- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- N1-132-448/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00890-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- M. A.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, susipažinusi su Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” šaltkalviu – santechniku, gyv. „(duomenys neskelbtini)”, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje Alytaus mieste, Ūdrijos gatvėje, garažų kooperatyve Nr. 1, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. V., A. P., R. J. ir R. N., iš atrakinto garažo Nr. 53, išdaužus automobilio Maskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių stiklą, išstūmė automobilį, nusistūmė jį prie gretimo garažo lauko durų, taip pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam D. G. priklausantį automobilį Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1800 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. G. 1800 eurų turtinę žalą.
Bet to, M. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku Alytaus mieste, Ūdrijos gatvėje, garažų kooperatyve Nr. 1, prie garažo Nr. 47, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. V., A. P., R. J. ir R. N., spardė stiklus, šokinėjo ir daužė pagaliais pavogtą nukentėjusiajam D. G. priklausantį automobilį Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindami, tuo padarė nukentėjusiajam D. G. 1800 eurų turtinę žalą, tai yra sugadino svetimą turtą.
Kaltinamasis M. A., pareiškus jam įtarimus dėl BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino pilnai. Apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2014 m. rudenį su draugais A. P., R. J. ir R. kurio pavardės nežino, būdavo skardiniame garaže, gali būti Nr. 47, esančiame Alytus, Udrijos g. Garažą buvo susiradę anksčiau, jis buvo nerakintas ir pilnas šiukšlių. Jie garažą susitvarkė ir ten su draugais praleisdavo laiką. Po kike laiko R. atsivedė savo grupioką, su kuriuo mokėsi profesinėje mokykloje, vardu E., pavardės nežino, su kuriuo būdavo minėtame garaže, bendraudavo. Po kelių dienų E. pasakė, kad netoliese esančiame garaže jis rado automobilį „Zapas“, kurį reikia parduoti ir jam reikalinga jų pagalba. Iš pradžių jie nesutiko, bet po to E. juos įkalbėjo. Tą pačią dieną jis, A., R. ir R. nuėjo su E. iki netoliese esančio garažo, kuris buvo nerakintas, o tik priremtas su plyta. Prie garažo stovėjo išvarytas Maskvičius, geltonos spalvos, geros būklės, kurio vairuotojo durelių stiklas buvo išdaužtas ir durelės atidarytos. Jie visi keturi nustūmė automobilį prie savo garažo, nes norėjo užrakinti savo garaže. Jis suprato, kad automobilį jie vagia, bet vistiek tą darė. E. minėjo, kad automobilį priduos į metalo supirktuvę. Tuomet jie visi keturi nusprendė pasilinksminti ir apgadinti automobilį. Jis, A., R., R. ir E.spardė automobilio dureles, kol jos sulinko, šokinėjo ant variklio dangčio, kol jis sulinko ir atsidarė, taip pat šokinėjo ir ant bagažinės dangčio, kol jis sulinko ir atsidarė. Visus veiksmus atliko visi penki. Suprato, kad negerai daro, bet darė, nes buvo linksma. Kitą dieną nepavyko priduoti automobilio į metalo supirktuvę, nes nerado, kas tai gali padaryti. Tuomet prašė, kad priduotų R., nes jis buvo pilnametis, bet jis nesutiko. Po to automobilis buvo mėnesį užrakintas jų garaže. Nuo garažo raktai buvo pas jį, A. ir V.. Po to sugalvojo, kad automobilį reikia išvaryti iš garažo, nes sugalvojo vėl būti garaže. Ir galvojo, jeigu juos ir automobilį ras garaže, tai apkaltins vagyste. Automobilį išvarė prie krūmų, esančių šalia garažo. Po poros savaičių jis pastebėjo, kad automobilyje nėra variklio, kas jį išėmė, jis nežino. Jis tikrai variklio nevogė. Tai padaręs labai gailisi. M. A., apklaustas papildomai, paaiškino, kad įvykis galėjo įvykti 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, nes R. jau buvo pilnametis. Minėtą dieną visi penki: jis R., A., E. ir R., nuėjo į netoliese esantį garažą, iš nerakinto garažo išsivarė automobilį Maskvich, geltonos spalvos iki garažo, kur jie leisdavo laiką. Suprato, kad jie automobilį vagia, bet buvo girtas, todėl taip ir darė. Prie savo garažo jie visi penki automobilį sugadino, jį buvo apvertę ant šono, šokinėjo ant jo, spardė, daužė pagaliais. Kuris ką darė, gerai neatsimena. Galėjo ir nulupti bagažinės bei variklio dangčius. Ką daugiau padarė, neatsimena, nes tai buvo seniai. Po kurio laiko automobilį nuvarė prie krūmų. Kas iš jo pavogė kitas detales, negali pasakyti, nes garaže po to nesilankė (b. l. 71-73, 77-78, 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
2015-07-27 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame apklaustas nukentėjusysis D. G. nurodė, kad 2015 m. birželio mėnesį, galėjo būti ir anksčiau, iš jo draugui V.priklausančio garažo, esančio Ūdrijos g., pavogtas jam priklausantis automobilis „Moskvič“, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), jis patyrė 1800 eurų turtinę žalą. Nukentėjusysis D. G. parodė, kad šis automobilis antikvarinis, jis įvykio metu buvo išvykęs į Norvegiją, apie dingusį automobilį jam pranešė garažų pirmininkas. Apklaustas liudytoju D. G. paaiškino, kad jam padaryta žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1-4, 19-20).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytaus mieste, Ūdrijos gatvėje, garažų bendrijos teritorijoje ir apgadintas, sulaužytas automobilis Moskvich (b. l. 11-15).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2015 m. pavasarį su draugais A. P., R. N. ir M. A. būdavo skardiniame garaže, gali būti Nr. 47, esančiame Alytus, Udrijos g. Garažą buvo susiradę seniai, jis buvo nerakintas ir pilnas šiukšlių. Jie visi jį susitvarkė ir ten su draugais praleisdavo laiką. Vieną dieną jis į garažą atsivedė savo buvusį grupioką E. V.. Po kelių dienų E. pasakė, kad už kelių garažų esančiame garaže jis rado automobilį Maskvich, kurį reikia parduoti ir jam reikalinga jų pagalba, kad jį galėtų išvaryti iš garažo. Iš pradžių jie nesutiko, bet E. juos įkalbėjo. Tą pačią dieną jis, A., M., E. ir R. nuėjo iki netoliese esančio garažo, kuris buvo nerakintas, o tik priremtas su plyta ar tai akmeniu. Jie visi penki iš minėto garažo išvarė Maskvičių, kuris buvo nerakintas. Automobilį nuvarė prie garažo, kuriame jie būdavo. Jis suprato, kad jie automobilį vagia, bet vistiek tai darė. Kodėl taip darė, pasakyti negali, gal todėl, kad visi kiti tai darė. Tą dieną buvo išgėrę alaus, bet jis buvo negirtas. E. sakė, kad reikės automobilį išardyti ir priduoti į metalo supirktuvę. E. pasiūlė automobilį palamdyti, apversti. Jie visi buvo šiek tiek apgirtę, todėl ir sutiko. Tuomet visi penki, paėmę už automobilio šono, jį apvertė ant vairuotojo pusės šono. Visi automobilį spardė, o E. turėjo kažkokį pagalį, kuriuo išdaužė visus automobilio stiklus, o jie keturiese aplamdė dureles, bagažinės ir variklio dangčius bei automobilių viršų. Viskas truko apie 5 minutes. Po to automobilį atvertė atgal ant ratų ir visi penki šokinėjo ant automobilio bagažinės ir variklio dangčių bei automobilio viršaus. Taip pat spardė ir automobilio šonus. Tai truko apie 10 minučių. Kai viskas atsibodo, visi išsiskirstė namo. Po trijų dienų jis vėl atėjo prie garažo. Su juo kartu atėjo A. ir M.. Jie visi matė, kad minėto automobilio Maskvich nėra bagažinės ir variklio dangčių, visų automobilio sėdynių. Prie automobilio stovėjo E. ir jam nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Jis pas E.ą paklausė, kam jie jį ardo. E. atsakė, kad priduos detales ir gaus pinigų. E. sakė, kad jeigu jam padės, tai duos ir jam pinigų, bet jis nesutiko to daryti, tai pat nesutiko to daryti ir M. su A.. Jie visi trys nuėjo į savo garažą. Po dviejų-trijų savaičių E. su R. pasakė, kad kažkas matė čia stovintį Maskvich, todėl pasakė, kad jo niekas nematytų, reikia įvaryti į garažą. Jie visi taip ir padarė. Per tas dvi-tris savaites jis garaže daugiau nebuvo. Kai įvarė automobilį į garažą, nuo jo buvo nuimta tik dangčiai ir sėdynės. Po savaitės visi nusprendė, kad automobilio Maskvich nerastų jų garaže, reikia išvaryti jį už garažų prie krūmų, taip ir padarė. Automobilį stūmė visi penki: jis, E., M., A. ir R. iki krūmų už garažų ir ten jį paliko. Pavogtas automobilis buvo geltonos spalvos ir geros būklės, važiuojantis (b. l. 28-29).
Liudytojas E. V. parodė, kad 2015 m. pavasarį jo pažįstamas R. ar tai A. jam pasiūlė išgerti alaus jų garaže, esančiame Kalniškės g., Alytaus m. Jis sutiko. Jis su jais kelis kartus buvo jų garaže ir gėrė alų. Kai jie su R. J., A. P., M. A. ir R., kurio pavardės nežino, gėrė garaže alų, kažkuris iš vaikinų, pasakė, kad netoliese garaže yra mašina, kurią vadino „Zapu“. Jie visi nuėjo pažiūrėti automobilio. Garažo durys buvo neužrakintos, kažkuo užremtos, gal akmeniu, gal plyta. Jie atsidarė duris ir apžiūrėjo automobilį. Tą pačią dieną, ar kitą dieną jis su R. išdaužė automobilio langą, atsidarė dureles ir išsiėmė sėdynes, kurias nusinešė į savo garažą. Po to vakare minėtą automobilį visi penki: jis, R., M. ir R. atsivarė prie savo garažo. Tą vakarą jie buvo nemažai išgėrę alaus, todėl nusprendė automobilį sugadinti. Kuris pasiūlė, pasakyti negali, nes neatsimena, bet tik atsimena, kad jie visi su tuo susitiko. Kiek atsimena, visi automobilį buvo apvertę ant šono, ant jo šokinėjo, daužė pagaliais, spardė kojomis. Taip automobilį, kuris buvo Maskvic 412 markės, geltonos spalvos, paliko ir išsiskirstė. Kitą dieną vėl visi susitiko, bandė atlupti sparnus bet nesigavo, tuomet atlupo bagažinės ir variklio dangtį, kurį paliko garaže, jis taip pat išlupo automobilio radiatorių, kurį taip pat paliko garaže. Kitą dieną jis R.ui pasiūlė su jo dokumentu, kadangi jisai vienintelis buvo pilnametis, priduoti automobilį į supirktuvę, kad turėtų pinigų alui. Į supirktuvę automobilius priima tik su asmens dokumentais. Bet R. nesutiko priduoti. Po kelių dienų automobilį buvo kažkas įvarę į garažą, kuriame gėrė. Jis tą žinojo tik iš kažkurio pažįstamo, kuris paskambino telefonu ir jam tai pasakė. Jis jiems pasakė, kad išvarytų iš to garažo, kad vietos būtų garaže. Tada išvarė automobilį Maskvich iš garažo ir paliko prie krūmų. Iš automobilio daugiau nieko nebuvo pavogta, tik bagažines ir variklio dangtis bei radiatorius. Po to jis garaže nesilankė. Kas galėjo pavogti kitas detales, pasakyti negali, nes nežino. Jis tik suprato, kad jie pavogė iš garažo automobilį ir jį sugadino (b. l. 41-42).
Liudytojas R. N. parodė, kad 2015 m. pavasarį jis su pažįstamais E. V., R. J., A. P. ir M. A. buvo garaže, esančiame Alytaus m., gėrė alų. Garažą jie buvo susiradę seniai, jis garaže pradėjo lankytis tik pavasarį. 2015 m. pavasarį jis su E. V., R. J., A. P. ir M. A. buvo garaže ir gėrė alų. Kai jis buvo garaže, kažkuris iš jo paminėtų vaikinų pasakė, kad gretimame garaže yra automobilis Maskvich, kurį reikia išsivaryti. Jis buvo apgirtęs, todėl sutiko. Jie visi penki nuėjo į netoliese esantį garažą, garažo vartai buvo nerakinti. Ar kuo nors paremti, taip pat nežino, neatsimena. Garaže stovėjo automobilis Maskvich, geltonos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Tuomet jie visi penki išsistūmė automobilį iš garažo ir nustūmė iki jų garažo. Jis suprato, kad jie vagia automobilį, bet tuo momentu buvo girtas ir buvo smagu, jiems tai patiko. Prie garažo minėtą automobilį jie sugadino, buvo apvertę ant šono, atsimena, kad jis ant jo šokinėjo, po to atvertę automobilį atgal, jie visi jis, M., A., R. ir E. jį spardė, kažkas daužė pagaliais. Po to nulupo bagažinės ir variklio dangčius, išėmė sėdynes, viską nunešė į garažą. Kas ką dare, dabar neatsimena. Ką daugiau išėmė, neatsimena, kadangi tai seniai buvo. Kurį laiką automobilis stovėjo prie garažo, po to buvo įvarę į savo garažą. Po kurio laiko jie automobilį Maskvich iš garažo išvarė ir pastatė prie krūmų. Po to garaže nesilankė. Kur dingo daiktai iš automobilio ir garažo, nežino (b. l. 47-48).
Liudytojas A. P. parodė, kad 2015 m. pavasarį, gali būti kovo mėnesį, nes R. J. kovo 10 d. buvo 18 metų, o kai darė nusikaltimą jam jau buvo 18 metų, jis, R. J., M. A. ir R., kurio pavardės nežino, būdavo garaže, kuris yra Ūdrijos g., garažo numeris buvo K-53, kur būdavo, kalbėdavo, gerdavo alų. Kažkurią dieną R. J. atsivedė savo grupioką E., kurį jie vadino „draugeliu“. Vieną dieną E. pasakė, kad netoliese garaže rado automobilį Maskvich, kurį reikėtų atsivaryti iki garažo. Po kurio laiko E., M. ir R. išėjo iš garažo, kur jie ėjo, nesakė. Gal po pusvalandžio E. jį su R.u pasišaukė. Jis nuėjęs pamatė, kad iš netoliese esančio garažo, buvo išvarytas automobilis Maskvich, kuris buvo geltonos spalvos ir išdaužytais šoniniais langų stiklais. Jie visi jį atsistūmė prie savo garažo. Atsivarę automobilį, apvertė jį ant šono, spardė kojomis, po to atvertė atgal ant ratų ir visi paeiliui šokinėjo ant bagažinės ir variklio dangčių bei automobilio viršaus. Kažkuris išdaužė priekinius stiklus. Jie ant dangčių šokinėjo, kol šie atsidarė. Tuomet E. vienas dangčius išlupo ir kažkur padėjo. Taip pat jie visi išlupo automobilio sėdynes ir padėjo į garažą, kad galėtų atsisėsti. E. dar siūlė automobilio detales R.ui priduoti į metalo supirktuvę, kadangi jis vienintelis buvo pilnametis, bet jis nesutiko ir taip viską paliko. Automobilis kelias dienas pastovėjo prie garažo, po to buvo kurį laiką įvarytas į garažą. Po to visi jį nuvarė už garažų prie ten esančių krūmų ir paliko. Ten prie automobilio jis daugiau nebuvo. Visko gerai neatsimena, nes garaže jie pastoviai girtaudavo. Apklaustas papildomai A. P. paaiškino, kad 2015 m. pavasarį, su draugais R. J., M. A., R. N. ir E. V. pavogė automobilį Mackvich, geltonos spalvos iš nerakinto garažo Kalniškės g. ir nusivarę prie savo garažo, jį sugadino, tai yra jį apvertė, daužė pagaliais, spardė. Iš jo išėmė sėdynes, bagažinės ir variklio dangčius. Po kurio laiko automobilį paliko prie krūmų, gale garažų (b. l. 54-55, 59-60).
Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, daroma išvada, kad kaltinamasis M. A. pagrobė svetimą turtą – automobilį ir tyčia jį sugadino, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., yra įrodyta.
Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkintinas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis M. A., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. M. A. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausme-laisvės apribojimu (b. l. 129).
M. A. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis yra neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, nevedęs, dirbantis. M. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). M. A. skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė.
M. A. baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinas BK 64¹ str. ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.
M. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., M. A. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir. M. A. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. A. palikti kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Išaiškinti M. A., kad jis per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei per 14 dienų toks prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti M. A..