Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-471-892/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. P. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, tretieji asmenys A. M., A. M., AB SEB bankas, Z. P., Valstybės įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Patikslintu ieškiniu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti T. P. surašytos 2013-02-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi bylą Nr. e2-471-892/2017 perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2017-04-07 nutartyje pateiktą išaiškinimą bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017-02-13 nutartį Nr. T-12/2017, aplinkybę, kad ginčijama deklaracija pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtintas nuostatas ginčijama turėjo būti teikiama Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės tvirtinimui, deklaracijoje esant inspekcijos darbuotojo A. J. atliktam įrašui „Patvirtinta“, asmens spaudui, parašui, įrašo datai, registracijos Nr. UDT-00-1230222-00214 (galiojusio reglamento 40 punktas), ieškovui neįrodinėjant deklaracijos turinio prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, sprendė, kad pateikti reikalavimai šioje byloje susiję su administracinių procedūrų bei priimtų administracinių sprendimų teisėtumo įvertinimu, todėl byla yra teisminga administraciniam teismui (CPK 36 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl deklaracijos kaip vienašalio sandorio panaikinimo, vadovaudamasi CK 1.63 straipsnio 3 dalimi, kadangi deklaraciją parengia ir pasirašo statytojas.Specialioji teisėjų kolegija 2012-08-16 nutartyje byloje Nr. T-126/2012 nagrinėdama klausimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo teismingumo, remdamasi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 8.3, 44 punktais, inter alia išaiškino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio pobūdžio ginčais. Remiantis susiformavusia teismų praktika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-07-16 nutartis byloje Nr. T-126/2012, 2013-07-16 nutartis byloje Nr. T-83/2013, LVAT 2013-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-938/2013, 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-685/2013, 2014-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-940/2014).Deklaracija, kaip T. P. parengtas ir pasirašytas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuriantis civilines teises ir pareigas, pripažintinas vienašaliu sandoriu, kurio teisėtumo nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Inspekcija ieškinyje aiškiai ir išsamiai aptarė, kokiems teisės aktams bei imperatyvioms normoms prieštarauja atsakovės surašyta ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, todėl vienašalis sandoris naikintinas šiuo pagrindu, kaip prieštaraujantis Inspekcijos ieškinyje nurodytiems teisės aktams, todėl negalėjo būti pateiktas Nekilnojamojo turto registrui registruotiAtsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys A. M. ir A. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad apeliantės nurodyta teismo praktika vadovautis negalima, nes nesutampa šios bylos ir apeliantės bylų faktinės aplinkybės.Šioje byloje apeliantė pareiškė reikalavimą panaikinti T. P. 2013 m. vasario 21 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, galiojimą ir panaikinti teisinę registraciją. Ginčo deklaracija buvo pateikta Inspekcijai ir patvirtinta pačios apeliantės STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 40 p. nustatyta tvarka, tuo tarpu apeliantė ieškinį motyvuoja tuo, kad prašymas tvirtinti deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, deklaracija iš IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta.Apeliantės nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse buvo sprendžiamas bylų teismingumo klausimas ginčijant deklaracijas, kurių nebuvo privaloma teikti Inspekcija patvirtinti/ar užregistruoti ir jos nebuvo Inspekcijos patvirtintos ar užregistruotos. Deklaracijos buvo ginčijamos dėl jų turinio ydingumo. Šioje byloje dėl deklaracijos turinio teisėtumo ginčo nėra. Todėl pagrįstai, vadovaujantis naujausią teismų praktiką, byla buvo perduota pagal teismingumą administraciniam teismui.Priešingai nei teigia apeliantė, teismo posėdžių metu, buvo nuolat akcentuojama, kad ginčo deklaracija buvo pateikta Inspekcijai ir patvirtinta ir, kad toks Inspekcijos ginčo deklaracijos tvirtinimas ir užregistravimas laikytinas administraciniu sprendimu.Be to, CPK nėra jokių apribojimų teismui nustačius nenagrinėjimo civilinio proceso tvarka faktą bet kurioje proceso stadijoje perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą.A. T. P. ir trečiasis asmuo Z. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, apelianto atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad apeliantė nurodė 2012-2014 m. teismų praktiką, teismas vadovavosi pačia naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir Specialiosios kolegijos nutartimi, kuriose faktinės aplinkybės sutampa.Nesutinka, kad apeliantas aiškiai ir išsamiai nurodė procesiniuose dokumentuose teisės aktus, kuriais vadovaujantis akivaizdu, jog atsakovės pasirašyta ir pateikta tvirtinimui deklaracija prieštarauja imperatyviems teisės aktams. Ieškovei neįrodinėjant deklaracijos turinio prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, galima daryti išvadą, kad ieškovės byloje keliami reikalavimai susiję tik su administracinių procedūrų bei priimtų administracinių sprendimų vertinimu.Nors teigė, kad deklaracija prieštarauja CK 1.80 str. 1 d., bylos nagrinėjimo metu, nenurodė kokiai/kokioms konkrečioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą.Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Inspekcijos darbuotojas privalėjo patikrinti ginčijamą deklaraciją, privalomai atlikti eilę veiksmų, numatytų statybos reglamente. Tik šiuos veiksmus atlikus, ginčo deklaracija gali būti patvirtinta ir užregistruota, pasirašyta Inspekcijos darbuotojo.CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Įstatyme nenumatyta proceso stadija teisme, iki kurios teismas turi spręsti, bylos teismingumo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017 20 punktas).CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla (bendrosios kompetencijos teisme) negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.Pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje vyraujančiais santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašo panaikinti T. P. surašytą ir pateiktą 2013-02-21 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu nekilnojamas turtas įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tuo pagrindu, kad inspekcijoje yra įregistruota kitokio turinio deklaracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šis ieškinio pareiškimas nagrinėtinas administraciniame teisme.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis naujausia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017), pagrįstai nustatė, kad ginčijama deklaracija dėl statybos užbaigimo, buvo privaloma užregistruoti ir patvirtinti, o viešojo administravimo subjektas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ją patvirtino ir užregistravo (registracijos Nr. UDT-00-1230222-00214) yra administracinio pobūdžio sprendimas. Ieškovei neginčijant pačios deklaracijos turinio, ginčas dėl tokio akto panaikinimo tuo pagrindu, kad jis nėra tinkamai patvirtintas ir įregistruotas, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apelianto nurodyta kitokia teismų praktika, kurioje ginčai dėl deklaracijos panaikinimo nelaikytina aktualia, nes jose ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Apeliantės nurodytoje teismų praktikoje buvo sprendžiami bylų teismingumo klausimas ginčijant deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurių nebuvo privaloma teikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tvirtinti. Šiuo gi atveju nagrinėjamas ginčas dėl to, kad registruota kito turinio deklaracija. Su kito turinio deklaracija atsakovė nesutinka, nurodo, kad ji pasirašyta ne jos. Akivaizdu, kad turi būti aiškinamos aplinkybės apie deklaracijos pateikimą ir užregistravimą apie statinio užbaigimą ieškovei. Tuo pagrindu bus išsiaiškinta ir ginčo deklaracijos teisėtumas.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys neginčijo bylos rūšinio teismingumo, tačiau tai nėra kliūtis teismui pasisakyti dėl bylos rūšinio teismingumo, nes šį klausimą teismas, remdamasis CPK nuostatomis, privalo išspręsti, nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne. Be to, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).Teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 258 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir negalėdamas jos nutraukti, pagrįstai bylą perdavė pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 str. 1 d.).Tai, kad išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, buvo paskelbta neatnaujinus bylos nagrinėjimo, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 256,258 str.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.