Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2.3.4.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 20 proc. darbingumą, gaunantis nedarbingumo pašalpą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., anksčiau teistas:

1) 2014-09-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2014-11-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str.1 d., 5 d.2 p., 9 d. subendrinta su 2014-09-09 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 m.8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2017-10-06 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. B. 2018 m. gegužės 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini ) Vilkaviškio r. sav., esančio namo kambaryje kilusio konflikto metu sumušė šeimos narį -sugyventinę D. Š., t.y. tyčia jai ranka suduodamas vieną kartą į veido sritį bei spirdamas du kartus į pilvą ir vieną kartą į koją, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl savo padarytų nesąmonių, kad užgavęs žmogų savo mylimą, nesididžiuojantis tuo, nelabai atsimenantis. Jei sako, kad taip buvo, tai buvo. Išėjęs iš pataisos namų pernai metais spalio mėnesį. D. Š. sugyventinė, su ja gyvenantis nuo tada, kai grįžęs, nuo spalio pabaigos pernai metų. Ją prieš tai pažinojęs, dar negyvenę kartu, jis dar buvęs įstaigoje. Gyvenę kartu (duomenys neskelbtini), namai priklauso jam. Gyvena kartu jos dukra mažiukė, pusės metų. Ne jo ji, nes ji išsiskyrusi. 20 procentų jo darbingumas, nuo vaikystės, negalią turintis dėl abiejų rankų, neišsivystę plaštakos. Ten daugiau apsistumdę, negu mušęsi. Su sugyventine gerai sutariantis, dabar negeriantis. Dėl sugyventinės – nesiskundžiantis, būtų pastoviai gerianti, negyventų su tokia moterimi. Būna kartais, kad išgeriantis alaus. Įvykis buvo gegužės 4 dieną, vakare, 23 valanda galėjo būti, buvo jo namuose. Įvykis buvo kambaryje, kur būnantys, didelis namas, bet gyvenantis tik vienam kambaryje, kiti nesuremontuoti dar. Virtuvė, kambarys tik yra. Baręsi, pykęsi, stumdęsi, buvęs neblaivus, kokią 5 valandą pradėjęs gerti su draugu Mariumi, gėrę garaže pas jį ant to paties kiemo. Sugyventinė buvo atėjusi, negalintis pasakyti, ar ji gėrė, jis buvo prigėręs pakankamai, 2,3 promilės jam nustatytos. Jis neatsimenantis, kai jį išvežė policija į Marijampolę. Prieš tai santykiai su sugyventine buvo geri. Jei išgerdavęs, konfliktų nebūdavo, nėra agresyvus žmogus. Pykčiai prasidėjo dėl mergų, ginčijęsi tol, kol pradėję vienas kitą tampyti. Jis sakęs ką atsimenantis. Taip buvo, jeigu taip sako. Galintis gal ranka suduoti, kumštį sugniaužti. Buvę visko anksčiau, galintis sumušti. Ką konkrečiai padaręs, neatsimenantis, gėręs buvo. Jei sako mušęs, tai mušęs. Visi prikaišiojimai buvo, atmintis staiga nedingsta. Po įvykio kas buvo – išvežė į Marijampolę, kai išvežė, neatsimenantis. Atsimenantis ryte, kai atsikėlęs, ne ryte, paryčiai jau buvo. Jis nežinantis, ar užmigęs kai vežė. Pripažįstantis smūgius, sudavęs į veido sritį, tada, galėjęs spirti, dėl moters kažkokios. Gėrimo pradžioje pradėjęs pyktis dėl kažkokios moters, sugyventinė priekaištavo, kad su moterimi bendraujantis. Nei jis bendravęs, nei ką daręs. Gėręs, su draugo drauge kalbėjęs. Sugyventinė prieš jį smurto nenaudojo, o žodžius - keikt nekeikė, nežinantis dėl ko viskas prasidėjo. Elgesį vertinantis blogai, gailisi. Grįžęs iš Marijampolės, atsiprašęs, prašęs draugės, kad būtų kartu. Dabar negyvena kartu, ji pas mamą išvažiavo, jis savo namuose. Iš pradžių pas kaimyną buvęs. Ruošiasi gyventi kartu, atleido. Teistas buvo už ką - su pirmutine žmona irgi buvo nesugyvenimas, neblaivus buvęs per ankstesnius nusikaltimus. Nėra taip, kad kiekvieną dieną gertų, neregistruotas įskaitoje, galintis negerti. Kartais norisi to alaus atsigerti, neapskaičiuojantis kiek gerti. Nėra priklausomybės, ne visą laiką taip būna, kad neatsimenantis. Stengsis negerti, galintis ir negerti. Niekada blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kad vartotų alkoholinius gėrimus kartu su Š. įvykio dieną, nebuvo taip, gėręs su Mariumi dviese, Š. nevartojo. Ateity galvojantis taisytis, nedaryti tokių klaidų. Ikiteisminio tyrimo metu, kad skiriasi parodymai – tyrėja Marijampolėje klausė jo, nes negalintis neigti, kad to nebuvo, ką atsiminęs, tą pasakęs. Ar bijojęs atsakomybės – Marijampolėj jis visas šiltas buvo, apsvaigęs, kai tyrėja apklausinėjo. Į Vilkaviškį išsikvietė ant rytojaus, buvęs blaivas. Nebuvo policijos poveikis naudotas, kad prisipažinęs, savo noru prisipažinęs (1 t., b. l.104-105 ).

Kaltinamajam R. B. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, jo gynėjui bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajai neprieštaraujant, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas, kiti įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys, kurie yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažinti kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais:

Nukentėjusiosios D. Š. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną po įvykio parodė, kad 2018-05-04 apie 23:00 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., esančio namo kambaryje tarp jos ir sugyventinio R. B. kilo žodinis konfliktas, ko pasekmėje sugyventinis be pateisinamos priežasties vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, du kartus iš dešinės kojos spyrė į pilvo sritį bei vieną kartą iš kojos spyrė į kairės kojos blauzdą, dėl ko visais atvejais jautusi fizinį skausmą (b.l.16-17);

Protokolas –pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad 2018-05-04 23:48 val. nukentėjusioji D. Š. policijai nurodė tas pačias aplinkybes, kokios užfiksuotos jos apklausos protokole ( b.l.3,4);

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad 2018-05-04 apie 23:28 val. gavę pranešimą iš nukentėjusiosios D. Š. į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., atvykę policijos pareigūnai D. K. ir Ž. G. nustatė, kad ant nukentėjusiosios D. Š. smakro kairėje pusėje, kairėje pilvo srityje, ant kairės blauzdos priekinio paviršiaus yra patinimai (b.l.5-8 );

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (b.l.9-11);

Neblaivumo patikrinimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2018-05-05 00:57 val. kaltinamajam R. B. nustatytas 2,33 promilės girtumas (b.l.54 ).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis R. B. pripažino, kad jis 2018-05-04 apie 23:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą prie savo sugyventinę D. Š., dėl savo girtumo tiksliai neatsimenantis ką daręs. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam praėjus po įvykio dviem valandoms nustatytą 2,33 promilių neblaivumą, daro išvadą, kad visų aplinkybių dėl savo girtumo kaltinamasis galėjo ir neprisiminti. Tačiau, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją D. Š., nustatyta policijos pareigūnų surašytu tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kurioje nurodyti ant nukentėjusiosios kūno nustatyti patinimai ant smakro, pilvo, kojos atitinka nukentėjusiosios D. Š. pareiškime policijai, bei apklausos metu nurodytas kaltinamojo smūgių sudavimo vietas ant jos kūno. Atsižvelgiant į šį sutapimą, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. Š. parodymais, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ir tai padarė kaltinamasis R. B..

Aukščiau paminėtų teismo įvertintų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad 2018-05-04 apie 23:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r. sav. buvo sumušta nukentėjusioji D. Š., jai suduodant smūgius į veidą, pilvą, koją, iš viso 4 smūgius, dėl ko ji jautė fizinį smurtą, nukentėjusiąją sumušė ir jai sukėlė fizinį skausmą jos sugyventinis kaltinamasis R. B., padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str.2 d., ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis R. B., kuris pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Bausmės skyrimo motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str.1 d.) Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str.2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.1 d.).

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi suduota 4 smūgiai kumščiu į mažiau pavojingas kūno vietas (ne į galvos sritį). Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas vieną kartą teistas (1-2 nuosprendžiai sudaro vieną teistumą) už išžaginimą, seksualinį prievartavimą nukreiptą prieš jo žmoną, fizinio skausmo sukėlimą kitiems asmenims. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.2 d.). Nors prokuroro nuomone šios lengvinančios aplinkybės nėra, nes kaltinamasis iš pradžių neprisipažino ir nėra jo gailėjimosi, teismas nesutinka su šia prokuroro pozicija, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek antrosios apklausos metu ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime, motyvuotai paaiškino, kad pirmos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino kaltės, kadangi buvo apklausinėjamas būdamas neblaivus, su kuo teismas sutinka, nes jis apklaustas 2018-05-05 15:24 val., o tos pačios dienos 0:59 val. jam buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas, kas turėjo įtakos jo parodymų davimui, be to atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, žalos atlyginimo nereikalavo. Nėra pagrindo manyti, kad jis nesigaili ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.).

Šiuo metu galiojantis BK nenumato teismui pareigos asmeniui, turinčiam teistumą už tyčinius nusikaltimus, skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje ši griežčiausia bausmė skiriama paprastai tada, kai ji numatyta kaip vienintelė nusikaltimo sankcijoje, arba švelnesnėmis bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to jos skyrimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Kaltinamasis jau atliko 3 m.8 mėn. laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau ją atlikęs naują smurtinę veiką padarė praėjus 6 mėn. nuo paleidimo, kas rodo, kad laisvės atėmimo bausmė pasiekė nubaudimo tikslus, tačiau nepasiekė prevencinių bausmės tikslų. Vėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų nutraukta kaltinamojo adaptacija prie gyvenimo laisvėje. Iš kaltinamojo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad pagrindinės jo pakartotino nusikalstamumo priežastys yra alkoholio vartojimas, to pasekmėje smurtinio elgesio nevaldymas. Pašalinus šias pagrindines priežastis, jo pakartotino nusikalstamumo rizika žymiai sumažėtų. Šie bausmės tikslai būtų efektyviau pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę negu laisvės atėmimas – laisvės apribojimą ilgesniam laikui, skiriant jam individualiai parinktas pareigas ir draudimus. Be to kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės skyrimas už kiekvieną naują nusikalstamą veiką, esant alternatyvai skirti švelnesnes bausmes, atsižvelgiant vien į tai, kad kaltinamasis turi vieną teistumą už sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos privalomai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, neatitiktų proporcingumo, teisingumo, bausmės individualizavimo principų bei bausmės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelnesnė negu laisvės atėmimas - laisvės apribojimo bausmė 1 m. 9 mėn., jos atlikimo metu skirtini teismo įpareigojimai: būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto (BK 48 str. 6 d.1 p.), draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 48 str. 5 d.3 p.). Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.1 d.)

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (b. l. 51-52)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str., 64¹ str., 140 str.2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

visam laisvės apribojimo laikotarpiui skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą pareigą būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą draudimą naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

R. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.