- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- e2-71-884/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A. Š., E. G., M. Š., V. G.
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams A. Š., M. Š., E. G., V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikaičiais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Patikslintu ieškiniu (teisme gautu 2023 m. lapkričio 24 d.) prašė: 1) nustatyti ieškovės ir nepilnametės anūkės M. G. bendravimo tvarką taip: ieškovė N. P. bendrauja su nepilnamete M. G. kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant (duomenys neskelbtini), bendravimo laiką ir trukmę šalims suderinus su Plungės socialinių paslaugų centro rekomenduotu psichologu; Plungės socialinių paslaugų centro psichologui patvirtinus, kad ieškovės N. P. ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) psichologinis, emocinis ryšys yra atkurtas ir yra saugu močiutei su vaikaite bendrauti be papildomos specialistų pagalbos, N. P. bendrauja su nepilnamete M. G. kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį, paimdama nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžindama nepilnametę vaikaitę įstatyminiams atstovams (mamai E. G. ar tėčiui V. G.) iki 18.00 val.; nepilnametę M. G. į susitikimus su močiute N. P. Plungės socialinių paslaugų centre pristato nepilnamečio vaiko mama E. G. arba tėtis V. G.; 2) nustatyti ieškovės N. P. ir nepilnamečio anūko M. Š., bendravimo tvarką taip: ieškovė N. P. bendrauja su nepilnamečiu M. Š. kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Plungės socialinių paslaugų centro psichologui, bendravimo laiką ir trukmę šalims suderinus su Plungės socialinių paslaugų centro rekomenduotu psichologu; Plungės socialinių paslaugų centro psichologui patvirtinus, kad ieškovės N. P. ir nepilnamečio M. Š. psichologinis, emocinis ryšys yra sukurtas ir yra saugu močiutei su vaikaičiu bendrauti be papildomos specialistų pagalbos, N. P. bendrauja su nepilnamečiu M. Š. kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val.; nepilnametį vaiką M. Š. į susitikimus su močiute N. P. Plungės socialinių paslaugų centre pristato nepilnamečio vaiko mama A. Š. arba tėtis M. Š.; 3) patenkinus ieškinio reikalavimus, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad E. G. ir A. Š. yra ieškovės dukros. E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros (duomenys neskelbtini), o A. Š. ir M. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini). Dukros su ieškove nebendrauja, ieškovei draudžiama susitikti tiek su vaikaite (duomenys neskelbtini), su kuria buvo susiformavęs stiprus emocinis ryšys, tiek su anūku (duomenys neskelbtini), su kuriuo artimiau pabendrauti net neteko, nors tiek ieškovė, tiek abu jos vaikaičiai gyvena tame pačiame mieste. Jos įsitikinimu, kai tėvai dėl asmeninių priežasčių daro kliūtis seneliams dalyvauti vaikaičių gyvenime, yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Šiuo metu ieškovės ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) emocinis ryšys yra nutolęs, o ieškovės ir nepilnamečio (duomenys neskelbtini) emocinis ryšys apskritai nebuvo sukurtas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašys nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė su nepilnamečiais vaikaičiais bendrautų dalyvaujant Plungės socialinių paslaugų centro psichologui. Ieškovei atkūrus emocinį ryšį su nepilnamete (duomenys neskelbtini) ir sukūrus emocinį ryšį su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), ieškovei būtų suteikta galimybė su vaikaičiais bendrauti ilgiau ir kitoje aplinkoje. Ieškovė baigė pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programą bei Plungės krizių centre pagal projektą „KOPA“ konsultavosi su psichologu. Ieškovei bendravimas su vaikaičiais yra labai svarbus ir ji pasirengusi dėti visas pastangas, kad atkurtų / sukurtų su jais emocinį ryšį. Tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės nepažįsta ir nesieja jos su artimu žmogumi, nėra ir negali būti pagrindas nepilnametį vaiką atriboti nuo jo artimos giminaitės – močiutės. Pasitelkus specialisto (psichologo) pagalbą, ieškovė galimai kur kas greičiau sugebėtų sukurti emocinį ryšį tarp jos ir vaikaičio (duomenys neskelbtini), įgyti vaiko pasitikėjimą. Tik po to, kai nepilnametis vaikas pažins ieškovę, kaip savo artimą giminaitę, pasitikės ja, tikslinga būtų vaikaičio ir močiutės pasimatymus prailginti ar padažninti, organizuoti neutralioje aplinkoje, nebekviečiant į pasimatymus specialisto (psichologo). Tarp ieškovės ir anūkės (duomenys neskelbtini) buvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys, jos dažnai bendravo, anūkė su mama kurį laiką gyveno ieškovės gyvenamojoje vietoje, anūkė visuomet džiaugėsi, kai močiutė ją aplankydavo darželyje. Paskutinį kartą vaikaitę ieškovė matė po Šv. Velykų – atnešė anūkei dovanų, kuriomis ji labai džiaugėsi. Tačiau atsakovė E. G. darželiui pateikė prašymą neleisti ieškovei bendrauti su anūke, grąžino dovanotas dovanas. Nuo to laiko atsakovė anūkės nebematė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Tarp ieškovės ir jos dukrų yra itin priešiški santykiai dėl ypač konfliktiško ir kontrolę mėgstančio ieškovės charakterio būdo, ji nuolat rėkia ant artimųjų, šaukia, grasina, gąsdina vaiko teisėmis, iškeikia, net viešoje vietoje apšaukia ir grasina savo dukroms. Atsakovės jaučia baimę savo mamai, nes prisimena, kaip nuolat patirdavo fizinį smurtą, buvo mušamos su diržu. E. G. diržo sagtimi buvo praskelta galva, ji patyrė fizinį smurtą net būdama jau pilnametė, kai pateko į eismo įvykį, ieškovė ištempė už plaukų iš automobilio ir apspardė. E. G. savo akimis matė, kaip ieškovė mušė kaimynės vaiką, kai jis buvo paliktas trumpai priežiūrai pas ieškovę. Atsakovės baiminasi dėl savo vaikų saugumo ir nenori, kad vaikai patirtų tai, ką joms teko išgyventi vaikystėje. Vaikystėje buvo muštos diržu dėl nukritusios lentynos, toks elgesys dukroms buvo labai skaudus, iki šiol prisimena tokį ieškovės išpuolį. Ieškovė įžeidinėjo dar negimusį anūką ir šmeižė A. ir M. Š., kad jie „narkomanai“, sakė narkomanų vaiko neauginsianti, gims koks invalidas, grasino, kad sugriaus jiems gyvenimą ir jie ramiai negyvens. Dėl itin ūmaus ieškovės charakterio ir nepagarbos savo pačios vaikams, ji nebuvo kviečiama ir į A. Š. vestuves. Ieškovė yra dviveidė, norėdama pasiekti savo tikslus, moka apsimesti, rodyti save kaip pozityvią ir teigiamą asmenybę. Ieškovė veda netinkamą gyvenimo būdą – yra linkusi kelti konfliktus, girtauja, gyvena su sugyventiniu S. A., kuris dėl atsakovams nežinomų priežasčių nešioja jam paskirtą apykoję. Ieškovės atžvilgiu ne kartą yra kviesta policija. Nors ieškovė akcentuoja, kad gyvena viena, tačiau tai yra netiesa. Ji gyvena su S. A., tačiau kasdieninį gyvenimą labai slepia, jo daiktų nelaiko kambaryje, kad kas nors atėję į namus jų nepamatytų. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuotas ieškovės ir kaimynės ginčas dėl bendros virtuvės, ieškovė savivaliauja ir užsirakinusi duris neleidžia bendraturčiams ja naudotis. Asmeniui, kuris yra konfliktiškas, įžūlus, nemoka auklėti vaikų, nėra galimybės patikėti anūkų priežiūros ir bendravimo su jais. Be to, atsakovėms nenorint susitikti su savo mama, nėra kaip jai atvežti anūkų. Atsakovės buvo pas psichologus konsultacijoms, ir joms nerekomenduota iš naujo aitrinti neigiamų emocinių vaikystės išgyvenimų. Ieškovės ir mažamečio M. Š. bendravimas yra negalimas dėl kelių priežasčių: pirma, dėl sunkių ir specifinių ieškovės charakterio savybių atsakovai nenori, kad ieškovė bendrautų su (duomenys neskelbtini) ir nuomonės tuo klausimu nepasikeis, antra, (duomenys neskelbtini) nepažįsta ieškovės ir nesieja jos su artimu jam žmogumi, ieškovė atsakovė, turėdama didžiulės neigiamos patirties augdama, negali sūnui suformuoti teigiamo emocinio ryšio su savo motina. (duomenys neskelbtini) dvejų metų amžiaus, jo pasaulyje yra tik emociškai artimiausi žmonės ir ieškovė į šį asmenų ratą nepatenka. A. Š., tuokdamasi su M. Š., net nekvietė ieškovės į vestuves, baimindamasi dėl šventės sugadinimo. Nors ieškovė buvo atėjusi iki civilinės metrikacijos skyriaus, (duomenys neskelbtini) ir ieškovės giminės neleido ieškovei gadinti šventės, todėl ieškovė pasišalino. Šis įvykis rodo, kad jokie ryšiai tarp ieškovės ir atsakovės nepalaikomi. Trečia, tam, kad ateityje būtų galimas koks nors bendravimas, ieškovė turi lankyti kursus, konsultacijas, mokytis keisti save ir mokytis keisti požiūrį į kitus, nesivadovauti tik egoistiškais savo interesais. Ketvirta, ieškovė, norėdama pasiekti savo tikslus, nejaučia jokių ribų net svetimose vietose. Kartą ieškovė konfliktiškai elgėsi M. Š. tėvų namuose, dėl ko atsakovo mama turėjo kviesti policiją, nes ieškovė brovėsi į jų namus, šaukė ir rėkė. Ieškovė nori bendrauti su (duomenys neskelbtini) kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį Plungės socialinių paslaugų centre, tačiau tai yra neįmanoma, nes nėra kam atlydėti vaiko iki bendravimo vietos. Plungės socialinių paslaugų centras dirba iki 17 val., atsakovė taip pat, atsakovo darbo grafikas yra slenkantis. Vaikaičio ir senelės bendravimas negali trukdyti darbo procesui ir kelti sumaištį darbdaviui. Be to, A. Š. nėra pasirengusi būti su mama viename kabinete ar kambaryje, kol vyktų bendravimas su (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vienas be mamos negali pasilikti dėl savo mažo amžiaus. Papildomai pasisakytina apie ieškovės gyvenamąją vietą, į kurią atsakovai nesutinka išleisti svečiuotis vaiką. Nors ieškovės kambariai yra pakankamai tvarkingi, tačiau vaikas nebus apsaugotas nuo galimo smurtinio ieškovės elgesio.
5. Ieškovės bendravimas su mažamete M. G. negalimas dėl šių priežasčių: (duomenys neskelbtini) dar dabar atsimena kaip ieškovė mušė mamą, todėl sau yra susidariusi neigiamą nuomonę apie ieškovę. Net važiuodama pro ieškovės gyvenamąją vietą automobiliu, (duomenys neskelbtini) sako, kad čia gyvena bloga močiutė ir nenori su ja matytis. Aiškų savo požiūrį į atsakovę (duomenys neskelbtini) išreiškė vaiko teisių specialistėms, todėl nesant nuomonės pasikeitimui, bendravimas yra negalimas, atsakovai negali versti dukros bendrauti su asmeniu, kurį ji laiko blogu. Atsakovas V. G. pažymi, kad tuo metu, kai dukra su mama gyveno pas ieškovę, vaikas, po bendravimo su tėvu savaitgalį, nenorėdavo važiuoti į ieškovės namus – šaukdavo, rėkdavo, isterikuodavo, sakydavo, kad nenori važiuoti. Ir tai vyko iki tol, kol E. G. neišsikraustė iš ieškovės namų. Pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitė ir vaiko elgesys, tačiau dukra iki šiol prisimena netinkamą ieškovės elgesį su ja ir jos mama. Ieškovė mano, kad gali spręsti už vaiko tėvus, kur ir kaip turi gyventi vaikas, vaiko atžvilgiu naudoti traumuojančius auklėjimo metodus – šaukti, rėkti, neleisti pakilti nuo stalo nesuvalgius maisto ir pan. Ieškovė prieštaravo atsakovės E. G. išsikraustymui iš namų kartu su vaiku, nes buvo nurodžiusi, kad tai galės padaryti tik anūkei pradėjus lankyti mokyklą. Ieškovė savoms dukroms grasina sugriauti gyvenimą, ji pykdavo ant E. G., kam ši neinformuodavo ieškovės apie tai, kaip ir kada ji nuveždavo vaiką bendravimui pas tėvą. (duomenys neskelbtini) pas ieškovę yra nesaugu, atsakovė E. G. 2020 m. spalio 7 d. paliko (duomenys neskelbtini) ieškovės priežiūrai, o ji, girtaudama savo namuose su sugyventiniu, susimušė ir buvo iškviesta policija, įsikišo vaiko teisių specialistai. Tuo metu vaiko teisių specialistai paaiškino, kad, jei situacija pasikartos, ji bus įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Atsakovė negali užtikrinti ieškovės ir vaiko bendravimo kiekvieną lyginės savaitės trečiadienį Plungės socialinių paslaugų centre, nes atsakovė dirba pagal kintantį darbo grafiką iki 18 val. Atsakovas V. G. iš viso net neturi galimybės darbo metu nuvežti vaiko iki Socialinių paslaugų centro, nes jis dirba statybinėje bendrovėje, jo darbo vieta dažniausiai yra net ne (duomenys neskelbtini). Atsakovams kyla abejonių dėl ieškovės sveikatos būklės, jų žiniomis, ji turi nervinio pobūdžio susirgimų, vartoja vaistus nuo „nervų“, vartoja alkoholį, nesant sveikatos išrašų apie jos psichinę būklę, net nėra galimybės spręsti dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė nori bendrauti su abiem anūkais vienu metu – kas antrą lyginės savaitės trečiadienį, paimant juos iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą 18 val., kas yra nerealu vienu metu vaikus paimti iš skirtingų darželių ir grąžinti atgal į skirtingas gyvenamąsias vietas. Ieškovės noras pasiimti vaikus iš darželio keltų įtampą vaikams. Iš (duomenys neskelbtini) gautos informacijos matyti, kad ieškovės apsilankymai darželyje nepraeina be konfliktų, vieno iš paskutiniųjų susitikimo su močiute metu (duomenys neskelbtini) jautėsi nejaukiai, norėjo kuo greičiau grįžti pas vaikus į grupę. Mažametė M. G. po vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymo namuose ir klausinėjimo apie močiutę, iki šiol yra labai susijaudinusi, nebemiega namuose viena savo kambaryje, su nerimu žiūri pro automobilio langą, jeigu važiuojama pro ieškovės namus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovai nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais.
7. Išvadą teikianti institucija dėl ieškovės patikslinto ieškinio teikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiais tvarka nėra tokia intensyvi, kad pažeistų atsakovų teises, pagal patikslintu ieškiniu siūlomą bendravimo tvarką ieškovė su vaikaičiais
praleistų gana nedidelę laiko dalį, jos įtaka ir vaidmuo vaikų auklėjimo procese nebūtų didelė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra su tam tikrais trūkumais (pvz., 29.3.2 punkte nenumatyta (duomenys neskelbtini) grąžinimo tėvams tvarka, pagal 29.2.2. ir 29.3.2 punktus abu vaikai grąžinami tuo pačiu laiku, kas gali būti sunkiai įgyvendinama. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė teikė išvadą, kad nesantaika tarp šalių neeliminuoja vaikaičių teisės matytis su senele, prašomas nustatyti neintensyvus bendravimas, psichologas vertintų, ar bendravimas yra tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė N. P. yra atsakovių E. G. ir A. Š. motina, E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. G., jų santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimu, tuo pačiu sprendimu nustatyta V. G. bendravimo tvarka su dukra (duomenys neskelbtini). A. Š. ir M. Š. augina sūnų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti jos ir anūkų bendravimo tvarką, nurodydama, kad jai neleidžiama bendrauti su anūkais, o tai, jos manymu, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
9. Vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).
10. Iš šalių procesinių dokumentų bei šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir jos dukra E. G. tarpusavyje nebendrauja nuo 2023 metų, kuomet dukra su anūke (duomenys neskelbtini) buvo apsigyvenusios ieškovės bute, tačiau po kurio laiko išsikraustė. Ieškovė lankė anūkę (duomenys neskelbtini) darželyje „(duomenys neskelbtini)“, E. G. pateikus darželiui prašymą neleisti ieškovei bendrauti su (duomenys neskelbtini), ieškovė su anūke nebesusitiko. Ieškovė su dukra A. Š. nebendrauja ilgiau nei penkerius metus, anūką (duomenys neskelbtini) dar kūdikį yra mačiusi porą kartų, atsitiktinai susitikus su dukra (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje. Ieškovės dukros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodo, kad ieškovė jų vaikystėje ir paauglystėje jų atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, griežtai kontroliavo, siekdama viską žinoti ir primesti savo valią, joms tapus pilnametėms, ieškovės elgesys nepasikeitė, dėl to bijo, kad ieškovė netraumuotų emociškai jų vaikų ir kad šie neturėtų tokios patirties kaip ieškovės dukros. Išklausius atsakovių paaiškinimų matyti, kad ieškovės dukros yra patyrusios skausmingų išgyvenimų dėl ieškovės nederamo elgesio jų atžvilgiu, ieškovės siekio kontroliuoti jų asmeninį gyvenimą ir ieškove nepasitiki. Atsakovės, teikdamos paaiškinimus, pasakojo jų prisimenamus praeities išgyvenimus apie keletą įvykių, atsakovai V. G., M. Š. nurodė iš anksčiau žinoję apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patirtą smurtą, M. Š. draugystės su (duomenys neskelbtini) pradžioje tėvų namuose taip pat buvo užsipultas ieškovės. Atsakovai bei jų atstovė nurodė manantys, kad turi būti įvertinta, ar yra galimybė tarpusavyje bendrauti pačiai ieškovei su savo dukromis. Pripažintina, kad kiekvienos šalies patirti ar patiriami emociniai išgyvenimai yra gerbtini, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra nustatinėjamos šalių buvusio gyvenimo faktinės aplinkybės ir nesprendžiamas nė vienos šalies kaltės klausimas, teismas nesprendžia ieškovės ir jos suaugusių dukrų galimybės atkurti jų tarpusavio santykius. Neneigtina, kad atsakovių santykių pobūdis gali turėti įtakos ieškovės ir vaikaičių tarpusavio ryšio puoselėjimui, tačiau šalys yra suaugusios ir pačios gali apsispręsti dėl savo veiksmų, tuo pačiu ir galimų konfliktiškų santykių sprendimo būdų.
11. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Nustačius, kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
12. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl išvadą teikianti institucija po ieškinio priėmimo buvo įpareigota pateikti išvadą, joje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. atlikus vaikų M. Š. ir M. G. situacijos vertinimą, nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai, šeimoms inicijuotas atvejo vadybos procesas, siekiant užtikrinti psichologinę pagalbą tiek tėvams, tiek mažamečiui vaikui, 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialistas bendravo su mažamete M. G.. Su išvada pateiktos kiekvieno vaiko situacijos vertinimo anketos, iš jų matyti, kad su (duomenys neskelbtini) dėl jo mažo amžiaus nebendrauta, kalbėta su jo tėvais A. Š. ir M. Š.. Su (duomenys neskelbtini) susitikta namuose, nurodyta, kad mergaitė bendravo nenoriai, matėsi, kad labai nedrąsi, į klausimus neatsakė, kartais linktelėdavo galvą, tyliai šnibždėjo mamai į ausį, mama ją ragino pasakyti atsakymą garsiai, bet mergaitė tik glaudės prie mamos, labai tyliai sakė žodžius „blogai“, „nenoriu eiti pas ją“, bet daugiau nieko nepaaiškino, nenorėjo bendrauti. E. G. pateikė tris garso įrašus, dviejuose ji kalbina dukrą (duomenys neskelbtini) apie močiutę, klausia, ar buvo į darželį atėjusi močiutė, (duomenys neskelbtini) pasakoja apie močiutės apsilankymą, taip pat sako, kad nenori tokios močiutės, trečiame garso įraše girdėti E. G. bei N. P. pokalbis apie (duomenys neskelbtini), apie E. G. santykius su (duomenys neskelbtini) tėvu, kiekviena aiškina savo versijas, kodėl (duomenys neskelbtini) nenori važiuoti į ieškovės N. P. namus, E. G. nurodė, kad įrašai padaryti 2023 m. gegužės mėnesį. N. P. pateikė jos apsilankymo darželyje metu 2023 m. balandžio 4 d. darytą vaizdo ir garso įrašą, kuriame matyti N. P. bendravimas su (duomenys neskelbtini), mergaitė sako, kad negali imti močiutės dovanų, mama pamatys, bus pikta. (duomenys neskelbtini) žaidžia su lėle, apžiūrinėja, pasakoja, juokiasi, klausia apie dėlionę, N. P. sakant, kad močiutė gal jau eis namo, (duomenys neskelbtini) sako, kad ne. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad, E. G. gyvenant su V. G. ir gimus (duomenys neskelbtini), ieškovė palaikė santykius su dukros (duomenys neskelbtini) šeima, prasidėjus jų skyrybų procesui, (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini) buvo apsigyvenusi pas ieškovę, ji parsivesdavo anūkę iš darželio, perduodavo anūkę tėčiui. Pateiktas įrašas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad tarp jos ir anūkės buvo susiformavęs tarpusavio ryšys. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovei E. G. apsigyvenus su (duomenys neskelbtini) pas ieškovę, vaikas po bendravimo su tėvu savaitgalį nenorėdavo važiuoti į ieškovės namus – šaukdavo, rėkdavo, sakydavo, kad nenori važiuoti. Iš E. G., V. G., taip pat ir N. P. paaiškinimų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo labai prisirišusi prie tėvo V. G.. 2022 metais (duomenys neskelbtini) tėvams nutraukus santuoką ir E. G. su dukra apsigyvenus pas ieškovę, vaiko kasdienis bendravimas su tėvu nutrūko, tėvas (duomenys neskelbtini) pasiimdavo savaitgaliais. Mergaitės nenoras grįžti į močiutės namus gali būti aiškinamas ir jos nenoru išsiskirti su tėvu.
13. M. Š. nepažįsta ieškovės kaip savo močiutės. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad jo pasaulyje yra tik emociškai artimiausi žmonės ir ieškovė į šių asmenų ratą nepatenka. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“, įvertinus, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu.
14. Ieškovė yra pateikusi susirašinėjimą žinutėmis su dukromis E. G. ir A. Š. dėl galimybės bendrauti su vaikaičiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė nuoširdžiai nori atkurti artimą ryšį su vaikaite (duomenys neskelbtini) ir tokį ryšį sukurti su vaikaičiu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir tai, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. lankė pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programą, kurią 2023 m. lapkričio 17 d. baigė, (duomenys neskelbtini), dėl kurių kreipėsi savo noriu. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini)“ 0,5 etato, pagrindinės funkcijos – valymo darbai, darbovietės charakterizuojama kaip pareiginga, darbšti, kruopšti, deleguojamus darbus atlieka laiku. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio pažymėjimo nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) psichiatrijos kabinete ir priklausomybių kabinete nesigydo. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, kad, jų žiniomis, ieškovė turi nervinio pobūdžio susirgimų, vartoja vaistus nuo „nervų“, vartoja alkoholį, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti neteikė, bylos nagrinėjimo metu buvo reiškiamas prašymas įpareigoti ieškovę pateikti duomenis iš e-sveikatos, nes tik taip būtų galima įsitikinti, kad ieškovė neserga psichine liga, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti pateiktame medicininiame pažymėjime nurodytu turiniu, nėra. Ieškovė nėra teista, 2018 m. birželio 4 d., 2022 m. balandžio 4 d. jos atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, abu tyrimai netrukus nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Duomenų apie tai, jog ieškovės bendravimas su vaikaičiais galėtų būtų netinkamas, kenksmingas vaikaičių interesams, byloje nėra. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu vertino, jog ieškovės prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Su tokia išvada teismas neturi pagrindo nesutikti.
Ieškovės emocinis ryšys su (duomenys neskelbtini) yra nutrūkęs, (duomenys neskelbtini) močiutės nepažįsta. Abiejų vaikų identitetui teisė bendrauti su seneliais gali būti įgyvendinama ir ieškovės kaip senelės šeimos ryšiai su anūkais gali būti atkuriami palaipsniui, tinkamai parenkant bendravimo su anūkais būdą. Būtent tokią bendravimo tvarką ieškovė prašo nustatyti – iš pradžių bendravimas su kiekvienu anūku atskirai vyktų Plungės socialinių paslaugų centre dalyvaujant psichologui, ieškovė be papildomos specialistų pagalbos galėtų bendrauti su anūkais tik psichologui patvirtinus, kad ieškovės ir anūkų ryšys atkurtas ir vaikams yra saugu bendrauti su ieškove. Atsakovai savo siūlymų dėl bendravimo tvarkos neteikė.
Šiuo metu (duomenys neskelbtini) lanko darželį, be to, išvadą teikianti institucija pagrįstai nurodo, kad pagal ieškovės siūlomą tvarką abu vaikai grąžinami tuo pačiu laiku, o tai gali būti sunkiai įgyvendinama, (duomenys neskelbtini) grąžinimo tėvams tvarka nenumatyta. Dėl to ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakoreguotina, nurodant, kad ji bendrauja su M. Š. kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį, paimdama nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžindama (duomenys neskelbtini) įstatyminiams atstovams iki 18.00 val. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas.
15. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiais tvarka patikslinta, iš esmės ieškinys tenkintas visiškai, ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti 1900 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas bei išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš detalizuotos pažymos matyti, kad išlaidas sudaro: 1000 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 600 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, išlaidos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 220 Eur, iš viso ieškovė patyrė 2120 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 530 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
16. 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovų prašymų buvo paskirta vaikų M. G. ir M. Š. ambulatorinė teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui, byla sustabdyta. Atsakovai buvo įpareigoti sumokėti už ekspertizę 936,80 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovų atstovę pateikė prašymą pratęsti nurodytos sumos sumokėjimą iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. dėl atsakovams sunkios finansinės padėties, prašymas buvo tenkintas, iki minėto termino E. G. sumokėjo 468,40 Eur, teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių paaiškinimų ar patikslintų prašymų dėl ekspertizės, todėl 2024 m. spalio 16 d. bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas teismo posėdis 2024 m. gruodžio 16 d, jame atsakovų atstovė prašė skirti ekspertizę tik dėl M. G., tačiau prašymas buvo netenkintas. Esant tokioms aplinkybėms E. G. grąžintina jos į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta 468,40 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti ieškovės N. P. su vaikaičiais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Ieškovė N. P. bendrauja su nepilnamete M. G. kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Plungės socialinių paslaugų centro psichologui, bendravimo laiką ir trukmę šalims suderinus su Plungės socialinių paslaugų centro rekomenduotu psichologu;
2. Plungės socialinių paslaugų centro psichologui patvirtinus, kad ieškovės N. P. ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) psichologinis, emocinis ryšys yra atkurtas ir yra saugu močiutei su vaikaite bendrauti be papildomos specialistų pagalbos, N. P. bendrauja su nepilnamete M. G. kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį, paimdama nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžindama nepilnametę vaikaitę įstatyminiams atstovams (mamai E. G. ar tėčiui V. G.) iki 18.00 val.;
3. Nepilnametę M. G. į susitikimus su močiute N. P. Plungės socialinių paslaugų centre pristato nepilnamečio vaiko mama E. G. arba tėtis V. G..
4. Ieškovė N. P. bendrauja su nepilnamečiu M. Š. kiekvieną lyginės metų savaitės trečiadienį (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Plungės socialinių paslaugų centro psichologui, bendravimo laiką ir trukmę šalims suderinus su Plungės socialinių paslaugų centro rekomenduotu psichologu;
5. Plungės socialinių paslaugų centro psichologui patvirtinus, kad ieškovės N. P. ir nepilnamečio M. Š. psichologinis, emocinis ryšys yra sukurtas ir yra saugu močiutei su vaikaičiu bendrauti be papildomos specialistų pagalbos, N. P. bendrauja su nepilnamečiu M. Š. kiekvieną nelyginės metų savaitės trečiadienį, paimdama nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo ir grąžindama nepilnametį vaikaitį įstatyminiams atstovams (mamai A. Š. ar tėčiui M. Š.) iki 18.00 val.;
6. Nepilnametį vaiką M. Š. į susitikimus su močiute N. P. Plungės socialinių paslaugų centre pristato nepilnamečio vaiko mama A. Š. arba tėtis M. Š..
Priteisti ieškovei N. P. 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų A. Š., M. Š., E. G., V. G. lygiomos dalimis iš kiekvieno po 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų).
Grąžinti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos vardu esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 468,40 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct), sumokėtus už ekspertizę į Plungės apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 191447033, depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, banko kodas 40100, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už ekspertizę bylos numeris e2-191-884/2024“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.