Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nukentėjusiajam S.J, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, kaltinamajam Z.D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z.D., ak (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Prienų raj., kaltinamas pagal LR BK 102str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1949 m. kovo 25 d. apie 06.00 val. ryte, Z.D., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu - Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus Rumšiškių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. kovo 19 d. LSSR Ministrų tarybos nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko M.S. ir LSSR Valstybės saugumo ministerijos įgaliotinio Kaišiadorių apskričiai I.M. nurodymus, veikdamas kartu su sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnais, kurių atžvilgiu byla išskirta, ginkluotais šautuvais, atvyko į J.J. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimą, kur, vienam iš sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros atstovų nušovus tremiamąjį J.J., kai šis pasipriešino sargybiniui, veikdami bendrininkų grupėje iš namų išvarė nušauto tremiamojo J.J. dukrą A.J., pasodino į arkliu kinkytą vežimą, po ko ji buvo nuvežta į Rumšiškių kaime, Kaišiadorių r. esantį surinkimo punktą, o iš jo pristatyta į Kaišiadorių m. geležinkelio stoties pakrovimo punktą, perduota konvojaus viršininkui vyr. leitenantui Š., įsodinta į traukinį (ešeloną) Nr. (duomenys neskelbtini), vagoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prievarta išvežta iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės SSRS teritoriją - Krasnojarsko sritį, Bolšoje Žilkino rajoną, o vėliau į Jarcevo rajoną, kur A.J. priverstinai gyveno iki 1959 metų, t.y. trėmė civilius gyventojus iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios šalies SSRS teritoriją, tokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 102 str.

Kaltinamojo kaltę patvirtina sekantys įrodymai.

Kaltinamasis Z.D. prisipažino kaltu. Parodė, jog gimė Kaišiadorių rajone, smulkių valstiečių šeimoje, dirbo tėvų ūkyje, šeima turėjo 3 ha žemės. Baigė 4 skyrius mokykloje, tik vėliau užbaigė vidurinę mokyklą. Iš artimųjų šeimos narių niekas nekariavo, tėvas netyčia žuvo 1941m. Baigiantis karui, 1945m. jį sulaikė ginkluoti lietuviai, nusivedė į Rumšiškes, ketino išsiųsti į Tarybinę armiją. Motina išprašė, kad nesiųstų į frontą, tuomet jį paliko valsčių saugoti. Viršininkas davė tik šautuvą, nedavė dokumentų, uniformos, saugojo valsčių nuo vagių, gaudė chuliganus, degtindarius, konkrečių pareigų neturėjo. Milicijoje dirbti pradėjo 1945 m. pabaigoje - 1946 m. pradžioje. Lietuva buvo okupuota rusų kariuomenės, tuometės politinės situacijos nesuprato. Milicijos viršininku dirbo rusas D.O., kuris vadovavo ir tvarkė bylas, dar dirbo vietinis gyventojas V.J., jau dabar miręs. Milicijos mokykloje mokėsi 1946 m., vėliau 1950 m. Turėjęs milicijos laipsnį - jaunesnysis seržantas.

Trėmimai prasidėjo 1949 m., J. šeimos nepažinojo, pats tik vieną kartą dalyvavo vietinių gyventojų trėmime, J. atveju. Galimai 1949 03 25 naktį pagal viršininko D.O. įsakymą, pakinkytu vežimu trise- jis, D.O., V.J. paryčiui atvyko į J. sodybą, vyko apsirengęs VRM uniformą, su šautuvu, ten jau buvo kareiviai su uniformomis, raudonais antpečiais. Vadovavo D.O., pabeldė į duris, įėjus į namo prieangį išgirdo šūvį. Namie viena buvo A.J., kieme matė gulintį kareivių nušautą J.J. Netrukus D.O. perskaitė A.J. dokumentą, kad ji ištremiama iš Lietuvos 10 metų, ten buvo įrašytas ir J.J. A.J. krovėsi daiktus į vežimą, buvo ir dar vienas vežimas. A.J., jos daiktus nuvežė į Rumšiškes su V.J., D.O. ir kareiviai liko sodyboje, nežino kaip paskui buvo elgtasi su J.J. lavonu. Važiavo į sodybą, nes toks buvo įsakymas, privalėjo atlikti pareigas, tuomet milicija buvo sukarinta, kitaip grėsė karinis tribunolas. Liaudies gynėju nebuvo, iš milicijos išėjo apie 1957 m. Vėliau dirbo žemės ūkyje, tarybiniame ūkyje. Gailisi dėl to meto įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji A.V. parodė, jog su tėvais gyveno Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini). 1949 m. sodyboje gyveno tik su tėvu – J.J., kadangi mama – O.J. ir brolis S. jau buvo ištremti 1948 m. gegužės mėn. Seserys M. ir M. gyveno kitur. 1948 m., ištrėmė mamą ir brolį, o ji su tėvu pabėgo, tąkart jų nerado. Šeima turėjo ūkį, žemės 20 ha, dirbo žemę, augino gyvulius, tėvai buvo beraščiai. Su kaimynais sutardavo taikiai, tėvas nepriklausė jokiai organizacijai, bet šeimą vis tiek subuožino. 1948 m. gegužės mėn. tremiant šeimą dalyvavo V.J., kareiviai kalbėjo lietuviškai, tąkart išgrobstė turtą. 1949 03 25 ryte išgirdus beldimą, tėvas atsisveikino ir išėjo pro kitas duris, netrukus išgirdo vieną šūvį, kažkas tėvą nušovė. Tuomet į namus atėjo keletas stribų, kalbėjo lietuviškai, buvo ir uniformuotų kareivių, kalbėjo ir rusiškai, vadovavo rusiškai kalbantis vyras, vis liepė pasirašinėti tuščius lapus, tačiau ji nepasirašė, pranešė ištremiantys į Sibirą. Neatsimena, negali atpažinti ar buvo atėjęs ir kaltinamasis Z.D. Daiktų daug neturėjo, ji buvo vežama vienu vežimu, kitame vežime važiavo stribai ir vežė šiaudais apklotą tėvo lavoną. Nuvežė į Rumšiškes, paskui į Kaišiadorių geležinkelio stotį, į tą patį vagoną patalpino ir seserį M., kuri ties Vilniumi pabėgo. Ištrėmė į Sibirą, kiek vėliau pervežė pas ištremtąjį brolį Stasį. Neatsimena, abejoja ar broliui S. pasakojo apie ištrėmimo aplinkybes, tuomet visi buvo labai įbauginti, vengė kalbėti pavojingomis temomis. Į Lietuvą grįžo po 9-10 metų.

Nukentėjusioji M.S. parodė, jog J.J.- tėvas, A.J. V. - sesuo. 1948 m., 1949 m. tėvų ūkyje jau negyveno. 1949 03 26 ji atvyko į Kauną pas kitą seserį – M.J. Savickienę. Iš sesers sužinojo, kad tėvas nušautas, kūnas numestas Rumšiškėse, todėl važiavo palaidoti tėvą. 1949 03 28 ar 29 d. nuvažiavus į Rumšiškes ją atpažino ir sulaikė stribas, ji buvo tremiamųjų sąraše, nuvežė į tą patį vagoną, kur buvo ir sesuo A. Ji jokiu būdu nenorėjo būti ištremta, prie Vilniaus atsidariusi vagono langelį iššoko iš važiuojančio traukinio, kurį laiką slapstėsi pas seserį M. Kaune. Kaltinamojo Z.D. nepažinojo, neprisimena ar bendravo.

Nukentėjusioji M.S. parodė, jog esanti J.J. dukra, M.S. bei A.V. sesuo. 1948 m., 1949 m. gyveno Kaune, Laisvės al. nuomojamame bute. 1949 03 26 sužinojusi, kad Kaune vyksta trėmimai, vyko į (duomenys neskelbtini) sužinoti, kaip tėtis ir sesuo A., pakeliui sutiko pažįstamą, kuris pasakė, jog sesuo A. išvežta, tėvas nušautas. Grįžus į Kauną, netrukus atvažiavo sesuo M., jai papasakojo ką sužinojo. Tada sesuo M. išvažiavo ieškoti tėvo, ją Rumšiškėse suėmė, bet tuoj pabėgo iš traukinio ir grįžo atgal. Buto šeimininkė pasakojo, kad kai jų nebuvo namie, atvažiavę ieškojo norėdami ištremti, tikrino kambarį, spintas, lovas, laukė, paskui išvažiavo. Jų neištrėmė, bet neliko pragyvenimo šaltinio, metusi studijas išvažiavo dirbti, dar jaunesniu broliu rūpinosi. Kurį laiką mokytojavo, 1953 m. gautas raštas darbovietėje, kad pabėgusi nuo išvežimo, todėl patarta išėjo iš darbo. Sesuo A. yra sakiusi, turbūt ir broliui S. pasakojo, kad kai juos vežė, stribai sėdėjo vežime ant nušauto tėvo kūno ir šaipėsi, kad minkšta, galbūt sesuo jau neprisimena, konkrečių pavardžių nežino.

Nukentėjusysis S.J. parodė, jog iki ištrėmimo gyveno ir dirbo tėvų ūkyje, nepriklausė jokiai organizacijai. Kaltinamojo Z.D. nepažinojo, D.O. žinojo iš matymo, šis buvo Rumšiškių milicijos aukštesnysis pareigūnas, kitų darbuotojų nežinantis. Jį ir mamą ištrėmė 1948 m., atvažiavo naktį 8-10 uniformuoti asmenys kalbantys rusiškai ir lietuviškai, prikėlė, liepė rengtis. Tėvas ir sesuo A. tąkart pabėgo. Sesuo A. pasakojo apie jos trėmimą, kad nušovė tėvą, dalyvavo Z.D., V.J., šį pats pažinojo.

Liudytoja O.L. parodė, jog 1949 m. kovo 25 ar 27 d. rytą atvykę į namus (duomenys neskelbtini) k. ištrėmė ją 12-metę mergaitę ir mamą į Sibirą, matė tik tris civilius vyrus ir moterį. Paskui vežimu apie 10 km važiavo iki J. sodybos, ten kieme matė gulintį nušautą J.J., A.J. verkė, nesirašė kažkokius popierius. Kas dalyvavo jų trėmime nežino, kareivių nematė. Po to trimis vežimais nuvežė į Rumšiškes. Viename vežime vežė nušautąjį J.J., uždengus šiaudais ten sėdėjo stribai. Kaltinamojo Z.D. nepažinojo, nežino ar šis dalyvavo trėmime. Į Lietuvą grįžo 1957 m.

Specialistas A.C. paaiškino, jog susipažinęs su med.dokumentais, kuriuos pateikė kaltinamasis Z.D., šis neserga sunkiomis nepagydomomis ligomis, dėl kurių atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku.

Taip pat 2002-07-17 nutarimas pažymi, jog išskirta baudž.byla dėl J.J. nužudymo ištrėmimo metu iš baudž.bylos dėl Kaišiadorių r. civilių Lietuvos gyventojų ištrėmimo 1949 m. kovo 25-29 d. iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSSR teritoriją. Iš nutarimo aprašomosios dalies matyti, jog didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimų akcijos buvo vykdomos 1941 m. birželio 14 - 18 d., 1948 m. gegužės 22 - 27 d., 1949 m. kovo 25 – 30 d., 1951 m. spalio 2 – 3d. (t1.b.l.2-5).

Nutarimas 2007-07-20 pažymi, jog atskirtas ikiteisminis tyrimas Zigmanto Duboso baudž.byloje įtariant pagal LR BK 99str., 102str. (t1.b.l.11-15).

Nutarimas 2007-11-26 pažymi, jog nutraukta baudž.byla dalyje Zigmanto Duboso atžvilgiu nesant pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltę (t1.b.l.16-20).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-19 Lietuvos TSR ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, nutarimą pasirašė Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininkas Gedvilas ir Lietuvos TSR ministrų tarybos reikalų vedėjas Petryla (t1.b.l.64-65).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-11 sudarytas MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus priemonių, vykdomų pagal LTSR MGB 1949-03-10 direktyvą Nr. 123 planas, kuriame numatyta, kad iš Kaišiadorių apskrities turi būti ištremtos 166 šeimos, iš jų 50 buožių ir 116 nacionalistinio pobūdžio dalyvių šeimų. Operacijų vadovavimui ir ištrėmimo vykdymui kiekviename valsčiuje skirtinas įgaliotinis ir sudarytinos operatyvinės grupės, kiekvienoje grupėje privalo būti : grupės viršininkas, du MGB kariuomenės kareiviai, du liaudies gynėjų kariai, trys partinio-tarybinio aktyvo žmonės. Plane numatytas tremiamųjų surinkimo punktas Rumšiškėse-progimnazijos patalpose, pakrovimo punktas–Kaišiadorių geležinkelio stotyje (t1.b.l.80-90).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-22 LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas G. patvirtino „Priboj“ bylos operacijos planą, sudarytą MGB Kaišiadorių AS viršininko S. ir TSR MGB įgaliotinio Kaišiadorių apskrityje M., kuriame numatyta, kad iš Rumšiškių valsčiaus turi būti ištremta 25 šeimos. Ištrėmimui vykdyti Rumšiškių valsčiuje turi būti įsteigtos 8 operatyvinės grupės. 1-osios grupės viršininku paskirtas vidaus reikalų ministerijos valsčiaus skyriaus viršininkas jaun.leitenantas O. (t1.b.l. 91-102).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-15 Kaišiadorių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas D. patvirtino sąrašą buožių šeimų ištremtinų iš Lietuvos TSR Kaišiadorių apskrities. Į sąrašą įtraukta J.J. šeima – duktė A. 20m., sūnus A. 13 m., duktė M. 26 m., duktė M. 21 m. (t1.b.l. 103-113).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-21 raštu Nr. 814 MGB AS viršininkas S. LTSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui pateikė sąrašą apskaitos bylų, užvestų buožių šeimoms paskirtoms ištrėmimui. Į šį sąrašą įtraukta J. J. šeima (t1.b.l. 137-139).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-04-02 MGB AS viršininkas S. sudarė sąrašą šeimų ištremtų iš Kaišiadorių apskrities. Sąraše nurodyta J. J. šeima (t1.b.l. 140-147).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-30 raštu Nr. 1053 MGB AS viršininkas S. parašė aiškinamąjį raštą TSRS ministro pavaduotojui S. ir LTSR valstybės saugumo ministrui G., kuriame nurodyta, kad 1949-03-25 blokuojant buožės J. vienkiemį, pastarasis iššoko per langą, nuvertė kareivį ir bandė pabėgti, kareivis jį nukovė (t1.b.l. 148-152).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog LTSR MGB Kaišiadorių skyriaus tardymo skyriaus viršininkas majoras K. 1949-04-04 parašė raportą LTSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui K., kuriame nurodė, jog jis dirbo Lietuvos geležinkelio Kaišiadorių pakrovimo stoties komendantu ištremiant iš Lietuvos banditų ir buožių šeimas. Raporte nurodė, jog pakrovimas vyko normaliai. Patikslino, kad ešelonų sąraše vagono Nr. 322-087 papildomai atspausdino šeimos narį-M.J., kadangi ji buvo pristatyta į šitos jos šeimos pakrovimą (t1.b.l. 153-157).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-01-29 TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 390-136 vs, kuriuo pasiūlė Lietuvos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR komunistų partijos centro komitetams iškeldinti iš šių valstybių t.t. buožes su šeimomis, nacionalistų šeimas (t1.b.l. 177-180).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog į Irkutsko sritį ištremiama ešelono Nr.97357 J. A.J. gim.1926m. iš (duomenys neskelbtini) k. Kaišiadorių r., vyksta vagone Nr.322-087 (t2.b.l.23-50).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus 2003-08-28 pažymoje Nr. 29R-11.5-187 „Dėl J.J.“ nurodyta, jog atlikus archyvinių dokumentų paiešką nustatyta, kad 1949-03-35 ryte (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. emgėbistai atvyko ištremti J. šeimos narius. Trėmimo metu buvo nušautas J.J. J.J. mirties aktą surašė įgaliotinis įgaliotinis D. ir kiti (t2.b.l.58).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1948 m. balandžio 20-21 d. LTSR VSM Kaišiadorių apskrities vyr.leitenanto T., papulkininkio S. patvirtinta išvada numatyta : „stambaus buožės-banditų padėjėjo J. J. J. s. gyvenančio Rumšiškės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, šeimą, susidedančią iš jo paties, t.t. dukters J. A., dešimčiai metų išsiųsti už Lietuvos TSR ribų (t2.b.l.62,63).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-04-18 LTSR VSM Kaišiadorių apskrities viršininkas S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo LTSR valstybės saugumo ministrą G. apie tai, kad J. trėmimo metu (duomenys neskelbtini) k. pasislėpė A.J. ir M.J.. Ištrėmimo momentu J.J. buvo nukautas (t2.b.l.64-65).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949 m. kovo 7 d. LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas G. patvirtino Lietuvos TSR VSM I-ojo skyriaus vyrs. Operatyvinio įgaliotinio leitenanto S. 1949-03-06 išvadą, jog J.J. šeimą, t.t. jį patį, dukrą J.A. pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos sprendimą išsiųsti spec.apgyvendinimui į tolimus Tarybų Sąjungos rajonus (t2.b.l.66,67).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-03-25 ešelono viršininkas majoras M. A.J. ir M.J. priėmė etapavimui į paskirtą vietą (t2.b.l.68-69).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1949-02-28 LTSR VSM Kaišiadorių apskrities viršininkas papulkininkis S., operatyvinis įgaliotinis leitenantas P. surašė išvadą, kad J. ūkis yra buožės ūkis, 1948 m. gegužės mėnesį ištremti buvo J. žmona ir sūnus, o pats J. J. ir kiti šeimos nariai pasislėpė (t2.b.l.70-71).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog 1948-04-27 LTSR VSM tardymo dalies 2-ojo poskyrio viršininko pavaduotojas kapitonas V. priėmė nutarimą J. šeimą ištremti už Lietuvos TSR ribų į tolimas Tarybų Sąjungos vietas (2 t., b.l. 72-73)

Archyvinis dokumentas pažymi, jog aktą dėl J.J. žūties surašė MVD Rumšiškių valsčiaus skyriaus viršininkas O. dalyvaujant apylinkės įgaliotiniui D. ir kitiems, nurodyti dalyvavusių asmenų neįskaitomi parašai. Akte nurodyta, kad „1949-03-25 ryte 6val. buvo nukautas bandęs pabėgti J.J., kuris bandė pasislėpti, šoko per langą ant budėtojo, ketindamas jį nužudyti, tačiau T. A. A. išsisuko ir du kartus surikęs „Stok“, nukovė jį darže, esančiame prie namo“ (t2.b.l.75-76).

Archyvinis dokumentas pažymi, jog tarnybos kortoje nurodyta, kad D.– D.Z. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) k., paskutinė darbo vieta : Rumšiškių būrys; pareigos : liaudies gynėjų karys; priėmimo data : 1944 m., atleidimo data : 1946 m.; žymos : F-15-1739/3, L.-5, 89 ; FF-21-54/ 1 b. 1 1. 3 (t2.b.l.122,123).

Įvykio vietos apžiūros protokolas pažymi, jog 2002-10-18 apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., J. medinis gyvenamasis namas, kiemas (t2.b.l.132-135).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas pažymi, jog 2002-10-31 A.V. prie jos tėvų namo parodė trėmimo aplinkybes, parodė duris ir langą į kuriuos beldė stribai, duris pro kurias jos tėvas išėjo į verandą, vietą prie namo kur gulėjo nušautas jos tėvas (t2.b.l.141-145).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas pažymi, jog 2003 12 11 A.V. atpažino Rumšiškių milicijos viršininką D.O. kaip karininką vadovavusį jos trėmimo operacijai (3 t., b.l. 1-4).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas pažymi, jog 2003 12 11 A.V. pagal fotonuotraukas neatpažino Z.D., paaiškindama, jog pokario metais pas juos namuose lankydavosi daug milicininkų bei stribų, nes tėvas rėmė liaudies kovotojus, jų šeima buvo sekama (t2.b.l.5-8).

2003-12-30 Nutarimas pažymi, jog ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas V.J. mir.1992-12-04 (t2.b.l.60).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus 2004-05-20 pažyma Nr. 29R-11.12-78 pažymi, jog Z.D ( g. (duomenys neskelbtini) tarnavo : 1945 m. vasario 15 d. – 1946 m. spalio 20 d. LSSR MVD Kaišiadorių aps. skyriaus Rumšiškių vls. Poskyrio liaudies gynėju, 1946 m. spalio 20 d. – 1948 m. vasario 9 d. LSSR MVD Kaišiadorių aps. skyriaus Rumšiškių vls. Poskyrio milicininku, nuo 1948-02-09 iki 1950-01-01 LSSR MVD Kaišiadorių apskrities milicijos skyriaus Rumšiškių valsčiaus apylinkės įgaliotiniu (t3.b.l.64-65).

Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktas Z.D. tarnybos lapas pažymi, jog laikotarpyje nuo 1948-02-09 iki 1950-01-01 jis dirbo LSSR MVD Kaišiadorių apskrities milicijos skyriaus Rumšiškių valsčiaus apylinkės įgaliotiniu, vėliau perkeltas dirbti į Jiezną (t3. b.l.81).

Kratos, apžiūros protokolai pažymi, jog 2003 11 12 kratos metu pas įtariamąjį Z.D. rasta ir paimtos fotonuotraukos, kuriose jis nusifotografavęs vienas, su D. O., su V. J. Nuotraukos 2007-11-19 apžiūrėtos ir prijungtos prie baudžiamosios bylos (t3.b.l.116-126).

Pažymėjimas pažymi, jog Z.D.sveikatos centre į psichiatro ir narkologo įskaitas nėra įrašytas (t3.b.l.138).

Prienų r. Jiezno seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Pažymėta, jog Z.D. gyvena kartu su žmona, kuri yra I gr. invalidė su visiška negalia. Jis rūpinasi žmona, ją slaugo. Su kaimynais sugyvena (t. 3, b. l. 140 ).

Išrašai pažymi, jog Z.D.administracine tvarka nebaustas, neteistas (t.3.b.l. 141,143).

Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma 2007-06-26 SPS-1 Nr.0035068 reg.Nr.139 pažymi, jog sutuoktinei A.D. gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-06-26 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t4.b.l.13).

Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini)pažymi, jog A.D. specialiųjų poreikių lygis didelis, išduotas 2007-12-06, galioja iki 2010-11-06 (t4.b.l.14).

Inkriminuojamo nusikaltimo objektas – visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka, civilių gyventojų teisių pažeidimas laisvai rinktis gyvenamąją vietą. Dalykas – nukentėjusieji civiliai, esantys okupuotoje teritorijoje. Trėmimas – civilių gyventojų, esančių okupuotoje teritorijoje, priverstinis išvežimas iš jų gyvenamos teritorijos į kitą teritoriją, esančią okupavusioje šalyje. Nusikaltimas padaromas okupacijos laikotarpiu. Subjektas – fizinis asmuo ar karys, kuris dalyvavo trėmimo metu. Subjektyvinė pusė pasireiškia tyčia, asmuo suvokia dalyvaujantis kitų civilių asmenų priverstiniu išvežimu iš jų gyvenamosios vietos, savo dalyvavimu siekia, kad tie asmenys būtų išremti į kitą teritoriją. Nusikaltimo sudėtis formali, pakanka civilio gyventojo trėmimo fakto.

Kaltinamasis Z.D. prisipažino kaltu, jog tarnavo Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos sukurtoje atitinkamoje to meto represinėje įstaigoje – milicijoje. Ir dokumentai patvirtina, jog nuo 1948-02-09 iki 1950-01-01 dirbo LSSR MVD Kaišiadorių apskrities milicijos skyriaus Rumšiškių valsčiaus apylinkės įgaliotiniu. Taip pat dokumentai patvirtina, ir pats kaltinamasis pripažino, jog dalyvavo tremiant A.J. iš jos gyvenamosios vietos į Sovietų Sąjungą. Jis paaiškino supratęs, kad ši bus ištremta. Nukentėjusioji parodė, jog buvo ištremta iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą – Sibirą, tai patvirtina ir dokumentai. Atmestini kaltinamojo parodymai, jog jis negalėjęs nevykdyti viršininko D.O. nurodymų bei aukštesnių įsakymų, kadangi iki 1949-03-25 jau kelis metus kaltinamasis dirbo okupacinės valdžios struktūroje, tai pripažįstant kaip savanorišką pasirinkimą nesant kitų duomenų, pagal archyvinius dokumentus matyti, jog 1945-1953 m. dalyvavęs įvairiose operacijose.

Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, jog Z.D. padarė inkriminuojamą nusikaltimą, kvalifikavimas pagal LR BK 102 str. teisingas.

Šalintinas kaltinimas dalyje įvardijant kitus konkrečius asmenis, dalyvavusius darant nusikaltimą, todėl tikslintinos faktinės aplinkybės - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, nutraukta. Atsižvelgtina į 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3.p., jog nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti for­mu­luo­čių, liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų ir to­je by­lo­je ne­tei­siamų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Bausmės skyrimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino dalyvavęs tremiant nukentėjusiąją A.J., atsiprašė nukentėjusiųjų. Sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kadangi pats pripažino tremiant dalyvavus ir D.O., V.J., kitiems kareiviams, suprato veikiantis grupėje bendrai. Neteistas, nebaustas. Įvertintina, kad nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, nusikaltimą padarė vykdydamas kitų įsakymą, nenustatytas aktyvus išskirtinis dalyvavimas, nustatytas vieno asmens trėmimas, nusikaltimas įvykdytas prie atitinkamų politinių aplinkybių, kurios vėliau pasikeitusios, šiuo metu kaltinamasis atitinkamos grėsmės nekelia. Atsižvelgtina, jog kaltinamasis pensininkas, gyvena dviese su sutuoktine, kuri I gr. invalidė su visiška negalia, jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis rūpinasi žmona, ją slaugo. Seniūno charakterizuojamas teigiamai. Nusikaltimo sankcija griežta, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taikytina LR BK 62str. 2d.1p., 3d.3p., baustinas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti restoranuose, kavinėse, pasilinksminimų, pramogų vietose, dukart per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Daiktiniai įrodymai – archyvinių dokumentų kopijos, pažymėjimai, fotonuotraukos saugotinos prie bylos.

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z.D. pripažinti kaltu pagal LR BK 102 str., taikant LR BK 62str. 2d.1p., 3d.3p., nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant būti namuose (duomenys neskelbtini), Prienų r. nuo 22 val. iki 06 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti restoranuose, kavinėse, pasilinksminimų, pramogų vietose, dukart per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

Kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus – archyvinių dokumentų kopijas, pažymėjimus, fotonuotraukas saugoti prie bylos.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.