Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-07-12 · Byla Nr. PK-2239-784/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
PK-2239-784/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kategorijos
Skundas Nr. PK-2239-784/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis susipažinęs su M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. T. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais motyvais, jis prašo išieškoti iš atsakovo K. R. bei D. V. globėjų 1150 Lt turtinei žalai padengti, taip pat visas su teismu susijusias išlaidas bei iš atsakovo T. V. išieškoti 1000 Lt moralinei žalai padengti. Taip pat M. T. prašo patraukti atsakovą T. V. atsakomybėn už melagingų parodymų davimą bei kurstymą meluoti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismui pateiktas M. T. skundas neatitinka įstatymo nurodytų reikalavimų. M. T. teismui pateiktame skunde nurodė asmenis, kurių galimai neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala. Tačiau pareiškėjas nurodydamas vieno iš galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų įstatyminį atstovą pateikdamas jo minimalius anketinius duomenis, nenurodo kito asmens įstatyminio atstovo, jo anketinių duomenų, gyvenamosios vietos adreso. Taip pat nenurodo ir minimo liudytojo gyvenamosios vietos adreso bei atvykusių pareigūnų anketinių duomenų. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo procese, pareiškėjas turi teismui nurodyti tikslius duomenis apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų anketinius duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pan.). Taip pat kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų padarymo eiliškumas, seka, konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, pasireiškė kiekvieno asmens daroma nusikalstama veika, to teismui pateiktame skunde nėra nurodoma, apsiribojama tik abstrakčiu pasakojimu apie galimai įvykusį įvykį. Be to, teismui pateiktame skunde nėra nurodoma ir konkretaus kaltinimo, t. y. nenurodoma, pagal kokį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį ir jo dalį, M. T. nuomone turėtų būti kvalifikuojama K. R. ir D. V. galimai padaryta nusikalstama veika, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, nes yra neaiškios nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Dėl to būtų pažeista teisė į gynybą, nes minėti asmenys nesupratų kuo jie yra kaltinami. Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino kuo yra kaltinamas.

Taip pat M. T. teismui nepateikė ir jokių įrodymų dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo metu kilusių padarinių bei patirtos žalos dydžio nurodydamas, kad turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal vidutines rinkos kainą. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas), todėl teismui paduoto tokio skundo paskirtis ir funkcija yra ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas. BPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad privataus kaltinimo skunde M. T. K. R., D. V. ir T. V. įvardija atsakovais, tačiau BPK normos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, tokio procesinio statuso nenumato. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad amžiaus, nuo kurio asmenį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, minimali riba yra 16 metų (išimtiniais atvejais – 14 metų).

M. T. privataus kaltinimo skunde prašo patraukti T. V. pagal BK 235 straipsnį, 236 straipsnį, už melagingų parodymų davimą bei kurstymą meluoti vaikus, tačiau BPK 407 straipsnyje yra pateiktas išsamus ir baigtinis nusikalstamų veikų, dėl kurių įmanomas privataus kaltinimo baudžiamasis procesas, sąrašas. Iš šioje normoje išvardinto sąrašo matyti, kad įstatymų leidėjas veikų, numatytas BK 235 straipsnyje ir 236 straipsnyje, baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje neįvardija, t. y. šios veikos nėra priskirtinos prie privataus kaltinimo bylų, kai kaltinimą palaiko privatus asmuo. Minėtos veikos yra priskiriamos prie veikų, dėl kurių yra palaikomas valstybinis kaltinimas.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis