Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-09 · Administracinė byla Nr. AS-143-615-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-09
Bylos Nr.
AS-143-615-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
J. S., A. B.
Administracinė byla Nr. AS11 – 615/2006Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., A. B. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. V. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. spalio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 30-1486, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuriame prašė sustabdyti šio įsakymo galiojimą nuo prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl skundo įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skundžiamo įsakymo įgyvendinimu, įskaitant statybos leidimo išdavimą.

Pareiškėjas nurodė, kad yra realaus pagrindo manyti, jog artimiausiu metu tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir A. B. (toliau – tretieji suinteresuoti asmenys) kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdami gauti statybos leidimą statybos darbams, vykdomiems sklype (duomenys neskelbtini). Teigė, jog jau nuo šių metų birželio mėnesio yra vykdomi intensyvūs statybos darbai – šiuo metu jau yra pastatytas daugiabučio blokuoto gyvenamojo namo komplekso rūsys. Tačiau statybos darbams tretieji suinteresuoti asmenys neturi statybos leidimo, jie vykdo savavališkos statybos darbus. Būdami kalti dėl vykdomų savavališkų statybų (pradėtos administracinė ir civilinė bylos), jie stengsis kuo greičiau gauti statybos leidimą, legalizuojantį vykdomus statybos darbus. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokio leidimo klausimas negali būti pradėtas svarstyti visų pirma dėl to, jog patvirtintas detalusis planas, neabejotinai susijęs su būsimu statybos leidimu, yra neteisėtas. Teigė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali labai pasunkėti – teismui padarius išvadą, kad ginčijamas detalusis planas yra neteisėtas, ir panaikinus sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, neišvengiamai iškils ne tik statybos leidimo, bet ir jo pagrindu vykdytų statybos darbų teisėtumo klausimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 19 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Šalies argumentai

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat į tai, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo metu statybos darbai yra sustabdyti, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai sustabdant skundžiamo įsakymo galiojimą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir prašymą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nutartyje nepateikė sprendimo priėmimo motyvų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d., ABTĮ 87 str. 2 d. 4 p., 106 str. 1 d. 5 p.).

2. Teismo atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas. Sustabdyti statybos darbai nepaneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo šioje byloje. Teismas turėjo pateikti išsamią motyvaciją, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinos, siekiant realiai įvykdyti būsimą teismo sprendimą, t. y. ar iš tiesų būtų įmanoma atkurti pažeistas jo teises ir teisėtus interesus, iš anksto nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių (ABTĮ 92 str.). Realiai būsimą teismo sprendimą būtų įmanoma įvykdyti bei atkurti pažeistas jo teises tik tuomet, jeigu ginčijamo įsakymo pagrindu (tol, kol teismuose nebus išspręstas jo teisėtumo klausimas) nebus priimta jį įgyvendinančių aktų bei nebus atlikta įsakymą įgyvendinančių veiksmų.

3. Teismas net nesvarstė kitos prašytos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skundžiamo įsakymo įgyvendinimu, įskaitant statybos leidimo išdavimą (Konvencijos 6 str. 1 d., ABTĮ 86 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo todėl, kad statybos darbai žemės sklype, kuriam patvirtintas skundžiamas detalusis planas, yra sustabdyti, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje. Šią aplinkybę skunde teismui nurodė pats pareiškėjas.

Kadangi šiuo metu statybos darbai yra sustabdyti, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turi teisę pateikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties dalis yra pagrįsta, o jos panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius