Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone pateiktoje išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyba susisiekė telefonu su atsakovu S. B.. Pokalbio metu jis patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, nurodė, kad nėra I. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir neprieštarauja dėl mažamečio vaiko tėvystės nuginčijimo. Taip pat ir parengiamojo posėdžio metu atsakovas pripažino ir sutiko, kad jis nėra mažamečio vaiko, I. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su atsakovu jau iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, apie vienerius metus kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. O išduodant gimimo liudijimą, I. B. tėvu buvo įrašytas atsakovas, kadangi nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų. Ieškovė nurodo, kad mažametis I. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra L. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis sūnus, su kuriuo šiuo metu ieškovė ir jos visi nepilnamečiai vaikai kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo Tarnybai patvirtino nurodytas aplinkybes, ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovės A. B. bei atsakovo S. B. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas dėl tėvystės nuginčijimo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atitinka mažamečio I. B. teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės A. B. ir atsakovo S. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus I. B., kurio gimimo įraše kaip tėvas įrašytas S. B.. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalis), kuriuo remiantis atsakovas S. B. buvo įrašytas I. B. gimimo liudijime jo tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad tretysis asmuo yra biologinis I. B. tėvas ir šią aplinkybę pripažino ieškovė ir atsakovas pokalbio metu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone specialiste bei tretysis asmuo pateikęs atsiliepimą į ieškinį.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.

Šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, kadangi nei ieškovė nei atsakovas neturi abejonių, kad I. B. nėra atsakovo sūnus, o atsakovas nėra I. B. tėvas.

Tokiu būdu, nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta, vaikas I. B. gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, todėl vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis – S. B.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo pripažįsta, jog tretysis asmuo yra biologinis I. B. tėvas, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovą S. B. ir vaiką sieja socialinis ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad atsakovas S. B. nėra I. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o I. B. nėra jo sūnus bei tuo pagrindu I. B. gimimo įrašo grafoje „tėvas“ panaikintinas įrašas, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra S. B..

Ieškovei, atsakovui bei trečiajam asmeniui išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu sprendimu, nuginčyti negalima.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos priteisiamos, nes jos siekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Pašto išlaidos atsakovui siekia 7,30 Eur. ir ši suma yra priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, išbraukiant duomenis, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.