Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-05-04, gyv. . (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2015 m. sausio 4 d., 19.42 val. Panevėžyje, ties Dariaus ir Girėno g. 35 namu, vairavo vilkiką IVECO v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SKO 24 v.n. . (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės, kliudė stovėjusį automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis F. T., v.n. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. C. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) – 127 str. 2 d.

A. C. protokole buvo kaltinamas ir tuo, kad po šio eismo įvykio, jis iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu A. C. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo iš esmės pripažino, paaiškino, kad 2015-01-04 jis Panevėžyje, ties Dariaus ir Girėno g. 35 namu, vairavo vilkiką IVECO v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SKO 24 v.n. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės netyčia kliudė kitą automobilį. Vairuodamas automobilį nematė bei nejuto kliudęs kitą automobilį. Vairavimo su vilkiku turi 8-10 metų stažą, nėra padaręs nei vieno eismo įvykio. Iš eismo įvykio nebėgo, nuvažiavo nes nesuprato padaręs (sukėlęs) eismo įvykį. Automobilis (vilkikas) draustas. Šiuo metu laikinai išėjęs iš darbo, nes negali su laikinu vairuotojo pažymėjimu važiuoti užsienyje. Vairuotojo darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Tai kad jis nebėgo iš eismo įvykio iš dalies patvirtina ir tai, kad praėjus kelioms dienoms policija ant vilkiko rado kito automobilio dažų, kurie nebuvo paslėpti (nutrinti). Įvykio vietoje žinojo, kad yra vaizdo kameros, todėl bėgimas iš eismo įvykio yra beprasmis.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Be to tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

A. C. kaltę padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, be paties A. C. parodymų įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: 2015-02-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-25382419-15; vyr patrulio E. J. tarnybinis pranešimas (b.l. 7-8), Eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 10-11), fotolentelės (b.l. 12-16), V. K. paaiškinimas (b.l. 16), K. B. paaiškinimas (b.l. 17), transporto priemonės apžiūros aktas (b.l. 19); vaizdo įrašas (b.l. 21), R. S. ir M. S. paaiškinimai. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. C. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairuodama vilkiką IVECO v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SKO 24 v.n. . (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės, kliudė stovėjusį automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tai atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. C. buvo surašytas dar ir dėl to, kad jis pažeisdama Kelių eismo taisykles pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. Į. šį pažeidimą būtina nustatyti, kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Kaltė dėl šio pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad A. C. savo priešingo teisei veikimo, t.y. kad padarė eismo įvykį, galėjo nesuprasti. Kaip nurodo A. C. jis nejautė, kad jo vairuojamas vilkikas (priekaba) būtų kliudžiusi stovintį automobilį. Byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų mačiusių įvykį, todėl teigti, kad kaltinamasis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Iš vaizdo įrašo, esančio byloje taip pat negalima daryti išvados, kad A. C. pajuto ar galėjo pajusti kliudęs svetimą automobilį, iš įrašo matyti, kad vairavimo sąlygos sudėtingos, tamsu, aikštelė maža. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. neslėpė įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą eismo įvykyje – nuo vilkiko priekabos nebuvo nutrinti dažų likučiai. Pažymėtina, kad net įvykį tyręs policijos pareigūnas E. J. savo tarnybiniame pranešime, įvertinęs įvykio vietą (stovėjimo aikštelės dydį), automobilius, manevravimo galimybes, jų sugadinimus, pažymėjo, kad A. C. išties galėjo nejusti, kad įvyko eismo įvykis (b.l. 7-8).

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs A. C. elgesį po eismo įvykio, padarytos žalos mąstą, kontakto pobūdį, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. C. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, suprasdama, kad elgiasi neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. C. būtų turėjęs tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, taip pat jis nesiekė apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai žalą, be to jis neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, todėl visi šie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Esant abejonėms dėl A. C. veiksmų tyčios, šios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. C. naudai.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. C. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

A. C. atsakomybę dėl ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. C., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę –– neteistas (LITEKO duomenys), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 3-5), ankstesnio darbdavio charakterizuojamas teigimai (b.l. 40), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į visas bylos aplinkybes, todėl jam skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, dydžiu mažesnė nei vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 250 str., 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.