Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) kalėjime, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susipažino su mergina, būdamas pas kurią gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau pas juos atėjo nukentėjusiojo sūnus ir jie nuėjo pas pastarąjį, kur gėrė degtinę. Nukentėjusiojo sūnui nuėjus miegoti jis, norėdamas su nuvažiuoti pas draugą, paėmė ant stalo gulėjusius automobilio „Audi A4“ raktelius, kuriuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną pas draugą. Nei nukentėjusiojo, nei pastarojo sūnaus leidimo paimti automobilį jis neprašė. Po keturių dienų jis norėjo grįžti ir grąžinti automobilį, tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai. Savo elgesį jis vertina blogai, dėl savo veiksmų jis gailisi. Jis sutinka sumokėti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka mokėti 3 000 eurų už automobilį. Jis siūlė nukentėjusiajam suremontuoti automobilį (jo brolis dirba (duomenys neskelbtini)) – iš pradžių nukentėjusysis sutiko, tačiau vėliau persigalvojo ir pasiūlė jam nupirkti minėtą automobilį. Jis nesutiko nukentėjusiajam iš karto sumokėti visą sumą už automobilį. Jis sutinka, kad automobilis vertas 2 000 eurų. Jis dirba (duomenys neskelbtini), turi išlaikomų asmenų, su sugyventine turi tris vaikus ((duomenys neskelbtini)). Prie vaikų išlaikymo jis neprisideda.

3. Teisiamojo posėdžio metu E. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d. jis buvo svečiuose pas savo pažįstamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso jis neatsimena). Jiems būnant į butą užėjo jam nepažįstamas vyras (jos pažįstamos kaimynas), kuris pakvietė juos užeiti į svečius. Užėję į svečius pas minėtą vyrą jie gėrė alkoholinius gėrimus. Minėto buto šeimininkas buvo girtas ir vėliau užmigo, o jo pažįstama išėjo į savo namus. Tuomet jis, būdamas minėto vyro bute, pamatė ant stalo padėtus automobilio užvedimo raktelius. Jam kilo mintis paimti šiuos raktelius ir pasivažinėti automobiliu. Paėmęs automobilio raktelius jis išėjo į lauką ir paspaudė automobilio raktelio pultelį - suveikė prie laiptinės stovinčio geltono universalo tipo automobilio „Audi A4“ lemputės (iš pradžių jis nežinojo, kokio automobilio raktelius jis paėmė). Atrakinęs automobilį pastaruoju jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną (kada tiksliai, jis neatsimena, buvo naktis). Minėtu automobiliu jis važinėjosi keturias dienas, kol prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, jį sulaikė policijos pareigūnai. Prie minėto ežero jis apgadino šį automobilį - priekiu atsitrenkė į medį. Policijos pareigūnai automobilį iš jo paėmė. Vėliau su juo susisiekė automobilio savininko sūnus, pas kurį jis buvo svečiuose, kuris prašė atlyginti padarytą žalą, bet jiems susitarti nepavyko. Jis pažada pagal galimybes žalą atlyginti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 90-93).

5. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 21.00 val. savo namuose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynu, vardu E., jis gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. jiems išėjus į lauką parūkyti prie jų priėjo jam nepažįstamas vyriškis (kaip vėliau jis sužinojo - E. P.), su kuriuo jie nuėjo į jo butą išgerti vyno. Jo nuomojamo buto kambaryje ant stalo lengvai pasiekiamoje vietoje gulėjo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio jo tėvui I. K., užvedimo raktai. Išgėręs vyno jis su E. nuėjo miegoti. Kitą dieną apie 8.15 val. atvykęs jo tėvas jį pažadino ir paklausė, kur yra automobilis, kadangi pastarojo, stovinčio kieme, tėvas nematė. Atsikėlęs jis pamatė, kad ant stalo nėra automobilio užvedimo raktų, pažiūrėjęs pro langą automobilio jis nematė. Pažadintas E. jam paaiškino, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 2.00 val. jam išėjus į lauką parūkyti kieme prie minėto namo stovėjusio automobilio jau nebuvo, o minėto nepažįstamo asmens namuose taip pat nebuvo (bylos lapai 72-74).

6. Asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu G. K. atpažino E. P. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kuris 2024 m. liepos 25 d. vakare buvo užėjęs į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis gėrė alkoholinius gėrimus (bylos lapai 75-78).

7. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 9.30 val. jis nuvyko pas savo sūnų G. K. ir pastebėjo, kad nėra jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnus jam pasakė 2024 m. liepos 25 d. apie 22.00 val. matęs automobilį, pastatytą kieme atviroje nerakinamoje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo sūnus. Jis automobilį buvo palikęs sūnui. Automobilis buvo užrakintas, visi langai uždaryti. Paklaustas, kur yra automobilis, sūnus nustebęs pasakė, kad automobilio raktai yra stalo, tačiau raktų ten nebuvo. Sūnus jam paaiškino išvakarėse kartu su kaimynais gėręs alkoholinius gėrimus ir pas jį taip pat lankėsi jam nelabai žinomas vyriškis; išgėręs alkoholinių gėrimų jo sūnus užmigo. Pavogtą automobilį jis vertina 1 800 eurų. 2024 m. rugpjūčio 9 d. jis automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmė saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apgadintas: buvo sudaužytas automobilio priekis (bamperis, sparnas, vairuotojo pusės durelės, žibintas, kapotas), galinis automobilio dangtis, taip pat buvo sugadintos ir kitos automobilio dalys (bylos lapai 1-6; 53-56).

8. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. (E. K.) parodė, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 4.00 val. jis užėjo pas kaimyną G. K., gyvenantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). G. K. bute vartojo alkoholį su E. (pastarojo tikslių duomenų jis nežino). Jam atėjus į minėtą butą E. į stiklines pilstė vyną, o į jo stiklinę įpylė sulčių. Jiems išgėrus G. K. pasakė norįs miegoti ir netrukus užmigo. Jis taip pat minėtame bute užmigo. Ryte atvykęs G. K. tėvas I. K. juos pažadino ir paklausė, kur yra jo automobilis „Audi“, kadangi pastarojo kieme nematė. Automobilio raktas buvo paliktas ant stalo tarp kitų daiktų (jo ir G. K. piniginių ir raktų nuo buto), tačiau automobilio raktų ant stalo nebebuvo. Jis suprato, kad automobilio raktus galėjo paimti E., kuris į jo stiklinę galėjo įpilti kažkokių vaistų, nes išgėręs stiklinę sulčių jis netrukus užmigo, o pažadintam jam stipriai skaudėjo galvą. Tą naktį pas G. K. alkoholio jis nevartojo (bylos lapai 80-82).

9. 2024 m. liepos 28 d. įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad stovi geltonas universalo kėbulo tipo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio smėlio dangoje yra paliktos automobilio padangų žymės, prie automobilio yra padėta buksyravimo virvė, automobilio priekinė dalis yra apgadinta: apgadintas automobilio priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės šviesų - posūkių žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis; automobilio bagažinės dangtis yra įlenktas. Automobilio salone yra tušti plastikiniai alaus buteliai (bylos lapai 38-44).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad E. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat I. K., G. K. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, asmens parodymo atpažinti ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir yra laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – I. K. priklausantį automobilį, laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 25 d. 23.00 val. iki 2024 m. liepos 26 d. 2.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta paėmė kambaryje ant stalo gulėjusius I. K. priklausančio 1 800 eurų vertės automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, kuriuos panaudojęs įsėdo į prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjusį šį automobilį, kurį užvedė ir kuriuo išvažiavo, tokiu būdu jis pagrobė svetimą I. K. priklausantį 1 800 eurų vertės turtą – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. Prokuroras E. P. veiką vertina kaip atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Kaip vagystę kvalifikuojantį požymį prokuroras nurodo turto pagrobimą įsibrovus į transporto priemonę.

12. Teismas pažymi, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo panaikintas vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio grobimas, tačiau įtvirtintas naujas vagystę kvalifikuojantis požymis - turto pagrobimas įsibrovus į transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. kovo 22 d. išvadoje Nr. 102-P-10 nurodyta, kad sprendimas panaikinti vagystę kvalifikuojantį požymį – automobilio grobimą priimtas įvertinus teisės mokslininkų argumentus, kad automobilis nėra išskirtinis turto objektas, o automobilio pagrobimas turėtų būti vertinamas kaip ir bet kokio kito turto atveju – priklausomai nuo pagrobto turto (šiuo atveju – automobilio) vertės. Teismas sutinka, kad prieš pagrobiant automobilį paprastai į pastarąjį įsibraunama, tačiau nagrinėjamu atveju automobilio grobimą vertinant kaip sunkesnę veiką - turto pagrobimą įsibrovus į šį automobilį, būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia automobilio vagystę vertinti kaip bet kokio kito turto grobimo atveju – atsižvelgiant į pagrobto automobilio vertę. Nagrinėjamu atveju E. P. pagrobto turto vertė – 1 800 eurų viršija 10 MGL, t. y. 500 eurų, bet neviršija 400 MGL, t. y. 20 000 eurų dydžio sumos, taigi E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

13. E. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl E. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. E. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. P. šį tyčinį nusikaltimą padarė Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (bylos lapai 119-130), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. P. yra recidyvistas, o tai yra E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. P. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė E. P. neskirtina. Nors E. P. dirba (bylos lapai 131-134), tačiau jis baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (bylos lapai 108-118), taigi darytina išvada, jog E. P. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, E. P. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda E. P. neskirtina. E. P. ne kartą teistas, jam buvo skirtos griežtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės (bylos lapai 119-130), kurios E. P. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks E. P. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. P. skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – vienerius metus ir tris mėnesius.

15. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. P. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiais mėnesiais ir E. P. skirtina galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Visgi teismas įvertina ir tai, kad E. P. dirba, teisiamojo posėdžio metu nurodė esąs pasiryžęs atlyginti savo nusikalstamais veiksmais I. K. padarytą nusikalstamą veiką, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. P. skirtinos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą bei kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką E. P. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: paskiriant E. P. intensyvią priežiūrą, uždraudžiant E. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

17. Įvertinus tai, kad E. P. savo nusikalstamais veiksmais I. K. padarė turtinės žalos, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant E. P. per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti I. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. Civilinis ieškinys

18. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. pareiškė 3 210 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl E. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos (bylos lapai 62-67). I. K. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta 2 110 eurų turtinė žala: 1 800 eurų žala automobiliui, 110 eurų automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos, 200 eurų išlaidos automobilvežiui. I. K. teigia, kad automobilio dėl sugadinimų nebuvo galima eksploatuoti, todėl jis kvietė automobilvežį. Automobilį jam reikėjo nuvežti į Vilnių, automobilio pervežimo paslauga jam kainavo 200 eurų. Už automobilio stovėjimo aikštelę jis sumokėjo 110 eurų, automobilį jis pastatė saugomoje aikštelėje Vilniuje, automobilio stovėjimas aikštelėje kainavo 100 eurų. Automobilis yra netinkamas naudoti ir automobilio remontuoti finansiškai neapsimoka. Bendrai jam padaryta 2 210 eurų turtinė žala. Jam taip pat padaryta ir 1 000 eurų neturtinė žala, kadangi jis nervinosi, gaišo savo laiką. Bendrai jam padaryta 3 210 eurų žala (bylos lapai 53-56).

19. Vertindamas I. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu G. K. pateikė teismui transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė prieš apgadinimą, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. buvo 2 204 eurų; transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos – 3 805 eurų; transporto priemonė likutinė vertė – 699 eurų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis sedano kėbulo tipo automobilio „Audi A4“, vidutinė kaina yra 2 600 eurų su PVM (bylos lapas 28). Atsižvelgiant į tai, kad G. K. pateiktoje transporto priemonės ataskaitoje nurodyta transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė prieš apgadinimą buvo 2 204 eurų, o automobilis po apgadinimo nuvertėjo iki 699 eurų, iš E. P. I. K. naudai priteistinas 1 505 eurų automobilio vertės sumažėjimas.

20. Vertindamas I. K. prašymą priteisti turėtas išlaidas: 110 eurų automobilio saugojimo aikštelės mokestį ir 200 eurų automobilio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių sąnaudas, teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje (bylos lapai 38-44), po ko buvo nuspręsta automobilį nuvežti į saugojimo aikštelę (bylos lapas 16). Kadangi automobilio nebuvo galima eksploatuoti, I. K. automobilio pervežimui iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių užsakė automobilvežio paslaugą. Nors I. K. baudžiamojo proceso metu nepateikė mokėjimo kvitų už automobilio saugojimą ir transportavimą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti I. K. nurodyta išlaidų verte, kuri yra adekvati, dėl ko iš E. P. I. K. naudai priteistina 310 eurų už patirtas išlaidas automobilio saugojimui ir transportavimui.

21. Apibendrinant išdėstytus argumentus I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir I. K. naudai iš E. P. priteistina 1 815 eurų turtinės žalos atlyginimas.

22. Vertindamas I. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad dėl E. P. nusikalstamų veiksmų I. K. turėjo nepatogumų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

23. Teismas sutinka, kad dėl pagrobto automobilio ir pastarojo sugadinimo I. K. patyrė neturtinę žalą, o E. P. kaltė dėl automobilio pagrobimo pasireiškė tyčiniais veiksmais. Nustatydamas I. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir E. P. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis. I. K. patyrė nepatogumus dėl automobilio pagrobimo, sugaišo laiko siekdamas susigrąžinti automobilį, patyrė stresą. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo kriterijus, I. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš E. P. I. K. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

24. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 94-97), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹, 69 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. P. (E. P.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – penkiais mėnesiais ir E. P. (E. P.) skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant E. P. (E. P.) intensyvią priežiūrą, uždraudžiant E. P. (E. P.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant E. P. (E. P.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skirti E. P. (E. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant E. P. (E. P.) per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti I. K. (I. K.) nusikalstama veika padarytą 1 815 eurų dydžio turtinę žalą.

E. P. (E. P.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. K. (I. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. P. (E. P.) I. K. (I. K.) naudai 2 315 eurų.

1. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone;

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.