Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. R. nuteistas 1998 m. birželio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 11 punktus mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

Institucijos teikime siūloma P. R. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis P. R. neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra 16 kartų pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 14 kartų skirtos nuobaudos, 9 kartus yra skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse (teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad nuteistasis skatintas 10 kartų). Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu kaltės nepripažįsta ir dėl padarytų nusikaltimų linkęs kaltinti aplinkinius. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, prisitaikė patenkinamai prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų bendravimo bei elgesio ypatumų. Nuteistasis nedirba, finansinės paramos iš artimųjų negauna ir su jais socialinių ryšių nepalaiko. Pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai 1169,47 eurų sumai, tačiau išieškojimai nevykdomi, nes nuteistasis nedirba. Turi vidurinį išsilavinimą, statybininko ir elektriko specialybes. Pataisos namuose nesimokė ir naujų specialybių neįgijo. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką ši rizika išliko nepakitusi ir yra 101 balas pagal OASys (aukšta), iš kurių 25 balai yra statiniai. Vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys, socialiniai ryšiai, informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas bei pajamos, gyvenimo sąlygos (negali nurodyti kur vyktų gyventi). Nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, bendraudamas su pataisos namų darbuotojais stengiasi būti mandagus ir taktiškas, tačiau jam būdingas impulsyvumas, permainingos nuotaikos, kartais stebimi agresijos proveržiai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, prokuroras – atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka jau beveik dvidešimt keturis metus (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1997 m. gegužės 26 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis kartais dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kituose renginiuose. Bausmės atlikimo metu P. R. yra skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, nepalaiko kriminalinės subkultūros apraiškų, bendraudamas su pataisos namų darbuotojais stengiasi būti mandagus ir taktiškas. Visi šie duomenys rodo tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ir atlikęs bausmę ateityje daugiau nenusikals.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam P. R. pagal OASys metodiką yra nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 101 balas, iš kurių nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, o kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 76 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos balų pokyčio nėra, kadangi po 2019 m. spalio 23 d. atlikto vertinimo jie išliko nepakitę – 101 balas. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik 24 metus, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatomi penki kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys, socialiniai ryšiai (nutrūkęs bendravimas su artimaisiais), informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nedengia), gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į iš esmės nepuoselėjamus nuteistojo socialinius ryšius. P. R. pasimatymų metu nėra lankomas, nuteistojo teigimu jis nepalaiko jokių ryšių su artimaisiais. Nuteistasis vedęs nebuvo, iki nuteisimo gyveno su mama (mama mirusi). Nuteistojo teigimu, paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju vyktų gyventi į tėvo namus, kuriuos prižiūri kaimynas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Dokumentų, pagrindžiančių, jog nuteistąjį kas nors iš giminaičių priims gyventi, pataisos įstaigos administracija taip pat nėra gavusi. Taigi, nuteistasis nesistengia atkurti nutrūkusių socialinių ryšių ir nėra palaikomas artimųjų. Paminėtų aplinkybių visuma, net ir įvertinus nuteistojo amžių, leidžia manyti, kad tai neabejotinai gali skatinti pakartotinį jo nusikalstamumą, juolab, kad P. R. dar iki įvykdant aptariamą nusikalstamą veiką, jau buvo ne vieną kartą teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, P. R. bausmės atlikimo metu nėra išreiškęs jokio noro užsiimti kokia nors pozityvia veikla. Nors atvykęs į pataisos namus jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau visą bausmės atlikimo laiką nedirbo ir nesimokė, neišreiškė jokio noro įgyti kokią nors specialybę. Šiuo metu nuteistasis yra pensijinio amžiaus (gim. 1949 m.), tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis neturi jokių konkrečių ateities planų ir negali pasakyti nei kuo užsiims išėjęs į laisvę, nei iš kokių pajamų ketina gyventi. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių sėkminga nuteistojo resocializacija. Juo labiau, kad pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 1169,47 eurų išieškojimo, tačiau jie nėra vykdomi, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba ir negauna darbinių pajamų. Įvertinus turimų finansinių įsipareigojimų dydį ir atliktos bausmės trukmę, akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą. Priteisto ieškinio suma nėra tokia didelė, kurios per beveik 24 metus bausmės atlikimo nebuvo įmanoma atlyginti. Visos šios aplinkybės tik patvirtina abejingą nuteistojo požiūrį į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra pasirengęs gyvenimui laisvėje ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nepasiekti. Šią išvadą patvirtina ir dviprasmiškas nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką – nors nagrinėjant teikimą teigė jo savo kaltę pripažįsta, tačiau teikime nurodoma, jog kaltės nepripažįsta, dėl padarytų nusikaltimų linkęs kaltinti aplinkinius, būtent tokia gynybinė nuteistojo pozicija stebima ir viso bausmės atlikimo metu (duomenys esantys asmens byloje).

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad P. R. yra skatintas, tačiau didžioji dalis paskatinimų (septyni) yra gauti pirmaisiais ketveriais bausmės atlikimo metais (1988-2001 m.). Tuo tarpu bausmės atlikimo metu nuteistasis 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 14 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, dalis pažeidimų susiję su nuteistojo neadekvačia reakcija į pareigūnų teisėtų reikalavimų vykdymą (necenzūrinių žodžių vartojimas, agresyvus, įžūlus elgesys, mojavimas rankomis, daiktų daužymas, apipylimas karšta arbata prižiūrėtoją ir pan.) (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 50, 52, 84, 92, 93, 99, 100, 103, 112, 113, 114, 119, 120, 125, 126, 130, 131, 133, 155, 156, 161, 191, 211). Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau jos charakterizuoja nuteistąjį, kaip nesugebantį prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir liudija, kad nuteistasis ne visada geba adekvačiai elgtis ir stokoja savitvardos. Toks nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo jo elgesį bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingą. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad iš pateiktų asmens bylos duomenų matyti, jog didžiąją dalį bausmės atlikimo laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas neigiamai arba patenkinamai (1999 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys vertinamas neigiamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 47), 2000-2003, 2005 m. metinėse charakteristikose - patenkinamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 54, 63, 70, 96, 110, 189), 2004, 2006, 2007-2009 m. metinėse charakteristikose - vėl vertinamas neigiamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 109, 139, 147, 166, 172, 184), 2010, 2012 m. metinėse charakteristikose nuteistojo elgesys vėl vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 189, 195) ir tik nuo 2018 m. nuteistojo elgesys vertinamas gerai (asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, b. l. 30-31). Taigi, nuteistojo elgesys tik paskutiniais metais pasikeitė teigiama linkme, nors bausmę jis atlieka beveik 24 metus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. R. praeityje jau buvo teistas 5 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir dėl savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertinta skiriant P. R. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistasis dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių yra linkęs kaltinti aplinkinius. Nuteistasis yra pernelyg agresyvus, linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, ką patvirtina penki ankstesni teistumai. Nuteistajam taip pat būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, lengvas savitvardos praradimas, gyvenimas šia diena, neturint jokių planų, net ir visiškai trumpalaikių. P. R. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, pateisina savo smurtinį elgesį, išlaiko tvirtas teigiamas nuostatas į nusikalstamą elgesį, jam būdingas socialinis atsiskyrimas, socialiai priimtinų normų nesilaikymas (asmens bylos t. 2, b. l. 32). Be to, nuteistojo mąstymas nėra lankstus, jis nesugeba prisitaikyti konkrečioje situacijoje, klaidingai interpretuoja kitų asmenų veiksmus. Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Stebimas teigiamas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutinius keletą metų, įvertinus visą bausmės atlikimo laikotarpį ir nuteistojo elgesį per jį, neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. P. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.