Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų N. J. , E. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis 2007 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bei 2007 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, bei atliktos bausmės dalys pagal 2007 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2007 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius, nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2006 m. spalio 5 d. , nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d., nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2007 m. gegužės 2 d.

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2007 m. gegužės 2 d.

E. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 187 str. 3 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš N. J. priteista M. Š. 300 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu medžiaga išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2007 m. sausio 17 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. N. J. įsibrovus į gegužių g. 83 namo kieme, Šiauliuose, stovėjusį M. Š. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o E. M. stebint aplinką bei saugant bendrininką N. J. , N. J. pagrobė, o E. M. padėjo pagrobti svetimą turtą – 10 000 Lt vertės automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 800 litų vertės 21 kvadratinis metras laminuoto parketo, tuo padarydami M. Š. 10 800 litų turtinę žalą.

Be to, N. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 17 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. vykdydamas M. Š. priklausančio automobilio AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę iš Gegužių g. 83 namo kiemo, Šiauliuose, ir siekdamas patekti į minėtą automobilį sugadino automobilio vairuotojo durelių spynelę bei užkurdamas automobilį sugadino užvedimo spynelę, taip sugadino svetimą M. Š. priklausantį turtą, padarydamas 300 litų materialinę žalą.

Be to, E. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. sausio 17 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. N. J. siekiant patekti į Gegužių g. 83 namo kieme, Šiauliuose stovėjusį M. Š. priklausantį automobilį AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį įsibrovus, o E. M. bei E. V. stebint aplinką bei saugant bendrininką N. J. , padėjo sugadinti automobilio vairuotojo durelių spynelę bei užkuriant automobilį, padėjo sugadinti užvedimo spynelę, bendro 300 litų vertės, viso M. Š. padarė 300 litų žalą.

Iš N. J. ir E. M. solidariai priteisti M. Š. 300 Lt civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai išteisino E. M. . Teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad kaltinamieji N. J. ir E. M. buvo susitarę tik dėl automobilio vagystės. Tai, kad nebuvo tiksliai susitarta, kokiu būdu N. J. sieks susitarto tikslo – pagrobs automobilį sulaužydamas automobilio durelių bei užvedimo spyneles ar kitokiu būdu pateks į automobilį, savaime dar nepaneigia to būdo suvokimo ir pritarimo jam. Durelių spynelių ir užvedimo spynelės sugadinimas tuo atveju, kai kaltininkai neturi automobilio raktelių automobilio vagystės metu yra neišvengiami. Iš bylos medžiagos aišku, kad E. M. žinojo, kad N. J. neturi automobilio raktelių, E. M. vagystės metu stovėjo šalia N. J. ir stebėjo nusikaltimo eigą, pagrobtame automobilyje buvo rastas rakto ruošinys su vežliarakčiu, kuris gali būti naudojamas automobilio spynelių laužimui. Apeliantas nurodo, kad jeigu net ir tuo atveju, jei iš pradžių buvo susitarta tik pagrobti automobilį ir nesitarta dėl svetimo turto sugadinimo, įvykio vietoje bendrininkų susitarimas buvo pakoreguotas, tai yra N. J. automobilio vagystės metu sulaužydamas automobilio durelių bei užvedimo spyneles neperžengė susitarimo ribų, o E. M. tokiam veikimui pritarė. Todėl teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp N. J. ir E. M. nebuvo bendrininkavimo požymio subjektyviosios pusės – nustatyto ir įrodyto kaltinamųjų susitarimo dėl turto sugadinimo ir todėl nepagrįstai išteisino N. M. pagal BK 24 str. 6 d. 187 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistųjų kaltės

Nuteistasis N. J. pripažino savo kaltę dėl automobilio vagystės, tačiau nurodo, kad nusikaltimą įvykdė vienas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisingai pripažino E. M. kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., nes baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: liudytųjų G. V. , I. M. parodymai, asmens parodymo atpažinto iš nuotraukų protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pažiūros protokolai, patvirtina E. M. kaltę. Liudytojas G. V. teisme parodė, kad sekė paskui automobilį VW GOLF, kuriuo važinėjo nuteistieji, matė, kaip N. J. su E. M. pagrobė automobilį AUDI 80. Nors liudytojas R. G. teismo metu pakeitė savo pirminius parodymus, tačiau apylinkės teismas pagrįstai juos atmetė, nes jie neatitinka kitų byloje esančių duomenų. Tuo tarpu šio liudytojo pirminiai parodymai patvirtina liudytojo G. V. parodymus, (t. 1, b.l. 38-41) taip pat savo pirminius parodymus jis pats patvirtino asmens atpažinimo iš nuotraukų, metu atpažinęs kaltinamuosius. (t. 1, b.l. 43-46). Kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina E. M. kaltę, nėra pagrindo tenkinti skundą ir jį išteisinti.

Dėl N. J. paskirtos bausmės

Nors N. J. teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai nurodyti bausmės skyrimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus ir juos motyvavo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad N. J. , būdamas teistas, padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Jis nevedęs, nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat teismas įvertino tai, kad N. J. šioje byloje objektyviai pripažino savo nusikalstamus veiksmus, sutiko atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Skiriant N. J. bausmę, teismas pagrįstai vadovavosi BK 27, 56, 61 str. reikalavimais bei paskyrė bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Nuteistasis N. J. mano, kad jam nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. J. pripažino ne visas įvykio aplinkybes, todėl negalima teigti, kad jis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkų grupėje, tačiau N. J. neigia bendrininkavęs. Vadinasi, jis nepripažįsta esminių aplinkybių, tad ir negalima teigti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi.

Dėl N. J. veiksmų kvalifikacijos

Nuteistasis N. J. mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas pagrobti automobilį. Apeliantas nurodo, kad tik jam pajudėjus iš automobilio stovėjimo vietos, jis buvo persekiojamas policijos pareigūnų. Tačiau šios nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų. Pats nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pamatė besivejančius pareigūnus jau išvažiavęs iš kiemo ir važiuodamas link gyvenvietės. Nors liudytojas G. V. teigė, kad iš tolo stebėjo nuteistųjų atliekamus nusikalstamus veiksmus, tačiau jau pagrobtas automobilis pradėtas persekioti tik jam važiuojant Gegužių g. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas R. P. . Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis buvo persekiojamas ne iš karto po įvykdytos vagystės ir pradėjus automobiliui judėti. Pavogtas automobilis nebuvo persekiojamas, o buvo sulaikytas mieste patruliavusių policijos pareigūnų, važiuojant Gegužių gatve. Vadinasi, N. J. turėjo laiko tarpą, kai galėjo disponuoti užgrobtu turtu. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo N. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas.

Dėl E. M. išteisinimo

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skunde nurodyta, kad E. M. nepagrįstai išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. 187 str. 1 d.

Išnagrinėjus bylos duomenis matyti, kad N. J. ir E. M. bendrininkų grupėje įvykdė automobilio vagystę, tačiau abu nuteistieji neigia bendrininkavimą. Nors ši aplinkybė yra įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau nėra nustatyta, kokios buvo nuteistųjų susitarimo ribos. Iš bylos duomenų akivaizdu, taip pat tai nurodoma ir apeliaciniame skunde, kad N. J. ir E. M. buvo susitarę dėl automobilio vagystės, tačiau nėra jokių duomenų dėl jų susitarimo, kokiu būdu bus automobilis pagrobtas, o tuo labiau nėra nustatyti duomenys, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis E. M. padėjo N. J. sugadinti svetimą turtą. BK 24 str. 6 d. nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamus veiksmus. Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma E. M. pripažinti kaltu padėjus sugadinti svetimą turtą, tačiau nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų nuteistųjų susitarimą dėl E. M. veiksmų.

Skunde aiškinama, kad turėjo būti įrodytas vykdytojo ekscesas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turi būti įrodinėjamas ne vykdytojo ekscesas, o tai, ar buvo tarp nuteistųjų susitarimas dėl automobilio pagrobimo būdo. Vykdytojo ekscesą galima įrodinėti tada, kai yra aiškios bendrininkų susitarimo ribos, ir jos yra peržengiamos. Tuo tarpu šioje byloje iš vis nėra žinoma, ar bendrininkai aptarė savo nusikalstamus veiksmus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės jų nustatyti. Todėl nesant byloje pakankamai įrodymų dėl nuteistųjų N. J. ir E. M. bendrininkavimo sugadinant svetimą turtą, teisėjų kolegija mano, kad E. M. pagrįstai dėl nurodytos išteisintas nusikalstamos veikos.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo priteisti solidariai iš E. M. ir N. J. nukentėjusiajam M. Š. padarytą 300 Lt žalą, tačiau teisėjų kolegijai pripažinus, kad E. M. pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 187 str. 1 d., nėra pagrindo priteisti iš jo civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų N. J. ir E. M. apeliacinius skundus atmesti.