- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-258-327/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 20167 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrintos 2010 m. birželio 29 d. ir 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., pabaiga – 2021 m. kovo 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo ir 14 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarė netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Teismas konstatavo, jog įvertinus aplinkybių visumą, šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. K. skunde prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti palankesnį nuteistajam įstatymą. Skunde nurodo, kad BVK 8 straipsnio 1 dalies ir BVK 157 straipsnio yra kolizijos atvejis, kuris turi būti sprendžiamas taikant vėlesnį įstatymą arba numatant švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį. Skunde pažymėta, jog 13 metų nuteistasis nedarė nusikalstamų veikų, o dirbo, sukūrė šeimą. A. K. teigimu, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pasitaisęs, todėl teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Nurodo, kad neturi galiojančių nuobaudų, 8 kartus skatintas, perkeltas į lengvąją grupę, pataisos namuose dirba suvirintoju, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, jam gali būti paskirta elektroninio stebėjimo įranga, dėl intensyvios priežiūros A. K. neprieštarauja. Nuteistojo teigimu, bausmės laikas nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokią dalį paskirtos bausmės asmuo turi atlikti, numato BVK. Skunde pažymėta, jog net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso vidutinės rizikos grupei (71 balai). Nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo nuo 45 iki 71 balo. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas 14 kartų, 8 kartus paskatintas. Ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. K. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Bausmės atlikimo metu užfiksuoti du narkotikų vartojimo atvejai, nusikaltimus darė paveiktas alkoholio, du kartus baustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo, tačiau nuteistasis mano, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo nusikalstamumui. Pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad A. K. pavartojus alkoholio, pasireiškia smurtinis elgesys, pats nuteistasis pripažįsta, kad būdamas neblaivus nesugeba savęs kontroliuoti, greitai supyksta, dažnai vartoja fizinį smurtą. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis gana impulsyvus, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu A. K. už grubų elgesį bei fizinio smurto naudojimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo A. K. rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai (teistas 6 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai), mąstymas ir elgesys (agresyvus elgesys, dažnai parandama savitvarda), galimybė įsidarbinti (menka darbinė patirtis), psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nevertino atskirų BVK normų kolizijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia kolizijos, todėl toks nuteistojo argumentas atmestinas.Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nutarties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta. Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.