Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 26 kartus, iš kurių paskutinius 6 kartus:

1. 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme;

2. 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - 30 parų arešto bausme;

3. 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2022 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta - 1 metų 30 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. 2024 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 4 mėnesiai viešųjų darbų bausme;

6. 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 16 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

R. S. kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. S., 2024 m. balandžio 28 d., apie 17.02 val., UAB „K.“ parduotuvėje „E.“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė: 1) 4 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE PROGLIDE“ (vieneto kaina - 23,99 Eur); 2) 4 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION“ (vieneto kaina - 20,99 Eur); 3) 2 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION POWER“ (vieneto kaina - 24,99 Eur), nuėmė šių prekių apsaugines priemones paslėpė, o išvardintas prekes paslėpė rankinėje po savo drabužiais ir išėjo iš parduotuvės nepateikęs šių prekių apmokėjimui. Tokiu būdu jis pagrobė UAB „K.“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 229,90 Eur.

Šiais veiksmais R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

I. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. liepos 8 d. įtariamuoju apklaustas R. S. su pareikštu įtarimu visiškai sutinka, prisipažįsta padaręs nurodytą baudžiamąjį nusižengimą. Sutinka duoti parodymus. Narkologinio centro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrijos centre nėra gydytas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantamas. Pripažįsta, kad įvykdė vagystę tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta nutarime pripažinti įtariamuoju. Kiek pamena, prekes sudėjo į krepšį, nulupo apsaugas nuo prekių ir išėjo pro kasas nesumokėjęs už jas. Tikslių aplinkybių neprisimena, nes įvykis buvo seniai, o vagystes jis daro dažnai. Vogtas prekes pardavė nepažįstamiems asmenims Kalvarijų turguje. Kiek gavo pinigų, neprisimena. Jo vardu niekada nebuvo registruoti jokie automobiliai, neturi jokio turto. Kai turės galimybę, žalą atlygins. Dėl savo veiksmų gailisi. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (t. 3 b. l. 106-112).

2024 m. balandžio 30 d. UAB „K.“ pareiškime nurodoma, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 17.02 val., parduotuvėje „E.“, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), įvykdyta vagystė, kurios metu pavogtos prekės: 4 pakuotes skustuvų galvučių „GILLETTE PROGLIDE“, prekės kodas 997126, pakuotės kaina – 23,99 Eur; 4 pakuotes skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION“, prekės kodas 99717, pakuotės kaina – 20,99 Eur; 2 pakuotes skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION POWER“, prekės kodas 997173, pakuotės kaina – 24,99 Eur. Bendra žala – 229,90 Eur. Vagystę įvykdė vyras, 30-40 metų amžiaus, apsivilkęs ryškiai geltoną liemenę, treningus ir pilkai šviesų rudos spalvos džemperį. Vyras, užėjęs į parduotuvę, apsidairė aplink ir praėjo keletą skyrių. Pamatęs vyrų skutimosi priemonių skyrių, vyras sustojo prie jo. Tuomet vyras pradėjo imti po vieną pakuotę skutimosi peiliukų galvučių ir nuo kiekvienos plėšti magnetines apsaugines priemones, kurios įprastai nuimamos pirkėjams perkant tas prekes prie kasos, t. y. išmagnetinamos. Peiliukų galvučių pakuotes vyras dėjosi į vieną kišenę, o magnetines apsaugas – į kitą. Įsidėjęs 10 vnt. pakuočių į kišenę, peiliukų pakuotes vyras perdėjo į rankinę per petį, kuri buvo po liemene. Tada vyras nuėjo prie plaukų dažų skyriaus ir ten už kitų prekių paliko tas 10 vnt. magnetinių apsaugų. Tada vyras išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Vagystė buvo pastebėta parduotuvės darbuotojų kitą dieną tvarkant salę ir plaukų dažų skyriuje radus magnetines apsaugas. Prekės gautos iš centrinio sandėlio pagal vidinio pervežimo važtaraščius. Įvykis užfiksuotas stebėjimo kameromis (yra vaizdo įrašai). Kartu su pareiškimu pateiktas ieškinys, kurio suma – 229,90 (t. 1, b. l. 1-9).

2024 m. gegužės 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas UAB „K.“ pateikti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai iš parduotuvės „E.“ adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch5_main_20240428170205_20240428170301“, kurio trukmė 56 sek., matoma data ir laikas – 2024 m. balandžio 28 d., 17.02 val. Matyti parduotuvės salė su daug lentynų ir įvairiomis prekėmis (nesimato kokiomis būtent), kairėje pusėje matyti kasą. Matyti kaip vyras, trumpų plaukų, dėvintis geltoną liemenę, pilku džemperiu ir kelnėmis įeina į parduotuvės vidų. Eina tiesiai, jam iš kairės matyti kasą. Vyras nueina į lentynų gilumą, pasuka kairėn, apeina lentyną (nesimato kokią būtent) ir nueina prie dešinėje pusėje esančių lentynų. Ką ten daro, nesimato, nes yra filmuojama iš toli.

Vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch10_main_20240428170325_20240428170617“, kurio trukmė 2 min 52 sek, matoma data ir laikas – 2024 m. balandžio 28 d., 17.03 val. Matyti parduotuvės salė, iš kairės į dešinę matyti dvi eilės lentynų ir lentynos prie sienos (ant šios lentynos matyti užrašyta „Profesionaliai plaukų priežiūrai“) su įvairiomis prekėmis (nesimato kokiomis būtent). Už šių lentynų vaizdo įrašo apačioje matyti tamsios spalvos lentynos kampas su įvairiomis prekėmis (nesimato kokiomis būtent). Prie šios lentynos matyti minėtas vyras, kuris rankose laiko oranžinės spalvos prekę (nesimato kokią būtent), atplėšia dešine ranka prekės viršų ir ta pačia ranka užkiša prekę pakėlęs savo kairės pusės liemenės šoną, o dešine ranka nuplėštą dalį kiša į dešinę kelnių kišenę. Tuomet jis ištiesia dešinę ranką į lentyną, atitraukia ją ir matyti rankoje mėlynos spalvos prekė (nesimato kokia būtent). Jis ją dešine ranka atkėlęs liemenę pakiša po ja. Tada jis ištraukia vėl tą pačią mėlyną prekę iš po liemenės, dešine ranka nuplėšia prekės viršų ir vėl prekę pakiša po liemene, o dešinę ranką, kurioje buvo nuplėšta dalis, kiša į džemperio dešinę kišenę, o tada ranką kišą į kelnių kišenę ir vėl į bliuzono kišenę. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką, paima mėlynos spalvos prekę (nesimato kokią būtent), nuplėšia ta pačia ranka jos viršų, tą dalį įdeda į džemperio kišenę ir kaire ranka pakiša prekę po dešinės pusės liemenės šonu. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką į lentyną, paima mėlynos spalvos prekę, jos viršų nuplėšia ir prekę kaire ranka kiša po dešinės liemenės šonu, o jos nuplėštą dalį dešine ranka įdeda į savo pilkos spalvos bliuzono dešinį kišenių. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką į lentyną, paima mėlynos spalvos prekę, jos viršų dešine ranka nuplėšia ir prekę kaire ranka kiša po dešinės liemenės šonu, o jos nuplėštą dalį dešine ranka įdeda į savo pilkos spalvos bliuzono dešinį kišenių. Po to jis vėl ištiesia dešinę ranką, atitraukiant matyti, kad paėmė oranžinės spalvos prekę, dešine ranka nuplėšia prekės viršų, prekę įkiša po kairės pusės liemene. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką į lentyną, atitraukia ir pasimato oranžinės spalvos prekės 1 vnt. (nesimato kokia būtent prekė). Jis nuplėšia dešine ranka jos viršų, prekę dešine ranka pakiša po kairės pusės liemenės šonu, o nuplėštą dalį dešine ranka kiša į dešinės pusės bliuzono kišenę. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką, atitraukiant matyti dešinėje rankoje oranžinės spalvos prekės 1 vnt. (nesimato kokia būtent). Jis nuplėšia dešine ranka prekės viršų, ją kaire ranka deda į dešinės pusės bliuzono viršų, o prekę kaire ranka kiša po dešinės pusės liemene. Po to jis vėl tiesia į lentyną dešinę ranką, pasimato kad paima 1 vnt. oranžinės spalvos prekę. Jis nuplėšia dešine ranka jos viršų ir prekę kiša po dešinės pusės liemene, o nuplėštą dalį kiša į bliuzono dešinę kišenę. Tada jis kaire ranka atitraukia kairį bliuzono šoną, matyti, kad dešine ranka kažką daro. Jis paima oranžinės spalvos prekę. Ją jis atgal įkiša, iš kur paėmęs, o po to vėl pakartoja veiksmą. Tada jis dešine ranka atitraukia dešinės pusės liemenę ir kaire ranka kažką daro. Jis ištraukia oranžinės spalvos prekę ir ją dešine ranka pakiša po kairės pusės liemenės šonu. Tada jis dešine ranka atitraukia dešinės pusės liemenę, ir kaire ranka kažką daro. Jis ištraukia mėlynos spalvos prekę ir ją dešine ranka pakiša po kairės pusės liemenės šonu. Tada jis dešine ranka atitraukia dešinės pusės liemenę ir kaire ranka kažką daro ištraukia mėlynos spalvos prekę. Jis ją dešine ranka pakiša po kairės pusės liemenės šonu. Po to jis vėl tiesia dešinę ranką į lentyną, paima oranžinės spalvos prekę, nesimato kokią būtent, nuplėšia dešine ranka jos viršų, kiša į savo kairę pusę kūno (nesimato kur tiksliai pakiša) ir nueina prie už jo buvusios pirmos lentynų eilės iš kairės pusės vaizdo įrašo. Po to vyras pasilenkia, dešinėje rankoje matyti gelsvos spalvos daiktai (nesimato kokie būtent), juos dešine ranka įkiša į lentyną. Tada jis kairę ranką kiša irgi į lentyną, joje matyti gelsvos spalvos daiktai (nesimato kokie būtent). Tada jis vėl tiesia dešinę ranką į lentyną ir atsitraukia, o po to nueina.

Vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch4_main_20240428170605_20240428170634“, kurio trukmė 30 sek., matoma data ir laikas – 2024 m. balandžio 28 d., 17.06 val. Matyti parduotuvės salė. Vaizdo įrašo apačioje matyti kasos, virš jų ir kairiau lentynos su įvairiomis prekėmis (nesimato kokiomis būtent). Vaizdo įrašo viršuje, šiek tiek kairiau matyti minėtas vyras. (ką būtent daro nesimato). Vėliau matyti, kaip jis praeina šalia kasų (t.1, b. l. 25-35).

2024 m. gegužės 17 d. tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo nurodoma, kad peržiūrėjus turimą vaizdo medžiagą ir patikrinus joje matomo asmens atvaizdą Habitoskopinių duomenų registre, nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai padarė R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pavogimas. BK 190 straipsnio 2 dalis sako, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o būtent: kaltinamojo R. S. 2024 m. liepos 8 d. parodymais, civilinės ieškovės UAB „K.“ pareiškimu, taip pat vaizdo įrašais ir jo apžiūros protokolu, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad R. S., 2024 m. balandžio 28 d., apie 17.02 val., UAB „K.“ parduotuvėje „E.“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 4 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE PROGLIDE“, 4 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION“ ir 2 vnt. skustuvų galvučių „GILLETTE FUSION POWER“, nuėmė šių prekių apsaugines priemones, paslėpė jas rankinėje po savo drabužiais ir išėjo iš parduotuvės nepateikęs šių prekių apmokėjimui. Tokiu būdu pagrobdamas UAB „K.“ turtą, kurio bendra vertė – 229,90 Eur.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jam pateikto įtarimo neginčijo, savo kaltę pripažino visiškai. Detalių tiriamo įvykio aplinkybių kaltinamasis nenurodė, tačiau lakoniškai paaiškino, kaip jis įvykdė jam inkriminuotą veiką. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „K.“ pateikto pareiškimo aplinkybes patvirtina parduotuvės vaizdo kamerų įrašai.

Byloje nustatytos aplinkybės liudija apie tai, kad darydamas jam inkriminuotą nusižengimą jis veikė tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad jis suvokė, kad be jokio teisėto pagrindo užvaldė, o vėliau pasisavino UAB „K.“ priklausančias prekes; numatė, kad tokiu būdu teisėtas turto savininkas neteks jam priklausančių prekių ir patirs žalą ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšys, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. 2024 m. liepos 8 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 3, b. l. 148-152). Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 229,90 Eur - R. S. 2024 m. liepos 8 d. įsipareigojo atlyginti per 3 mėnesius (t. 3, b. l. 137). 2024 m. liepos 17 d. UAB „K.“ išsiustas prokuroro elektroninis pranešimas dėl sprendimo baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju, kurio civilinis ieškovas neskundė (t. 3, b. l. 153-154). Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą – šios grupės nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumo pobūdį yra priskiriamos prie mažiausiai žalingų nusikalstamų veikų. Įvertinus pagrobto turto vertę, konstatuotina, kad R. S. padaryta veiką neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Kaltinamasis sudėtis realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. Iš byloje esančios medžiagos, kuri charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, matyti, kad R. S. anksčiau baudžiamąją tvarka bausta net 26 kartus. Visos anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra iš esmės tapataus pobūdžio, t. y. vagystės (t. 2, b. l. 1-28). Be to jis sistemingai ir piktybiškai pažeidžia administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, jam paskirtų nuobaudų neapmoka (t. 2, b. l. 48-197). Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba nuo 2007 metų (t. 2, b. l. 29-30). Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenis parodo, kad R. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemtos teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti prokuroro siūlomą griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą sankciją – 30 parų arešto bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

UAB „K.“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 229,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis įsipareigojo šią žalą atlyginti per 3 mėnesius, t. y. iki 2024 m. spalio 8 d.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinių ieškovų patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, kurie šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika, todėl UAB „K.“ civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam 2024 m. liepos 8 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 113-128) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 20 parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. S. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „K.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. S. 229,90 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus devyniasdešimt centus) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu 3 dalimi, įpareigoti R. S. atlyginti 229,90 Eur sumą iki 2024 m. spalio 8 d. į UAB „K.“ Swedbank sąskaita (duomenys neskelbtini).

UAB „K.“ pateiktus stebėjimo kamerų vaizdo įrašus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).