Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį, 124 ¹ straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. U. 2016 m. balandžio 16 d. apie 10.36 val., Kaišiadorių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 62,12 km., vairuodamas transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur leistinas maksimalus važiavimo greitis 70 km/h, važiavo 126 km/h greičiu (± 4 km/h), t. y. viršijo nustatytą leistiną greitį 52 km/h. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, 124 ¹ straipsnio 8 dalyje.

T. U. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio ir šeiminių reikalų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, 124 ¹ straipsnio 8 dalyje faktas įrodytas byloje esančiais įrodymais : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b. l. 2), D. U. paaiškinimu, kad jos vardu registruotą automobilį vairavo T. U. (b. l. 3), T. U. paaiškinimu (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad T. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje – viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h, bei pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje – nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. T. U. administracine tvarka baustas, praeityje baustas už nustatyto greičio viršijimą, ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalies pažeidimą – bauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį galutinai šiam asmeniui parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą T. U., atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, T. U. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis T. U. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

nutarė:

padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą - 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16057055549.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.