Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-377-636/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1-377-636/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17330-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Kaltinamasis
K. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-377-636/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-17330-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;1.2.14.1.2.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės mėn. 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Gerybienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui Ž. G.,dalyvaujant kaltinamajam K. Š.,dalyvaujant kaltinamojo gynėjai advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. , Mažeikiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta P., Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta P., Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, dirba UAB "UNI", šaltkalvis, teistumas neteistas (b.l. 49)administracine tvarka baustas (b.l. 50),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, o būtent: 2019 m. balandžio 27 d., apie 02.54 val., Mažeikių rajone, K. kaime, K. gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Renault M. S. valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. 2019-04-27 04.08 val. alkoholio kiekio matuokliu D. A. 6810 (patikrinimo Nr. 7459), nustatytas 1,54 %o (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis K. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padarytos veikos labai gailisi. Parodė, kad tada 2019 04 27, naktį, jis važiavo kartu su savo draugu G. L. automobiliu Renault M. S., kurį yra nusipirkęs. Sustojo Tulnikių km., su draugu išgėrė du butelius alaus, draugas išlipo, o jis važiavo, norėjo apsisukti ir įvažiavo į griovį. Išsikvietė pagalbą, kad ištrauktų iš griovio, tada atvažiavo policija. Nemanė, kad įpūs, labai gailisi dėl to ir labai pergyvena. Prašo atleisti pagal laidavimą nuo audžiamosios atsakomybės, perduoti laiduotojui jo mamai E. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Š. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo Kodekso 281¹ straipsnyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais:

-iš 2019-04-27 informacinio pranešimo ROIK matyti, kad jame nurodyta, kad K. Š. pranešė, kad vyko nuo T. link Leckavos žvyrkeliu, vairuojant R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio į dirvas, lauks vietoje,(b.l. 7-8);

- 2019-04-27 03.38 val. alkoholio kiekio matuokliu "ALCOTEST 6810" K. Š. nustatytas 1,64 %o (promilių) neblaivumas (patikrinimo Nr. 7458) (b.l. 32);

-2019-04-27 04.08 val. alkoholio kiekio matuokliu "ALCOTEST 6810" K. Š. nustatytas 1,54 %o (promilių) neblaivumas (patikrinimo Nr. 7459) (b.l. 32);

-2019-04-27 04.19 val. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame K. Š. nurodė sutinkantis su tikrinimo rezultatais (b.l. 33);

-iš įtariamojo K. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2019-04-26 apie kokią 21.00 val., pasiėmė savo automobilį R. M., kuris buvo pastatytas netoli Swedbank banko, tada su tuo automobiliu išvažiavo į Tulnikius, kartu važiavo ir draugas G. L., kuris gyvena Sodų g. 11. Dviese nuvažiavo į Tulnikius tada sustojo tokioje pamiškėje, dviese išgėrė du bambalius, tai yra 2 butelius, po 1 litrą talpos alaus, 7 laipsnių stiprumo ir tada važiavo toliau link K. kaimo, dar važiuojant tas draugas prašė duoti pavairuoti jam, bet K. Š. nesutiko, ir sustojo, tada tas draugas išlipo lauk iš automobilio, o K. Š. vienas nuvažiavo toliau ir bevažiuojant tiesiog įtraukė į šalikelę. Tuo metu norėjo apsisukti ir kažkaip nuslydo į tą griovį. Jis vienas tą automobilį vairavo, teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat nėra automobilio apdraudęs privalomuoju draudimu. Gali paaiškinti, kad automobilį nusipirko prieš kokią savaitę laiko, ir namuose turi automobilio registracijos liudijimą ir pirkimo - pardavimo sutartį, (b.l. 60-61);

- iš 2019-04-27 apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Mažeikių r, K. k., K. g. Apžiūros metu paimtas automobilis Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.L 12-25);

- iš 2019-04-27 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. 19/131 matyti, kad jame nurodyta, kad nuvežta transporto priemonė automobilis Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Mažeikių r., K. k., UAB "Autobastionas". (b.l. 31);

-2019-05-06 K. Š. savanoriško dokumentų pateikimo metu pateikė automobilio Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. , techninės apžiūros kortelę, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 35- 38).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, kurios aprašytos aukščiau, ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo automobilį būdamas 1,54 promilių girtumo.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį: veika padaryta tiesiogine tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), padarytą žalą, kaltininko asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas turi skirti bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK Bendrosios dalies nuostatomis. BK 281 str. 7 d., sankcija numato bausmes: baudą arba areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Prašymą kaltinamąjį K. Š. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė jo mama E. D.. Ji nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju savo sūnumi, jis jos klauso, nurodo, kad ji juo pasitiki ir turi esminės įtakos jo elgesiui. Kaltinamasis K. Š. dirba UAB „ S.“ plataus profilio statybininko pareigose, charakterizuojamas kaip stropus, pareigingas darbuotojas, neturi drausminių nuobaudų. E. D. taip pat dirba UAB „ G.“, charakterizuojama kaip neturinti drausminių nuobaudų darbuotoja, tinkamai ir laiku atlieka pavestus darbus ir užduotis, yra nekonfliktuojanti. E. D. praeityje neteista, už administracinius teisės pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi. Iš jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti savo sūnui K. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Taigi, teismo nuomone, E. D. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Ji kaip laiduotojas, turės galimybę daryti teigiamą įtaką savo sūnui K. Š., kuris klauso jos patarimų, imsis priemonių, kad K. Š. daugiau nepadarytų jokių pažeidimų.

Kaltinamasis K. Š. nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad jis nėra asocialus asmuo, linkęs nusikalsti, galimai tai buvo jo vienintelis atsitiktinis nusikaltimas, kuris nebeturėtų kartotis, įvertinant tai, kad tokių atvejų anksčiau nėra buvę, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus teisės pažeidimus. Teisminio nagrinėjimo metu K. Š. pripažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiškino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Teismas laiko, kad kaltinamasis K. Š. visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. Š. išdėstyti argumentai dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytini pakankamai pagrįstais, todėl prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į laiduotojos E. D. ir kaltinamojo K. Š. asmenines savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui. Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas 1,54 prom. girtumo. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias K. Š. asmenybę, t. y. tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios nėra įgijęs, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti transporto priemones, taikant uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 2 ( du) metus.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas.

Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju automobilis Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atveju, kaltinamasis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – automobilį Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jis vairavo ir tokiais veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Automobilio transportavimo Mažeikių mieste ir rajone 20 Eur ir saugojimo skaičiuojant (nuo 2019-04-27 iki 2019-05-21 po 0,70 Eur už dieną) išlaidos pripažintinos šioje byloje proceso išlaidomis ir priteistinos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui( a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) iš kaltinamojo K. Š. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str.,305 str.

nusprendžia:

K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią P. g. , Mažeikiai, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 71 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę- 10 MGL ( 500 Eur ) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią įmoką per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto, t.y. transporto priemonės automobilio Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų konfiskavimą.

Transporto priemonės automobilio Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos - 20 Eur, saugojimo išlaidos - 0,70 Eur už parą, skaičiuojant nuo automobilio saugojimo pradžios 2019-04-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikyti proceso išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str., išieškoti iš K. Š. Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. Š., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. D., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Teisėja Silva Gerybienė