- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-755-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00619-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-837-308/2013 pagalieškovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovas J. B. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 76–79) dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-837-308/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų, kuriuo prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, panaikinti 2013 m. lapkričio 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atsakovas grindė aplinkybėmis, jog jam 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo įteiktas jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Kadangi atsakovas neturi pakankamo išsilavinimo, tai nepaskyrus jam advokato ir negavus sprendimo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovas negalėjo tinkamai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu ir laiku pateikti apeliacinį skundą dėl galutinio teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi (b.l. 80–81) atsisakė atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui dėl 2013 m. lapkričio 14 d. galutinio sprendimo paduoti, atsisakė priimti atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl 2013 m. lapkričio 14 d. galutinio teismo sprendimo kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir skundą grąžino atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovas prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė likus vos 9 dienoms iki sprendimo apskundimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad atsakovas, pateikdamas prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinėspagalbos suteikimo tik 2013 m. gruodžio 5 d. turėjo suprasti, kad tarnybos sprendimas galės būti priimtas ne iš karto, o priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą paskirtam advokatui būtų sunku iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos paruošti apeliacinį skundą. Atsakovas nagrinėjant bylą teisme dalyvavo be advokato, žinojo, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė dėl valstybės garantuojamosteisinės pagalbos suteikimo kreiptis anksčiau arba iš karto po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nenurodė. Be to, atsakovas iki skundo padavimo termino pabaigos galėjo pateikti paties surašytą apeliacinį skundą, kuriame būtų išreiškęs savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu, o skundui neatitinkant procesinių reikalavimų jam būtų nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, per kurį atsakovas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti paskirto advokato teisine pagalba. Atsakovas ir kitoje teisme nagrinėjamoje bylojebuvo atsakovu, todėl jam turėjo būti žinoma, kad visi procesiniai veiksmai teisme turi būti atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Neatnaujinęs termino apeliaciniam skundui paduoti teismas atsisakė priimti ir atsakovo pateiktą apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 83–84)prašopanaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinis skundas perįstatymenustatytą terminą nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių. Apeliantas pats tokio skundo negalėjo surašyti dėl išsilavinimo stokos, kadangi jisniekada nėra rašęs tokio skundo ir manė, kad jam parengti reikia teisininko pagalbos. Apeliaciniam skundui yra nustatyti specialūsreikalavimai, todėl jų nežinodamasapeliantas negalėjo pats surašyti apeliacinio skundo, dėl ko teismas skundžiamojenutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliantasgalėjo pat surašyti apeliacinį skundą.Norėdamasgauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliantasilgai rinko visus tam reikiamus dokumentus, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo pateiktas tik 2013 m. gruodžio 5 d. Prašymas buvo pateiktaslaiku ir ne nuo apelianto priklausančių aplinkybių sprendimas buvo priimtas tik po 5 dienų.Prašyme dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliantas nurodė tikrąjį jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kadangi deklaruota gyvenamoji vieta buvo pakeista priėmus apeliantui nepalankų skundžiamą sprendimą.Apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, kadangi tik gavęs sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinėspagalbos suteikimo apeliantaskreipėsi į advokatą ir 2014 m. sausio 10 d. skundas buvo pateiktasteismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijosteismasir pasisako.
Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti CPK I dalies VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 307 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui, tačiau įstatyme yra numatyta galimybė praleistą terminą atnaujinti. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.).
Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - terminas apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios praleistų procesinių terminų atnaujinimo nuostatos, o taip pat pirmiau nurodyta CPK 307 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu (b.l. 6–66) buvo paliktas nepakeistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. preliminarus sprendimas (b.l. 35–36), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-837-308/2013, kuriuo patenkinus ieškovės AB Lietuvos pašto ieškinį buvo priteista ieškovei iš apelianto 955,89 Lt skola, 65,33 Lt delspinigiai, 29 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 5 procentų dydžio metinėspalūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apeliantas iškeldintas iš ieškovės negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valstybei iš apelianto priteista 72 Lt bylinėjimosi išlaidos. 2014 m. sausio 10 d. teisme gautas atsakovo J. B. apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo galutinio sprendimo (b.l. 76–79), kuriame be kita ko prašoma atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo galutinis sprendimas buvo priimtas 2013 m. lapkričio 14 d., tai atsakovo pateiktas apeliacinis skundas, teisme gautas 2014 m. sausio 10 d., pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas prašymui dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo dar nebuvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, jį pagrįstai nagrinėjo. Prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo buvo grindžiamas apelianto išsilavinimo trūkumu, dėl ko apeliantas nurodė pats asmeniškai negalėjęs surašyti apeliacinio skundo ir pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, todėl kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nors apeliantui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau apeliantas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo gavo jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, dėl ko apeliantas dėl objektyvių irnuo jo nepriklausančių priežasčių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis ir apeliacinio skundo padavimo terminą atsisakė atnaujinti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių, pažeisdamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus vertino apelianto galimybes laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje bei pateikti apeliacinį skundą, dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą grindė aplinkybėmis, jog apeliantas pavėluotai pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nors turėjo suprasti, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo galės būti priimtas ne iš karto, ir kad priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą paskirtam advokatui būtų sunku iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos paruošti apeliacinį skundą. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, apelianto prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo gautas tarnyboje 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. dar nepasibaigus įstatymo nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas turėjo įvertinti aplinkybę, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo gali būti priimtas ne iš karto, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, jog prašymas anksčiau negalėjo būti pateiktas dėl to, kad reikėjo surinkti dokumentus, kurie yra būtini pateikiant tokį prašymą. Pirmiau nurodytame sprendime Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba rėmėsi pareiškėjo pateikta 2013 m. gruodžio 2 d. metine gyventojo turto deklaracija, todėl, atsižvelgiant į šiuos duomenis, laikytina, kad apeliantas objektyviai dėl reikalingų duomenų rinkimo negalėjo anksčiau pateikti prašymo dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo nei kad jis buvo pateiktas. Apelianto nurodytos aplinkybės kaip tik ir paaiškina, dėl ko jis anksčiau nesikreipė dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Be to, apeliantas nėra atsakingas už tai, per kiek laiko tarnyba priims sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar kad sprendimas suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo įteiktas jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad pats apeliantas galėjo pateikti apeliacinį skundą, nors ir neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, dėl ko per nustatytą terminą trūkumams pašalinti apeliantas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti paskirto advokato teisine pagalba, nepaneigia apelianto teisės į praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujiną. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantui pateikus paties surašytą apeliacinį skundą jam būtų nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir kad per šį terminą jis būtų galėjęs pasinaudoti jam suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Nurodytas motyvas yra niekuo nepagrįstas ir nepaneigia apelianto teisės į procesinio termino atnaujinimą, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad pats apeliantas galėjo surašyti apeliacinį skundą. Priešingai, apelianto elgesys, kai jis, neturėdamas atitinkamo išsilavinimo bei teisinių žinių ir manydamas, kad pats negali pateikti įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančio apeliacinio skundo kreipiasi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, kad būtų pateiktas tinkamas, įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantis apeliacinis skundas, atitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai. Apeliacinis skundas teisme gautas praėjus beveik 2 mėnesiams nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl ko negalima laikyti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai. Pažymėtina, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, dėl ko apeliacinį skundą padavus praėjus daugiau nei pusei numatyto termino, negalima sutikti, kad terminas praleistas nežymiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis tik gavęs sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš karto kreipėsi į jam paskirtą advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo, pažymi, kad asmuo negali prarasti teisės į apeliaciją vien tik dėl netinkamo jo atstovo veiksmų ar neveikimo. Kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos apeliantui suteikimo galėjo būti įteiktas apeliantui ne anksčiau kaip 2013 m. gruodžio 20 d., t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, kai tuo tarpu apeliacinis skundas parengtas tik 2014 m. sausio 9 d. ir teisme gautas 2014 m. sausio 10 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks ilgas apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimas negali būti laikomas vien tik apelianto neveikimo pasekme, kadangi apeliantas sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo gavo jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, o jį atstovauti paskirta advokatė procesinius dokumentus parengė tik 2014 m. sausio 9 d.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, t. y. kad byloje sprendžiamas ir apelianto iškeldinimo iš jo gyvenamosios patalpos klausimas, dėl ko teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas ypač reikšmingas apeliantui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis, neatnaujino atsakovui termino apeliaciniam skundui paduoti, toks teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiančiu apelianto teisę į teismo sprendimo apskundimą ir tinkamą teisminę gynybą priimant teisingą sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikė įprastus reikalavimus ir standartus, nors atsakovo sugebėjimai ginti savo teises yra riboti. Praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pateisinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat teismo priimto procesinio sprendimo stabilumo kontekste, nes priešingas sprendimas, net ir atsižvelgiant į pakankamai ilgą procesinio termino praleidimo laikotarpį, taptų tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptųformaliu teisės į apeliaciją suvaržymu, būtų niekuo nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai vadovaudamasis CPK nuostatomis ir tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, nepagrįstai neatnaujino apeliantui praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ginčijamą nutartį panaikinęs teismas atnaujina terminą apeliaciniam skundui paduoti, bylą remdamasis CPK 307 straipsnio 2 dalimi perduoda Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti atsakovui J. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. galutinio sprendimo paduoti.
Bylą perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.