šios objektyvios priežasties buvo skirtina minimali bauda 579 eurų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė K. T. paaiškino, kad kaip nurodyta skunde Pareiškėjas nesutinka su nutarimu, mano, kad jis neteisėtas, nepagrįstas, todėl prašo nutarimą panaikinti, o pradėtą administracinę teiseną nutraukti. Ta atsakomybė turi būti taikoma tada, kai susiduriama su sąmoningu nevykdymu, arba trukdymu. Šiuo atveju situacija nebuvo tokia ir Institucija atsakomybę pritaikė ir nutarimą priėmė ne tik nenustačius ANK požymių, bet dėl žmogiškosios klaidos. Jie įrodė, kad 2022 metų vasario mėnesį Institucija gavo ir atliko kažkokį patikrinimą dėl galimai sumontuotos sniego ir ledo tirpinimos sistemos, konkrečiu adresu, kuris indikavo, kad tai yra butas. Tas butas yra viešai prieinamos informacijos – daugiabučiame name, tai reiškia, kad visa inžinerinė sistema yra vidaus tinklas. Tai tas vidaus tinklas ne AB „E.“ (toliau ir E.) nuosavybei priklauso ir tai aiškiai matyti iš viešai prieinamos informacijos. Be to, labai aiškiai matyti, kur yra REGIO pažymėti tinklai ir kad tai yra daugiabutis namas, kuriame buvo atlikti neteisėti darbai, yra visiškai išorėje Pareiškėjo tinklo ir galimai galėjo būti prijungta sniego ir ledo tirpinimo sistema. Tačiau Inspekcija vis tiek kreipėsi su privalomuoju nurodymu, buvo prašoma pateikti dokumentus, susijusius su objekto (buto) galimai atliktais statybos darbais, neperduodant į vidaus tinklus, bei pateikti rašytinį paaiškinimą, nurodant ar galimai tie atlikti sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimo darbai yra galimai pajungiant prie vidaus tinklų yra galimai priskiriami prie pastato bendrųjų inžinerinių tinklų. Tai to privalomojo nurodymo turinys yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas. Tai žinant viešą teisinį reguliavimą, kas Inspekcijai neabejotinai turėjo būti žinoma, ir žinant, kad E. teisės aktais nėra pavesta įpareigota prižiūrėti svetimus vidaus tinklus, nepriklausančius E. nuosavybės teisėmis, tai rodo, kad E. nėra tinkamas subjektas. Antras dalykas tai kai prašė prilygsta konsultacijai, o konsultaciją gali teikti ir tokią kompetenciją turi – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau ir – VERT). Pareiškėjas bandė korektiškai Inspekcijai pasakyti, kad vidaus tinklai ne E. nuosavybės teisė ir jeigu reikėjo pasitikrinti tą aplinkybę Institucijai, ji galėjo kreiptis į namo administraciją arba savininkų bendriją. O dėl konsultacijos turėjo kreiptis į VERT, kuriam pavesta tokia funkcija. Realiai E. pavėluotai pamatė turinį ir sužinojo, kad buvo toks ir tokio turinio nurodymas. Institucijos atstovė teismo posėdyje pasakė, kad iš esmės Pareiškėjas matė ir žinojo, kad reikia iki balandžio 22 d. pateikti informaciją, dokumentus. Tai tas nurodymas ir jo turinys realiai faktiškai E. tapo žinomas, rodos, 18 dieną, kai buvo gautas šaukimas atvykti į protokolo surašymą. Tik tada ir pradėtas E. klausimas, ar buvo gautas toks laiškas ir tą patvirtina pridedami elektroniniai laiškai. Skundo priede Nr. 6 ir Nr. 7 (el.laiškai), kur matyti, kad liepos 20 d. teiraujamasi ar buvo gautas toks nurodymas, kodėl jie neturi sistemoje. E. yra didelė organizacija, ir yra kolegė, kuri atsakinga už padalinio veiklą, kuri valdo kreipinius. Tai yra vadovo pavesta funkcija vykdyti konkrečiam padaliniui, yra paskirtas vadovas, kuris turi rūpintis, kad visi kreipiniai turi būti peržiūrimi, užregistruojami laiku. Kreipinių padidėjo, mastai per mėnesį yra milžiniški ir dar padidėjo ir per mėnesį mažiausiai tenka apie 30 tūkstančių, tai yra Viešo pirkimo būtu pasitelktas išorės partneris, kad maksimaliai suvaldytų tuos kreipinių srautus, partneriai apmokomi, tikrinamos klaidos, aptarimai. Yra daroma viskas, kad apskritai jokio kreipinio nebūtų praleidžiama, arba kur nors jis pasimestų. Tai organizacijos dėl to dedamos maksimalios pastangos. Bet pasitelkus iš išorės partnerius, įvyko žmogiška klaida, ir kažkas nenusiuntė dokumento, neužregistruodavo ir nenukeliavo jis į S. T. tiesiog prie kiekvieno žmogaus dar pasodinti žmogų, kad vykdytų tikrinimo funkciją, tai tiesiog nerealu. Tai kalba apie klaidą neužregistruojant dokumento. Tai už šitą žmogišką klaidą pritaikyta administracinė atsakomybė. Tai yra liepos pabaigoje, realiai E. sužinojo, kad buvo toks nurodymas, kai gavo šaukimą. Tai apie kažkokį sąmoningą, tyčinį jo nevykdymą, nežinant jo turinio, net kalbos negali būti. Tas nevykdymas turėjo pasireikšti kaltumu, net ir sąmoningą nevykdymą – turi dokumentus, bet neteikia. Tame nurodyme, pažymėta, kad reikia dokumentų ir paaiškinimo, tai tokio paaiškinimo E. nepateikė Inspekcijai, nes neturi tokios kompetencijos, kadangi tokius paaiškinimus teikia R. P. tokių duomenų neturi, nes jie neįpareigoti kaupti informacijos apie vidaus elektros tinklus, bet galima kreiptis į VERT arba namo savininkų bendriją. Inspekcija, būdama viešo administravimo subjektas, kuriam keliami atitinkami reikalavimai, kad formaliai ne biurokratiškai turėjo pareigą atitinkamai suformuoti nurodymą, kad būtų aišku kokio elgesio siekiama. Pareiškėjas pateikė LAT praktikos pavyzdžių savo skunde ir ne vieną, kur pasisakyta, kad tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, labai analogiškose bylose, kuris pats savaime, nesant vėlesnio kažkokio baudžiančio sprendimo, tiesiogiai nesukelia pasekmių. Kitas aspektas, nėra sudėties požymių. Toks nurodymas neteisėtas, kadangi ne tam subjektui adresuotas, dėl to negalėjo ir negali E. pateikti tų dokumentų, kokių prašė ir pateikti tokios konsultacijos, kokios prašė. Turėjo būti sąmoningas, tyčinis elgesys. Jokio intereso nevykdyti nurodymo, trukdyti, nėra ir tai rodo kaip tik geranoriškas elgesys, kuris dabar traktuojamas kaip tik E. nenaudai, kad neva pripažino kaltę, sąmoningai nevykdė ir t.t. Norint taikyti atsakomybę, pagal Statybos įstatymą 61 straipsnį, nepakanka, kad būtų tiesiog praleistas terminas nurodymo įvykdymui. Turi būti nustatyta, kad būtent tas subjektas sąmoningai galėjo ir sąmoningai to nepadarė, tai šiuo atveju to nebuvo. E. pateikė ir elektroninius laiškus, kurie rodo, kada jie išsiųsti ir kada buvo sužinota apie nurodymą. Buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kas kokia informacija disponuoja, todėl negali būti taikoma atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms, Pareiškėjo atstovė prašo skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamą nutarimą.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų išvados pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais ir sprendžia, kad AB „E.“ pagrįstai pripažinta padariusi Statybos įstatymo 61 straipsnyje numatytą pažeidimą, dėl ko nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, taip pritardamas nutarime išdėstytiems motyvams.
Statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams. Nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju E. patraukta atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį, kuriame yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. To paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti. Privalomajame nurodyme aptartos jos nevykdymo pasekmės, t. y. kad už šį pažeidimą juridinių asmenų atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje, skiriama bauda nuo 570 eurų iki 2896 eurų.
Nagrinėjamu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vykdė administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai nelegaliai sumontuotos sniego ir ledo tirpinimo sistemos, adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai pajungta nuo bendro naudojimo elektros. Išsamiam ir teisingam tyrimui Inspekcija 2022 m. balandžio 4 d. pateikė AB „E.“ privalomąjį nurodymą, kuriuo E. buvo įpareigotas iki 2022 m. balandžio 20 d. pateikti Inspekcijai dokumentus susijusiu su buto, adresu (duomenys neskelbtini), galimai atliktais statybos darbais įrengiant, pertvarkant elektros bendrąsias inžinerines sistemas bei rašytinį paaiškinimą, nurodant ar galimai atlikti sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimo darbai, prijungiant prie bendrojo naudojimo elektros yra priskiriami prie pastato elektros bendrųjų inžinerinių sistemų įrengimo ar patvarkumo. 2022 m. liepos 22 d. rašytiniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. privalomasis rašytinis nurodymas dėl žmogiškosios klaidos nebuvo užregistruotas Bendrovės dokumentų valdymo sistemoje, todėl Bendrovės atsakingi asmenys negalėjo su juo susipažinti bei pateikti prašomos informacijos. 2022 m. rugpjūčio 11 d. bei 2022 m. lapkričio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose Pareiškėjas nurodė, kad prašoma informacija disponuoja ne jis, bet VERT arba pastato, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo savininkų bendrija ar administratorius.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas, tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.
Iš skundo teksto matyti ir tai, kad pats pareiškėjas nurodo nevykdęs nurodymo laiku kadangi anot jo, jis nėra tinkamas subjektas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnio prasme. Kita vertus, pareiškėjo veiksmai yra nesuprantami ir nelogiški, juolab, kai bylos duomenimis nustatyta, kad jis nors ir nesutikdamas su privalomojo nurodymo turiniu, vėliau ėmėsi aktyvių priemonių įvykdyti jam pateiktus reikalavimus ir nurodymą įvykdė, taip patvirtindamas, kad formaliai visgi privalėjo įvykdyti tą nurodymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad privalomas nurodymas, jo terminas galėjo būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šia teise taip pat nepasinaudojo.
Panašaus pobūdžio bylose kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien tai, jog buvo laiku neįvykdyti Institucijos duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-895/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių (privalomo nurodymo turinys ir jo įvykdymo terminas) kontekste galimai AB „E.“ neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą laiku, nes dėl žmogiškos klaidos nurodymo nematė, tačiau nekyla abejonių dėl to, kad tolesni pareiškėjo veiksmai parodo jos pasyvų elgesį. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Instituciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. To padaryta taip pat nebuvo. Taigi, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad UAB „E.“ laiku neįvykdė Institucijos privalomo nurodymo ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl savo kaltės. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad asmuo suvokė privalomojo nurodymo turinį, tik dėl vidinių priežasčių (galimai ir žmogiškosios klaidos) to neįvykdė, dėl ko ir kilo atsakomybė pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį.
Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati AB ,,E.“padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. Bauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Paskirtos baudos dydis yra artimas Statybos įstatymo 61 straipsnyje nustatytam baudos minimumui. Pažymėtina, kad vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. NSA-56, palikti nepakeistą, o pareiškėjo AB „E.“ skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.