Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viltė 2“ atstovui Džiugui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M., daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viltė 2“ dėl 1 658,59 Eur turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens DNSB „Viltė 2“ atstovas siūlo pareiškėjos skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą. Turtinę žalą pareiškėja įvertino 1 658,59 Eur, taip pat prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. gegužės 7 d. su R. M. laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. sudarė transporto priemonės Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. Draudiminio įvykio metu, kuris įvyko 2015 m. liepos 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės, automobilį apgadino užkritusi nulūžusi medžio šaka. Pareiškėja, atlyginusi R. M. padarytą žalą, 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovė pareiškėjai patirtų nuostolių neatlygino nurodydama, kad nėra atsakinga už želdinių (medžio) priežiūrą draudiminio įvykio metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Byla nagrinėtina vadovaujantis teisės normomis, nustatančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje vertintinas atsakovės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad želdynus ir želdinius inventorizuojantys specialistai, pateikę asmens dokumentą ir įgaliojimą atlikti inventorizavimo darbus, turi teisę darbo dienomis (šviesiu paros metu, suderinę laiką su želdynų ir želdinių savininkais ar valdytojais) įeiti į visus želdynus ir teritorijas, kur auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus, gauti reikiamą informaciją apie želdynus ir želdinius. Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas).

Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati, ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai, jei dėl teritorijų (taip pat želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-624/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. liepos 16 d. rašte Nr. 30-S-77584 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog 2015 m. liepos 6 d. policijos komisariate buvo gautas R. M. pareiškimas apie tai, kad 2015 m. liepos 6 d. apie 23.15 val., policijos pareigūnai informavo, kad prie (duomenys neskelbtini), namo stovėjęs automobilis Ford Galaxy apgadintas nulūžusios medžio šakos. Rašte nurodoma, jog patikrinimo metu buvo susisiekta su Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrium, kurio atsakinga darbuotoja paaiškino, kad žaliasis plotas, esantis prie (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės, kuriame auga medžiai, kurių šakos nukrito ant R. M. automobilio, prižiūrimas Klaipėdos mieto savivaldybės. Apgadinto automobilio savininkė R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudiminio įvykio metu jos automobilis stovėjo ne daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kieme (nes nedidelis kiemas), o (duomenys neskelbtini)gatvėje, toliau už įvažiavimo į patį namą. Teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais dėl automobilio stovėjimo vietos, nes jie patvirtinami policijos surinkta medžiaga. Atsakovei neginčijant draudiminio įvykio vietos, tačiau teigiant, kad ji neturi pareigos prižiūrėti teritorijos, kurioje įvykdo draudiminis įvykis ((duomenys neskelbtini) gatvės žaliosios zonos, šalia įvažiavimo į daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kiemą), nes ši teritorija priskirta DNSB „Viltė 2“, analizuotini į bylą pateikti įrodymai. Atsakovės argumentą, kad jai nepriskirta žaliosios zonos, esančios greta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje , paneigia Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 149 patvirtinto Teritorijos prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžinys, iš kurio matyti, kad žalioji zona, kurioje auga medžiai greta (duomenys neskelbtini) gatvės į suprojektuotų žemės sklypų 8, 8a, 8b teritoriją nepateko. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-180 1 punktu patvirtintos naujos redakcijos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles (įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.), kurių 2 punktu pavesta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengti daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių tvarkomų faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarką. Švaros taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.) 6 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo objekto valdytojas, vadovaudamasis šių taisyklių 3.3 papunkčio apibrėžimu, 7 punktu ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka, apskaičiuoja daugiabučiam gyvenamajam namui priklausantį faktiškai naudojamą teritorijos plotą ir jį įrašo į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. AD-2394 buvo nustatyta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka ir DNSB „Viltė 2“ papildomai priskirta teritorija, kurioje įvyko draudiminis įvykis. Draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 6 d., o prievolės tvarkyti daugiabučių namų kiemus ir aplink esančias teritorijas bendrijoms tame tarpe ir DNSB „Viltė 2“ atsirado po įvykusio draudiminio įvykio. Teismas įvertinę šiuos įrodymus, galiojantį teisinį reguliavimą, sprendžia, jog atsakovė draudiminio įvykio metu buvo atsakinga už priežiūrą teritorijos, kurioje buvo apgadintas automobilis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-2605 nustatyta, jog 2016 m. liepos 6-osios vakare ir liepos 7-osios naktį didžiausias vėjo greitis siekė 15 m/d, kritulių nebuvo. Tai įrodo, kad draudiminio įvykio metu 2015 m. liepos 6 d. nebuvo kilusi audra ir žalos atsiradimą, medžio šakoms užvirtus ant automobilio, nulėmė ne gamtos reiškiniai (force majeure). Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žala automobiliui galėjo būti buvo padaryta dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl jos veiksmų – netinkamos medžio priežiūros. Teisės aktai nagrinėjamu atveju nustato atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovės valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Įvertinus turimus duomenis spręstina, kad medžio šakos nulūžo pačios, neveikiamas tokios vėjo ar lietaus jėgos, kuri galėtų nulaužti sveiko medžio šakas, kitų asmenų veiklos nulaužiant šio medžio šakas nenustatyta, todėl spręstina, kad savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

Pareiškėjos patirtų nuostolių dydis – 1 658,59 Eur, kuris patvirtintas transporto priemonės apžiūros defektų aktu, surašytu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas transporto žalų vertintojo, UAB „Vidukas“ PVM sąskaita faktūra, serija RAM Nr. 201, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. liepos 14 d. žalos sąmata Nr. 490853 085. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčija pareiškėjos nurodyto patirtų nuostolių dydžio. Padarytą žalą, kaip draudikas, atlygino pareiškėja ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išmokėdama atitinkamo dydžio draudimo išmoką draudėjai R. M. Tai patvirtina Swedbank AB banko 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. HAN-131072, kuriuo pareiškėja draudėjai pervedė už draudiminį įvykį 1 658,59 Eur. Nagrinėjamu atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 1 658,59 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. kovo 21 d., todėl pareiškėjai priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2018 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas patenkinamas visiškai.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 24 d. paduotu prašymu prašo priteisti 52,75 Eur bylinėjimosi išlaidų kuro išlaidų atlyginimą. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2012 m. sausio 4 d. pažymą „Dėl kuro normų“, automobilio Škoda Fabia registracijos liudijimą ir NESTE degalinės 2018 m. gegužės 24 d. kvitą. Prašyme nurodo, jog jos pagrindinė būstinė yra Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dirba pareiškėjai atstovaujantys asmenys, todėl ji patyrė išlaidų, susijusių su atstovo kelione į teismo posėdį Klaipėdos mieste.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: <...> 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Škoda Fabia registracijos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjai priklauso automobilis Škoda Fabia, varomas benzininiu varikliu. Iš 2012 m. sausio 4 d. pažymos „Dėl kuro normų“ matyti, jog vidutinės tokio automobilio degalų sąnaudos – 6,5 l/100 km. Internetinės svetainės http://www.zemelapiai.lt/ duomenimis, nuo Vilniaus iki Klaipėdos atstumas yra apie 310 km, todėl Škoda Fabia automobilio vidutinės degalų sąnaudos nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir atgal yra apie 40,3 litrus. Iš NESTE dedgalinės 2018 m. gegužės 24 d. kvito matyti, kad teismo posėdžio dieną vieno litro benzino kaina buvo 1,309 Eur, todėl kelionės Škoda Fabia automobiliu vidutinės išlaidos degalams sudarė 52,75 Eur. Iš. kvito matyti, kad teismo posėdžio dieną 10.41 val. buvo prisipilta 33,59 litrai kuro už 43,97 Eur, tačiau tai nepaneigia būtinų 40,3 litrų degalų sąnaudų ir dėl to patirtų 52,75 Eur išlaidų kurui. Patirtos išlaidos pagrįstos įrodymais. Pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 52,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti pareiškėjai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 1 658,59 Eur ( vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 59 centai) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 658,59 Eur, nuo 2018 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

priteisti pareiškėjai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 52,75 Eur (penkiasdešimt du eurai 75 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.