Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. I-4413-816/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
I-4413-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02564-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
UAB „Creditinfo Lietuva“, J. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4413-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02564-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.7; 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Creditinfo Lietuva“ ir J. T., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2019 m. gegužės 31 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-461 (2.13.1) dėl J. T. 2018 m. vasario 28 d. skundo.

Paaiškino, kad atsakovė nebaigė nagrinėti J. T. skundo per Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą. Be to, Inspekcija turėjo atsisakyti priimti J. T. skundą, o priėmus – nutraukti jos nagrinėjimą, nes J. T. duomenimis pareiškėjas perdavė UAB „CreditInfo Lietuva“ 2008 m., t. y. nuo pažeidimo padarymo praėjo įstatymo nustatytas terminas. Inspekcija neatsižvelgė ir į tai, kad tyrimui reikšmingi duomenys galėjo ir neišlikti, nes nuo asmens duomenų perdavimo praėjo 12 metų. Todėl Inspekcija turėjo nutraukti skundo nagrinėjimą ir šiuo pagrindu.

Pažymėjo, kad Inspekcija nesidomėjo ar J. T. asmens duomenys vis dar yra UAB „CreditInfo Lietuva“ valdomoje jungtinėje skolininkų rinkmenoje. Pažymi, jog J. T. duomenis iš sistemos pašalinti 2018 m. gegužės 24 d.

Dėl pateikto inspekcijos nurodymo – užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį) nurodė, kad atsakovė tokiu būdu sudaro sąlygas duomenų subjektų teisių, inter alia teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatumą, pažeidimų atsiradimui ateityje. Duomenų valdytojas tampa įpareigotas reikalavimų teisių perleidimo sutarties pateikimu tretiesiems asmenims faktiškai atskleistų kitų, nesusijusių duomenų subjektų duomenis, kas prieštarauja tiek ADTAĮ, tiek ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) nuostatoms, ribojančios duomenų valdytojo teisę atskleisti duomenų subjektų duomenis tretiesiems asmenims.

Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktais.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–22). Nurodo, kad nesutinka su argumentais, kad ji turėjo nepriimti J. T. skundo, o priėmusi nutraukti, nes pareiškėja T. duomenis teikė UAB „CreditInfo Lietuva“ iki 2018 m., o jos duomenys pašalinti iš sistemos 2018 m. gegužės 24 d. Kadangi duomenų teikimas yra tęstinė veika, kuri vyko ir skundo pateikimo Inspekcijai metu, todėl laikoma, kad galimas pažeidimas įvyko ne 2008 metais ir ne nuo šio momento turi būti skaičiuojamas ADTAĮ 45 straipsnio 6 dalyje nurodytas vienerių metų terminas.

Pažymėjo, kad ADTAĮ redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d., nei šiuo metu galiojanti redakcija nenumato pareigos Inspekcijai informuoti apie skundo nagrinėjimo terminų pratęsimą ar eigą informuoti skundžiamo asmens. Be to, Inspekcijos skundo nagrinėjimo terminai neturi įtakos pareiškėjos padarytų pažeidimų kvalifikavimui.

Nurodo, kad inspekcijai pakako informacijos ir pateiktų duomenų išsamiai išnagrinėti skundą ir priimti atitinkamą sprendimą.

Teigia, kad tai, kad Inspekcija netikrino ar pareiškėjos duomenys vis dar yra UAB „CreditInfo Lietuva“ valdomoje jungtinėje skolininkų rinkmenoje, neturėjo įtakos sprendimo priėmimui jo pagrįstumui ar teisėtumui. Inspekcijos teiktas nurodymas nesukėlė neigiamų padarinių.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir teisingas, visos tiek pareiškėjos, tiek J. T. bei kitų asmenų nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai buvo įvertinti. Inspekcija išsamiai pasisakė dėl skundo aplinkybių ir argumentavo sprendimą, kuriuo buvo teiktas nurodymas.

Inspekcija teikdama nurodymą užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį), vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) suformuota praktika ir sprendimuose nustatytais reikalavimais.

Pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta pareiga nebuvo siejama išimtinai tik su ADTAĮ 21 straipsniu, bet apskritai su asmens duomenų perdavimo teisėtumu. Nepaisant to, kad ADTAĮ yra pasikeitęs, santykius, tvarkant asmens duomenis, reglamentuoja BDAR ir ADTAĮ. Bendrieji asmens duomenų tvarkymo principai išliko, todėl duomenų valdytojo pareiga perduodant asmens duomenis laikytis CK nuostatų išlieka, taip pat išliko ir Inspekcijos pareiga vertinant asmens duomenų tvarkymo teisėtumą vertinti ir faktą ar tinkamai informuotas duomenų subjektas apie reikalavimo perleidimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 99). Paaiškino, kad pareiškėja 2005 metais įsigijo teises į jos „skolą“ UAB „Tele2“. Apie tai jos niekas neinformavo. Visa laiką (nuo 2005 iki 2019 m.) jai niekas negali pateikti dokumentų sutikrinimui (visų sąskaitų faktūrų apmokėjimų). UAB „Tele2“ iki šiol daro klaidas buhalterinėje apskaitoje, teismui teikia UAB „Tele2“ 2019 metų sąskaitą faktūra, kuri yra su klaidomis. Teismui taip pat teikia susirašinėjimą su pareiškėja, kaip įrodymą, kad pareiškėja negali pagrįsti skolos atsiradimą. Kelis kartus skatino pareiškėja kreiptis į teismą, bet ji to nepadarė. Neturėdama jokio teisinio pagrindo ir teisių jie paskelbė jos duomenis UAB „CreditInfo Lietuva“ interneto svetainėje. Dėl šios priežasties pablogėjo jos reitingas. Ir tik po skundo Inspekcijai duomenys iš UAB „CreditInfo Lietuva“ interneto svetainės buvo pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo išnagrinėtas J. T. skundas ir kuriame pareiškėja įpareigota užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį), teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendime taip pat pareiškėja ir UAB „Creditinfo Lietuva“ įpareigota užtikrinti, kad J. T. asmens duomenų (informacijos apie jos įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“) tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ valdomoje jungtinėje skolininkų duomenų rinkmenoje būtų nutrauktas ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. raštu informuoti Inspekciją. Pareiškėja šį nurodymą įvykdė 2018 m. gegužės 24 d., t. y. iki 2019 m. birželio 30 d. skundžiama ši sprendimo dalis tuo aspektu, kad nepagrįstai, nors nurodymas įvykdytas iki sprendimo priėmimo, jis suformuluotas pareiškėjai skundžiamame sprendime.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. T. 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą nurodydama, kad UAB „Intrum Lietuva“ perdavė jos duomenis UAB „CreditInfo Lietuva“, kuri juos paskelbė savo informacinėje sistemoje (b. l. 46–48).

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 4E-489 dėl vartotojos J. T. prašymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų 11.1 ir 11.2 punktais, perdavė Inspekcijai tyrimui pagal kompetenciją vartotojos prašymą dalyje dėl UAB „Intrum Lietuva“ veiksmų atitikimo asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams (b. l. 24).

UAB „CreditInfo Lietuva“, atsakydama į Inspekcijos raštą (Inspekcijoje gauta 2018 m. gegužės 7 d.) nurodė, kad tvarko T. asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, aktyvių ir pasibaigusių finansinių įsipareigojimų informaciją ir nepadengtų skolų informaciją. J. T. duomenys tvarkomi mokumo / kreditingumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. J. T. duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas bei informacija apie nepadengtą skolą) iš UAB „Intrum Lietuva“ pirmą kartą pateikti automatiniu būdu 2008 m. rugsėjo 24 d. ir tvarkomi remiantis ADTAĮ nuostatomis.

UAB „Tele2“ raštu Nr. 1R-3515 (2.13), Inspekcijoje gautu 2018 m. gegužės 10 d., paaiškino, kad J. T. duomenų perdavimas iš UAB „Tele2“ į UAB „Intrum Lietuva“ įvyko 2004 m. rugsėjo 24 d., o skolos reikalavimo teisė naujajam kreditoriui perleista 2006 m. sausio 16 d. Apie senesnius nei dešimties metų įvykius įmonė turi tik ribotą informaciją, todėl išsamūs duomenys dėl skunde išdėstytų aplinkybių negali būti pateikti.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinimuose Inspekcijai nurodė, kad 2005 m. gruodžio 29 d. sutartimi dėl skolų portfelio pirkimo pardavimo pradinis kreditorius UAB „Tele2“ perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę į J. T. įsipareigojimą, kilusį dėl netinkamo 2002 m. gegužės 10 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties vykdymo. UAB „Tele2“ teisė perleisti reikalavimą be J. T. sutikimo buvo įtvirtinta tarp UAB „Tele2“ ir J. T. sutarties 10.6 punkte. J. T. informuota apie reikalavimo teisės perleidimą jai pateikiant 2006 m. sausio 10 d. pranešimą paštu, el. paštu buvo pateikti kiti reikalavimą ir jo įgijimą pagrindžiantys dokumentai. UAB „Intrum Lietuva“ J. T. asmens duomenis (vardą ir pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, skolos numerį, įsiskolinimo pagrindo datą, įsiskolinimo rūšį ir skolos sumą) pateikė 2008 m. rugsėjo 24 d.

Inspekcija, atsižvelgdama į gautus atsakymus 2018 m. birželio 29 d. ir 2019 m. sausio 14 d., vadovaudamasi ADTAĮ 49 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, pratęsė J. T. prašymo nagrinėjimą (b. l. 73–74).

Skundžiamame sprendime Inspekcija konstatavo, kad skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad J. T., prieš perduodant jos asmens duomenis UAB „CreditInfo Lietuva“, buvo išsiųstas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą, J. T. su įsiskolinimu nesutinka, todėl konstatavo, kad pareiškėja pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vadovaudamasi ADTAĮ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 45 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 46 straipsnio 2 dalimi, šiuo metu galiojančio ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendė: 1) J. T. 2018 m. vasario 28 d. skundą dalyje dėl UAB „Tele2“ skolos perdavimo UAB „Intrum Lietuva“ nutraukti, 2) J. T. skundą dalyje dėl jos informavimo apie asmens duomenų tvarkymą UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Intrum Lietuva“ J. T. asmens duomenų perdavimo UAB „CreditInfo Lietuva“ pripažinti pagrįstu, 3) teikti UAB „Intrum Lietuva nurodymą – užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį), 4) teikti UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Creditinfo Lietuva“ nurodymą – užtikrinti, kad J. T. asmens duomenų (informacijos apie jos įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“) tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ valdomoje jungtinėje skolininkų duomenų rinkmenoje būtų nutrauktas ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. raštu informuoti Inspekciją (b. l. 7–9).

Inspekcija nustatė, kad J. T. ir UAB „Tele2“ 2002 m. gegužės 10 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį (b. l. 27–28). 2005 m. gruodžio 29 d. UAB „Tele2“ bei UAB „Intrum Lietuva“ (anksčiau – UAB „Lindorff Lietuva“) sudarė skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ įsigijo pareiškėjos asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, skolos sumą, tipą ir susidarymo datą, sutarties datą.

Inspekcija nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai 2006 m. sausio 10 d. pranešimas buvo įteiktas bei nepateikė paties pranešimo ir jo priedų, kas patvirtintų, kad J. T. buvo informuota apie susidariusią skolą bei jos perleidimo faktą, kaip to reikalauja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 ir 5 dalys, todėl Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja neinformavo J. T. apie jos asmens duomenų perdavimą šiai bendrovei.

Atsižvelgiant į tai Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad J. T. nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus, tuo pažeidžiant ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių. ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

Pareiškėja skunde teismui iš esmės neginčija fakto, kad negali pateikti ir nepateikė Inspekcijai duomenų, kad J. T. buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir teismui. Pareiškėja skunde šiuo aspektu nurodo, kad tyrimui reikšmingi duomenys galėjo neišlikti, nes nuo asmens duomenų perdavimo praėjo 12 metų.

Šiuo atveju spręstina, kad pareiškėja turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog ji informavo skolininkę apie jos duomenų tvarkymą. Nesant apibrėžtumo, siuntėjas gali patikrinti informaciją apie siuntą interneto svetainėje www.post.lt, iš kurios būtų aišku, ar siunta pasiekė gavėją. Šiuo atveju pareiškėja, vykdydama ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą informuoti duomenų subjektą prieš pradėdamas tvarkyti asmens duomenis, pasirinko konkretų būdą, kaip minėtą įpareigojimą įvykdyti. Tačiau kilus įtarimų, ar siunta su atitinkama informacija pasiekė gavėją, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, jog jai tenkanti informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju byloje nebuvo bei nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad siunta buvo siųsta ir pasiekė J. T.. Todėl tai, ar tarpininkas (šiuo atveju – AB „Lietuvos paštas“) tinkamai vykdė savo įsipareigojimus dėl siuntos pristatymo gavėjui, nėra svarbu, nes norėdama tai įrodyti, pareiškėja turėtų pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau jų byloje taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad šiuos įrodymus pareiškėja turėtų saugoti, rinkti ir teikti, atsižvelgiant į tai, kad ji vis dar nurodo, kad J. T. tebėra skolinga, taigi santykiai tarp J. T. ir pareiškėjos nebuvo nutrūkę Inspekcijos tyrimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog J. T. apie reikalavimo teisių į skolas perleidimo faktą buvo informuota tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs, kad tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nevertinamos aplinkybės dėl paties reikalavimo teisės perleidimo fakto, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, turėtų būti vertintina aplinkybė, ar apie reikalavimo perleidimą J. T. buvo tinkamai informuota ir ar tokiu būdu gauti jo asmens duomenys teisėtai buvo perleisti tretiesiems asmenims. Tiek Civilinio kodekso nuostatos, tiek teismų praktika patvirtina, kad tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Taigi šiuo atveju, kad pareiškėja galėtų inter alia naudotis ADTAĮ nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, J. T. turėjo būti informuota apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus. Nagrinėjamu atveju Inspekcija kaip jau minėta išsiaiškino, kad J. T. negavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo (ar sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas). Tuo pačiu išsiaiškino, kad neteisėtai pareiškėja įgyvendino savo, kaip duomenų valdytojo, teises J. T. asmens duomenų atžvilgiu.

Atlikusi tyrimą ir įvertinusi jo metu surinktus įrodymus bei ginčo santykių teisinio reguliavimo nuostatas, Inspekcija padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad prieš perduodant J. T. asmens duomenis pareiškėja nepateikė J. T. priminimo apie įsipareigojimų nevykdymą, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (galiojęs iki 2011 m. birželio 30 d.) ir J. T. nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl jos asmens duomenis pareiškėja tęstiniu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 24 d. (kol buvo pašalinti duomenys) UAB „Creditinfo Lietuva“ mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu perduodavo neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad kiekviena priežiūros institucija gali imtis taisomųjų veiksmų nurodant duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą, d punkte numatyta, kad gali nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį. Tačiau skundžiamame sprendime nėra nei nuorodos į teisinį šių nurodymų ar rekomendacijų skyrimo pagrindą (galiojančios redakcijos ADTAĮ 31 str. 2 d. 1 p.; Reglamento (ES) 2016/679 58 str. 2 d.), nei pateikiama motyvacijos ir argumentacijos dėl tokio nurodymo (kaip galimai taisomųjų veiksmų) pritaikymo proporcingumo bei apskritai iš skundžiamo sprendimo turinio nematyti, kad buvo tyrimo metu vertinta bendrai visa skolininkų informavimo įmonėje sistema, o ne nagrinėtas vienos skolininkės skundas.

Inspekcija įpareigojo pareiškėją užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį), iš esmės nenurodydama, kokia teisės akto norma Inspekcija remiasi duodama šį nurodymą. Iš Inspekcijos nurodymo neįmanoma vienareikšmiškai nuspręsti, kad šis įpareigojimas duotas pareiškėjai yra išimtinai susiję su J. T. skundo nagrinėjimu. Dėl to teisėjų kolegija negali pripažinti, kad pareiškėjai duotas nurodymas, kurio nevykdymas galėtų sukelti pareiškėjai teisines pasekmes administracinės nuobaudos forma, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad J. T. skundas neturėjo būti nagrinėjamas ir dėl to, kad duomenys UAB „Creditinfo Lietuva“ buvo perduoti dar 2008 metais. ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nė vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria Inspekcijai, kad duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ pareiškėja perdavė tęstiniu laikotarpiu, o perduoti duomenys kaip minėta pašalinti iš UAB „Creditinfo Lietuva“ tik J. T. skundo nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjos argumentai atmestini.

Pagal ADTAĮ 49 straipsnį skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai. Apie Inspekcijos sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl J. T. 2018 m. vasario 28 d. skundo (gauto 2018-04-17, reg. Nr. 1R-2916(2.13.E), Inspekcija sprendimą Nr. 3R-461(2.13-1.) priėmė 2019-05-31, taigi praleidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių terminą, tačiau atmestini pareiškėjos argumentai, kad Inspekcija turėjo pranešti apie skundo nagrinėjimo pratęsimą, jei jis buvo pratęstas, kadangi kaip minėta Inspekcija neprivalo informuoti apie skundo nagrinėjimo terminų pratęsimą ar eigą skundžiamo asmens (pareiškėjos). Šiuo atveju apie J. T. skundo nagrinėjimo terminus ir eigą buvo informuota J. T.. Sutiktina ir su Inspekcijos pozicija, kad J. T. skundo nagrinėjimo terminai neturi įtakos pareiškėjos padarytų pažeidimų kvalifikavimui ir nepanaikina skundžiamo sprendimo.

Sprendime taip pat pareiškėja ir UAB „Creditinfo Lietuva“ įpareigota užtikrinti, kad J. T. asmens duomenų (informacijos apie jos įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“) tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ valdomoje jungtinėje skolininkų duomenų rinkmenoje būtų nutrauktas ir apie nurodymo įvykdymą nė vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. raštu informuoti Inspekciją. Pareiškėja šį nurodymą įvykdė 2018 m. gegužės 24 d., t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau šio nurodymo įvykdymas neduoda pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto nurodymo. Tai, kad nurodymas įvykdytas, sudaro pagrindą nepadėti prieš pareiškėją priverstinio jo įvykdymo ar netaikyti jai administracinių sankcijų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais ir visa apimtimi tenkinti jos reikalavimų dėl skundžiamo Inspekcijos sprendimo panaikinimo. Dėl to skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo pareiškėjai pateiktas nurodymas – užtikrinti, kad skolininkai būtų tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jiems atitinkamus įrodymus (reikalavimo teisės perleidimo sutartį).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundą.

Panaikinti 2019 m. gegužės 31 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.1) rezoliucinės dalies 3 punktą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis