Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jos, pareiškėjos, 2019 m. balandžio 30 d. mirusios motinos Z. B. sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė Z. B.. Mirus Z. B. ji, pareiškėja, ir jos sūnus G. J. pasirūpino jos laidotuvėmis, sutvarkė formalumus, tačiau nežinodami įstatymų reikalavimų, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Paaiškino, kad pastaruosius pusantrų metų po Z. B. mirties G. J. kurį laiką gyveno jam paliktame bute, o po to leido jame gyventi panaudos teise kitiems asmenims. Po kiek laiko panaudos santykiai nutrūko, nes asmenys netinkamai rūpinosi butu, dėl ko G. J., nutrūkus panaudai, pats pradėjo mokėti likusias skolas už butą, tvarkė jį, atliko einamąjį buto remontą. Po Z. B. mirties buvo mokami buto išlaikymo mokesčiai ir iki šios dienos jie mokami dalimis, butas prižiūrimas.

Pareiškėja J. Č. bei jos atstovė advokatė N. Raulušaitienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad jos sūnus pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, bet nespėjo jų susitvarkyti. Butas priklausė jos mamai Z. B.. Jos mama gyveno kartu su jos sūnumi. Z. B. buvo palikusi testamentą ir juo butą paliko jos sūnui Giedriui. Ji mano, kad jos sūnus galvojo, kad galima ir vėliau palikimą priimti, kai turi testamentą. G. J. kurį laiką leido bute gyventi giminaičiams, kurie pridarė jam skolų, už kurias ir dabar moka. Jos sūnus ieškojo advokato, norėjo kreiptis į teismą dėl paveldėjimo, tačiau nespėjo to padaryti, nes mirė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos sūnus G. J. po savo senelės Z. B. mirties priėmė jos palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodyti paaiškinimai, liudytojos parodymai teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. Č. yra G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motina bei ji yra Z. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir tokias aplinkybes patvirtina gimimo liudijimai, santuokos sudarymo įrašas, jungtuvių pažymėjimas, ištuokos liudijimas, mirties įrašai. Pareiškėjos J. Č. pareiškimu dėl palikimo priėmimo, patvirtinama, kad ji kreipėsi į Varėnos 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo, mirus jos sūnui G. J.. Asmens nuosavybės fondo gyvenamo namo, buto techniniu pasu patvirtinama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992 m. sausio 28 d. buvo registruotas B. A., J. vardu. 2009 m. vasario 23 d. nuosavybės teisės liudijimu bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu patvirtinama, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose, pvz. mirties liudijime, notaro rašte dėl informacijos pateikimo ir pareiškėjos pareiškime nurodyta jos vardas ir pavardė – Z. B.), kaip pergyvenusiai sutuoktinį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) bei piniginiai indėliai su palūkanomis. 2011 m. gegužės 3 d. testamentu patvirtinama, kad Z. B. (mergautinė pavardė – K.), jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo vaikaičiui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2021 m. liepos 26 d. rašte Nr. S-13 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla bei Testamentų registre minėto asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Šiuo raštu informuota, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė priėmusi palikimą yra mirusiojo motina (pareiškėja šioje byloje) J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir VGTP tarnyba) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-3852-12410 matosi, kad G. J. kreipėsi į tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo bei buvo nutarta G. J. suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Liudytoja J. V., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėją pažįsta kaip mirusio G. J. mamą. Po močiutės Z. B. mirties G. gyveno tame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Vėliau jis leido tame bute pagyventi giminaičiui, tačiau sužinojęs, kad šis nemoka mokesčių, liepė jam iš ten išsikraustyti. Dalį susidariusios skolos už butą G. J. sumokėjo iki savo mirties. Jis pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo - kreipėsi į notarą, kuris jam nurodė kreiptis į teismą. Tada jis kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamo advokato, tačiau iki savo mirties nespėjo visko susitvarkyti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjos J. Č. sūnus G. J., po senelės Z. B. mirties priėmė jos palikimą, jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo. G. J. po Z. B. mirties galėjo paveldėti jos turtą kaip antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas) ir kaip įpėdinis pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, G. J. kaip įpėdinis testamento pagrindu praleido terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir negalėjo pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau jis senelės Z. B. turtą pradėjo valdyti faktiškai iškart po jos mirties, o po sūnaus G. J. mirties pareiškėja valdo ir naudojasi likusiu turtu – butu, esančiu, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos Z. B. mirties, pareiškėjos sūnus G. J., kurį laiką gyveno jam 2011 m. gegužės 3 d. testamentu paliktame bute, mokėjo likusias skolas už butą, jį tvarkė, atliko einamąjį remontą. Byloje pateiktais mokėjimo kvitais už elektros energiją, už šildymą bei karštą vandenį, už šalto vandens tiekimą ir nuotekas, patvirtinama, kad iki šios dienos mokami buto išlaikymo mokesčiai dalimis, butas prižiūrimas. Pareiškėja J. Č. bei liudytoja J. V. patvirtino, kad G. J. kartu su savo motina J. Č. pasirūpino Z. B. laidotuvėmis. Po močiutės Z. B. mirties G. J. gyveno močiutei priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Tam tikru laikotarpiu jis leido tame bute pagyventi giminaičiui, tačiau šiam nemokant mokesčių, liepė iš jam testamentu priklausančio buto išsikraustyti. Iki savo mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) G. J. sumokėjo dalį susidariusios skolos už buto patarnavimus. G. J. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo - kreipėsi į notarą, kuris jam nurodė kreiptis į teismą. Tuomet jis kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamo advokato bei byloje pateiktu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtinama, kad G. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Šiuo sprendimu buvo nutarta paskirti advokatę Nijolę Raulušaitienę teikti G. J. antrinę teisinę pagalbą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė N. Raulušaitienė patvirtino, kad jai kaip advokatei G. J. buvo paaiškinęs, kad jis po močiutės mirties priėmė palikimą ir po to leido bute pagyventi giminaičiui, kuris nemokėjo mokesčių, tuomet G. J. jį iškraustė.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodęs, kad iš pareiškėjos pateikto pareiškimo argumentų nėra aišku dėl kokių priežasčių paveldėtojas G. J. savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo visa apimtimi iki jo 2020 m. gruodžio 10 d. įvykusios mirties ir nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo nurodęs, jog tik išsiaiškinus šias aplinkybes būtų galimą spręsti, ar įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu. Šiuo nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad G. J. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo - kreipėsi į notarą, į savivaldybę dėl nemokamos teisinės pagalbos bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. J. patvirtina, kad G. J. kreipėsi į VGTP tarnybą dėl advokato paskyrimo ir ketino teikti dokumentus teismui dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Tačiau G. J. mirė nespėjęs kreiptis į teismą.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei jos ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojos parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad G. J. priėmė palikimą po jo senelės Z. B. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po Z. B. mirties likusį palikimą priėmė jos vaikaitis G. J., nes iškarto pradėjo jį valdyti, naudotis paveldimu turtu, tačiau jis kaip įpėdinis praleido terminą su pareiškimu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir pilnai negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Kadangi yra praleistas įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja kreipėsi į teismą kaip palikėjo G. J. įpėdinė pagal įstatymą. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), po savo senelės Z. B. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.