- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-306-168/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02336-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-306-168/2011
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutarimu A. Č. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinus, A. Č. paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
A. Č. nubausta už tai, kad 2011 m. liepos 21 d., apie 17.10 val., Panevėžio rajone, kelio 88 km 370 m, vairavo jai priklausantį automobilį ,,F. P.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) lenkdama kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,T C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė jį, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos KET 141.4 ir 231.1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą : panaikinti nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
Skunde teigia pripažįstanti padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutinkanti dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., nes nepajutusi, kad, lenkdama nukentėjusiosios automobilį, jį kliudė. Nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad automobiliai apgadinti tik nežymiai. Nurodo, kad jos automobilio po susidūrimo nesumėtė, automobilis nepakeitė važiavimo krypties, todėl ji nepajuto jokio susidūrimo. Nukentėjusiosios automobilį sumėtė dėl to, kad ji bandė išvengti susidūrimo, o ne todėl kad automobiliai susidūrė. Apeliantės teigimu, teismas negalėjo remtis subjektyviomis liudytojų išvadomis, kad ji turėjusi pajusti automobilių susidūrimą, nes pagrindiniu kriterijumi turėjo būti jos parodymai, kad ji kontakto nepajuto. Kadangi ji iš įvykio vietos išvažiavo, nežinodama sukėlusi eismo įvykį, jos veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantę pagrįstai pripažino padariusią ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jos skunde ginčijamą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad vieninteliu jos kaltės įrodymu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos tegali būti jos pačios parodymai, jog ji nepajuto savo automobiliu kliudžiusi lenkiamą nukentėjusiosios D. D. automobilį. Apeliantės kaltė gali būti įrodinėjama visais ATPK 256 str. išvardintais įrodymų šaltiniais, kurių nagrinėjamoje byloje yra trys : fotonuotraukos prie eismo įvykio schemos, Policijos Departamento prie VPK aktas ir liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai. Iš fotonuotraukose užfiksuoto nukentėjusiosios automobilio ,,Toyota Corola“ apgadinimo vaizdo matyti, kad automobilio kairiosios pusės priekiniame sparne yra 0,51 m ilgio braukimo žymė, o iš pažeidėjos automobilio ,,F. P.“ fotonuotraukų ir Policijos Departamento prie VPK akte pateiktų duomenų matyti, kad automobilio dešiniosios pusės galinio bamperio šone yra 25 cm ilgio ir 10 m pločio braukimo žymės (17-21 b.l.). Abiejų automobilių gerai matomi ir gana žymūs nubrozdinimai leidžia teigti, kad automobilių susidūrimas buvo pakankamai stiprus, todėl juntamas abiejų transporto priemonių keleiviams. Tai patvirtina nukentėjusiosios D. D. ir su ja automobilyje vykusios liudytojos E. M. parodymai, kad jų automobilį lenkęs apeliantės automobilis atsitrenkė į jų automobilio kairiąją pusę, nuo smūgio jų automobilį nežymiai sumėtė. Liudytojas V. D., važiavęs paskui nukentėjusiosios automobilį, parodė matęs, kad apeliantės automobilis lenkimo metu kliudė nukentėjusiosios automobilį, kuris nuo smūgio šiek tiek pasisuko. Nukentėjusiosios ir liudytojo V. D. veiksmai po susidūrimo su apeliantės automobiliu – sustojimas, automobilio apžiūrėjimas, o V. D. dar ir siekis pasidomėti, ar nenukentėjo apgadinto automobilio keleivės – rodo, kad apeliantės atsitrenkimas į nukentėjusiosios automobilį buvo juntamas ir matomas, o V. D. netgi sukėlęs abejonių, ar po šio smūgio nebuvo padaryta žala žmonėms. Šie duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė eismo įvykio metu juto ir suprato kliudžiusi nukentėjusiosios automobilį, o iš įvykio vietos išvyko, siekdama išvengti teisinių savo veikos pasekmių. Apeliantės gynybinę poziciją rodo ir jos skundo argumentacijos nenuoseklumas, nes ji teigia visiškai pripažįstanti padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, susijusį su eismo įvykio sukėlimu ir kitos transporto priemonės apgadinimu, tačiau tuo pačiu neigia iš šio teiginio išplaukiančią išvadą, kad ji jutusi savo automobilio atsitrenkimą į nukentėjusiosios automobilį.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad apeliantės veikoje nustatyti visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai, todėl tenkinti jos skundo prašymą ir panaikinti nutarimo dalį dėl jos pripažinimo kalta dėl šio pažeidimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.