- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-460-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00054-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
2018-04-11 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate gautas G. A. pareiškimas, kuriuo ji prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį. Skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d., apie 19 val. 10 min., pas jos kaimyną A. G., (duomenys neskelbtini), automobiliu atvykęs A. B., savo automobilį paliko stovėti užstatydamas įvažiavimą į jos namo, esančio Naujosios skg. 3 , Širvintose, kiemą. Paprašius patraukti automobilį nuo įvažiavimo, A. B. neskubėjo to daryti ir būdamas kaimyno A. G. kieme pradėjo mosikuotis rankomis ir ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Vėliau A. B. automobilį patraukė nuo įvažiavimo į jos kiemą ir iki atvykstant pareigūnams išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) vyr. tyrėjo 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ROIK 18083515736). Nutarime nurodyta, kad veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnį, aprašyti apklaustų kaimynų parodymai, ir atsižvelgus į tai, kad objektyvių duomenų, kad A. B. įvykdė nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, negauta, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnį nutraukta.
G. A., nesutikdama su minėtu Institucijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi G. A. skundo netenkino ir paliko Institucijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino ANK 563 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Apeliantė teigimu, teismas išvadas padarė pagrinde vien remdamasis suinteresuotų nutraukti tyrimą asmenų - Andriaus ir J. G. bei A. B. paaiškinimais, taip pat nepagrįstai atmetant jos, jos vyro ir uošvio J. A. duotus paaiškinimus, kitus objektyvius bylos įrodymus.
Nurodo, kad šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės konstatavo (nustatė) vieną iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymių - A. B. neteisėtą elgesį, tai, kad įvykio metu jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo ir kitą būtiną veikos kvalifikavimui pagal ANK 481 str. 1 d. požymį, t. y. pažeidimo padarymo vietą, Nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nors necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti jiems (G. A. A. B.) esant privačių namų kiemuose, šaukiant per tvorą, tačiau tai šiuo atveju pripažintina vieša vieta (nes abu namus skiria neaukšta metalinė vielinė tvora, įėjimai į abiejų namų kiemus nėra užtverti vartais, kiemai nėra uždari).
Tačiau apeliantės manymu, teismas padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad A. B. nustatytas neteisėtas elgesys neva nesukėlė neigiamų padarinių, neva nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir pan., t.y. neva nėra vieno iš administracinio nusižengimo požymių. Su tokiomis klaidingomis išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti, tokia išvada neatitinka ir formuojamos teismų praktikos. Teigia, jog A. B. savo elgesiu, t.y. išsakydamas necenzūrinius žodžius apeliantės atžvilgiu, neabejotinai pažeidė viešąją tvarką, trikdė rimtį. Tą patvirtino ir įvykį matęs J. A.. Anot apeliantės, tokie A. B. veiksmai peržengė normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, kurie yra nepriimtini bet kokiam žmogui, jo išsakyti žodžiai žeidė ir skaudino apeliantę, kaip asmenį, o už tokius veiksmus ir yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliantės įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, turi būti panaikinta, o tyrimo medžiaga grąžinta policijai tolimesniam tyrimui atlikti ir atitinkamam procesiniam sprendimui priimti dėl tyrimo baigties ir kaltininko nubaudimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo G. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti galioti. Institucijos manymu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Anot Institucijos, ji išsamiai ir objektyviai atliko tyrimą ir priėmė nešališką, įrodymų visuma paremtą, nutarimą, o teismas skundžiama nutartimi tinkamai, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis bei padarė teisingas išvadas dėl nutarimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje suriktus įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamos bylos tyrimo metu nustatyta, kad apklausus pačią pareiškėją ir J. G. kaimynus ir kitus asmenis, galėjusius matyti konfliktą ar girdėti A. B. pareiškėjos atžvilgiu galimai išsakytus necenzūrinius žodžius, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. B. savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.
Apeliantės skundo argumentai, kad teismas išvadas padarė pagrinde vien remdamasis suinteresuotų nutraukti tyrimą asmenų - Andriaus ir J. G. bei A. B. paaiškinimais, taip pat nepagrįstai atmetant jos, jos vyro ir uošvio J. A. duotus paaiškinimus, kitus objektyvius bylos įrodymus, yra nepagrįsti ir atmestini. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio metu 2018- 04-11 apeliantės vyro D. A. įvykio vietoje nebuvo. Jis apie įvykį sužinojo tik iš G. A.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja savo uošvį J. A. kaip liudytoją nurodė tik skunde pirmosios instancijos teismui. J. A. teisme paaiškino, kad įvykį matė ir girdėjo būdamas namo kambaryje, pro pravertą langą. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai J. A. parodymus vertino kritiškai. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir kitoje administracinio nusižengimo byloje pagal pareiškėjos skundą dėl Institucijos 2018-05-09 nutarimo ir Vilniaus apygardos teismas 2018-09-17 nutartyje pažymėjo, kad tarp kaimynų vykstant kurį laiką besitęsiantiems nesutarimams, jų šeimų nariai yra suinteresuoti šiems palankia bylos baigtimi. Teismas liudytojo J. A. parodymus dėl jų objektyvumo vertino kritiškai ir jais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju susiklostė analogiška situacija, kuomet pareiškėjai kreipiantis į Instituciją su skundu dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ji nenurodė savo uošvio J. A. kaip liudytojo, girdėjusio konfliktą, o parodymus davė tik apklaustas teismo posėdžio metu, todėl teismui buvo pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai.
Pažymėtina, kad apeliantė be jokio pagrindo nevertina kitų tyrimo metu apklaustų liudytojų (kaimynų) paaiškinimų ir įrodymais laiko vien savo ir uošvio J. A. paaiškinimus.
Pareiškėja skunde taip pat abejoja Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnų objektyvumu, nešališkumu ir prašo tyrimo medžiagą grąžinti Institucijai tolimesniam tyrimui atlikti ir atitinkamam procesiniam sprendimui priimti dėl tyrimo baigties ir kaltininko nubaudimo. Toks pareiškėjos prašymas atmestinas. Visų pirma, pareiškėja nenurodė ir neaišku, kokius dar papildomus veiksmus, kurie nebuvo atlikti tyrimo metu, būtina atlikti, kokius būtina apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti tyrimo metu ar atlikti kitus tyrimui reikšmingus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog Institucijos nutarimo pagrįstumą išsamiai patikrino apylinkės teismas, kurio nešališkumu apeliacinės instancijos teismas neabejoja, be to, kaip jau aptarta anksčiau, nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, todėl darytina išvada, jog toliau tęsti tyrimą netikslinga.
Dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiškėja, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jos interesus, t. y. kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl A. B. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimti pareiškėjos netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti A. B. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto BK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tai, jog pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu ir teismo skundžiama nutartimi yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas ir teismo nutartis yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso reikalavimus.
Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjos G. A. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.