Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Aušrai Bražėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui G. P., išnagrinėjusi P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-04-13, apie 02 val. 00 min., Utenoje, Vaižganto gatvėje, prie pastato pažymėto numeriu 9, vairavo J. K. priklausančią transporto priemonę „AUDI A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumento, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu P. K. teigė transporto priemonės nevairavęs, ją vairavęs jo draugas A. Ž., kuriam būdamas bare paskambinęs, kad jį parvežtų. A. Ž., privažiavęs prie pastato Vaižganto 9, Utenoje, P. K. paliko snausti automobilyje, o pats pasišalino. Administracinėn atsakomyben traukiamo asmens teigimu, jis, išgirdęs durelių trinktelėjimą, iš netikėtumo persirito į vairuotojo vietą. Tada ir prisistatė policijos pareigūnai. Įvykio dieną jis aiškinęs, kad nevairavo automobilio, kas vairavo nenurodęs. Teigė, kad čia policijos sąskaitų suvedinėjimas.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad naktį jam paskambino P. K. ir paprašė parvežti jį namo. Paėmęs P. K., vežė jį iki aikšelės Vaižganto 9, Utenoje, norėjo dar apsukti ratą apie pastatą, bet pastebėjo policijos patrulių automobilį, todėl užgesino automobilio variklį, paliko keleivio kėdėje snaudžiantį P. K. ir pabėgo. Bėgo todėl, kad neturėjo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas A. T. parodė, kad įvykio dieną iš baro, kuriame jis dirba barmenu, P. K. išvažiavo su A. Ž., automobilį vairavo A. Ž..

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą P. K., nutraukti. Nurodė, kad yra neatitikimų tarp policijos pareigūnų paaiškinimų ir jie naudingi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Paaiškėjo, kad automobilio net nebuvo bandoma stabdyti, to ir negalėjo būti, nes atstumas buvo 200 metrų. Policininkai ne tik turėjo apsisukti, bet jie turėjo dar ir susėsti į mašiną. Reiškia, kad A. Ž. buvo pakankamai laiko pasišalinti. Pastatas naktį neapšviečiamas ir negalėjo visko gerai matyti.Be to, kaip jie galėjo matyti dar vieną žmogų, jei jis buvo atsilenkęs kėdę ir snaudė. Jie jokiu būdu negalėjo apšviesti automobilio jam sustojus. Pareigūnų parodymai nėra konkretūs ir pažeidimo aplinkybių nepatvirtina. Protokole yra užfiksuotas tariamas konkretaus asmens nepadarytas pažeidimas.

Liudytojas D. N. parodė, kad patruliuojant prie pastato Vaižganto 9, Utenoje, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, kuris juos pastebėjęs stabtelėjo ir vėl pradėjo važiuoti. Dėl šios priežasties patrulis nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Atstumų, kuriais stovėjo nuo automobilio bei jį sekė, įvardinti tiksliai negalėjo, tačiau teigė, kad jie nedideli, matomumas buvo puikus, iš akiračio įtartino automobilio nebuvo pametę. Buvo matyti, kad automobilyje vienas žmogus. Stabdyti automobilio nebuvo reikalo, kadangi važiavo paskui jį, policijos automobilio greitis buvo didesnis nei jo, jis pats susutojo ir policijos patrulis privažiavo. Daugiau automobilyje nieko nebuvo, nebuvo niekam galimybės išeiti. Liudytojas pažymėjo, kad apžiūrint administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo sudarytą schemą galėjo automobilio atvažiavimo kryptį nustatyti neteisingai, kadangi sėdėjo už vairo ir kol apsisuko stebėjo įtartiną automobilį pro galinio vaizdo veidrodėlį.

Liudytojas J. A. parodė, kad patruliuojant prie pastato Vaižganto g, Utenoje, pamatė įtartinai važiuojantį automobilį, kuris juos pamatęs sustojo, apsisuko ir vėl atgal nuvažiavo už pastato. Jie automobilį sekė, iš akiračio pametę nebuvo. Vienas žmogus buvo automobilyje. Buvo visiškai girtas. Liudytojas teigė, kad matė kaip automobilis sustojo ir jis tada priėjo. Dėl atstumų tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau vairuotojas matėsi, buvo apšviestas galva. Liudytojas pažymėjo, kad automobilis atvažiavo iš priešingos pusės, nei nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nubraižytame plane – stabtelėjo, apsisuko ir gįžo už pastatų. Pažymėjo, kad kolega atkreipė dėmesį į automobilį ir jis pastebėjo jį apsisukinėjantį.

Liudytojas A. K. parodė, kad patruliuojant buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis, kuris pastebėjęs policiją sustojo, pastovėjo, apsisuko ir nuvažiavo atgal už pastato. Jie važiavo iš paskos, įtartino automobilio iš akiračio pametę nebuvo. Privažiavus rastas automobilyje sėdintis neblaivus vairuotojas. Buvo vienas žmogus. Liudytojas taip pat parodė, kad automobilis atvažiavo iš priešingos pusės nei nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo sudarytame plane. Tada nurodytoje vietoje apsisuko ir grįžo atgal už pastato. Apsisukinėdamas apšvietė policijos pareigūnų automobilį.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus <...>. P. K. eismo taisyklių 18 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Atsakomybė už nepateikimą policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumento numatyta 124¹ str. 7 d., už neblaivumo patikrinimo vengimą – LR ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. ir liudytojo A. Ž. teiginiais, kad vairavęs ne P. K., o A. Ž., tikėti nėra pagrindo. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūno D. N. tarnybiniame pranešime užfiksuota, tiek liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. N., J. A., A. K. parodė, kad Utenoje, prie pastato Vaižganto 9, pastebėję įtartinai važiuojantį automobilį, jį sekė, iš akiračio pametę nebuvo, šiam sustojus, sustojo ir policijos patrulis ir pareigūnas priėjo prie sustojusio automobilio. Automobilyje prie vairo sėdėjo P. K., kuris pasitikrinti neblaivumą atsisakė, jokių dokumentų nepateikė. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad automobilyje buvo vienas žmogus, niekas kitas iš jo pasišalinti negalėjo, nes automobilis visąlaik buvo jų matymo zonoje. Liudytojų D. N., J. A., A. K. parodymai nuoseklūs, administracinio teisės pažeidimo bylos eigoje nesikeitė, neprieštarauja tarpusavyje bei kitai bylos medžiagai. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti P. K. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas teigė, kad su vienu iš pareigūnų P. K. teko susidurti, kai pastarasis anksčiau buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo padarymu, tačiau pradėdami sekti įtartiną automobilį policijos pareigūnai negalėjo žinoti nei kam jis priklauso, nei kas jį vairuoja, iš prie bylos pridėto garso įrašo, daryto patrulyje, galima spręsti, kad pareigūnai P. K. neprisiminė, jo tapatybė nustatyta pačiam administracinen atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikiant savo duomenis.

N. P. K. ir administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymo metu teigė automobilio nevairavęs, asmenį, neva vairavusį automobilį, įvardino tik atvykęs į bylos nagrinėjimą teisme. Toks delsimas ir kaltininko nenurodymas iš karto po įvykio vertintinas kaip siekis suderinti savo versiją su kitu asmeniu ir užsitikrinti sau naudingus parodymus. Klausantis garso įrašo, daryto policijos automobilyje, nenustatyta, kad būtų buvę trukdoma tokius duomenis pateikti protokolo surašymo metu. Tačiau toks asmuo nebuvo įvardintas, o P. K., nors neigė vairavęs, siūlė pinigų už įvykio neforminimą. Liudytojo A. T. parodymai, kad iš baro automobilį išvairavęs A. Ž. šiuo atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kas automobilį vairavo vėliau, todėl nevertintini.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad policijos pareigūnai automobilio nestabdė, kaip nurodoma D. N. tarnybiniame pranešime, kad atstumai buvo dideli, o paros metas tamsus, įvykio vieta neapšviesta, policijos pareigūnai negalėjo greitai pradėti sekti autmobilio, kadangi jiems reikėjo prieš tai sulipti į savąjį, ir tai kelia abejonių administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų aplinkybių tikrumu, vertintini kritiškai. Policijos pareigūnai teismo posėdyje nurodė, kad papildomų priemonių stabdant panaudojimas šiuo atveju buvo netikslingas, nes greičiai nedideli, jie sekė ir visąlaik matė įtartiną automobilį, kurio vairuotojas vėliau pats jį ir sustabdė. Iš nubraižytos įvykio vietos schemos, liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad erdvė, kurioje vyko veiksmas, ganėtinai nedidelė ir uždara (t.y. apribota pastatais, atskirta nuo pagrindinio kelio, į ją vienas įvažiavimas, kurioje ir stovėjo policijos automobilis), todėl, įvertinus tai, kad buvo ir automobilių šviesos, nėra pagrindo netikėti liudytojų – policijos pareigūnų – parodymais, kad jie, sekdami automobilį iki jam sustojant, nematė jokio kito asmens, pasišalinančio iš automobilio, kurio vairuotojo vietoje, šiam sustojus, sėdėjo P. K.. Dėl teiginių, jog policijos pareigūnai turėjo sulipti į automobilį ir tik tada galėjo važiuoti, pažymėtina, kad policijos pareigūnai nurodė sėdėję automobilyje, teismo posėdžio metu kaip ,,stovėjimas“ buvo apibrėžiamas paties patrulinio automobilio sovėjimas. Aplinkybės, ar automobilis buvo užvestas, ar ne, kai priėjo policijos pareigūnas, kur buvo numesti rakteliai, nėra reikšmingos, be to, pažymėtina, kad tokius dalykus policijos pareigūnai, forminantys ne viena eismo įvykį, dėl darbo specifikos galėjo ir pamiršt/neužfiksuoti. Dėl analogiškų priežasčių, taip pat dėl to, kad liudytojas D. N. parodė automobilį stebėjęs pro galinio vaizdo veidrodėlį, kiek skiriasi pareigūnų parodymai dėl pusės, iš kurios atvažiavo įtartinas automobilis. Tačiau toks neatitikimas momentas jų parodymų esmės dėl to, kas vairavo automobilį, nekeičia.

Teismas daro išvadą, kad P. K. kaltė padarius snadministracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. (transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas), 124¹ str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų nepateikimas), įrodyta: 2013-04-13 administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, protokolu dėl asmens apžiūros neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, policijos automobilyje darytu garso įrašu, teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. N., J. A., A. K. patrodymais.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo šalintini teiginiai, jog P. K. vairavo neblaivus. Tokie teiginiai administracinio teisės pažeidimo protokole yra pertekliniai – tiek pačiame protokole, tiek tarnybiniame pranešime bei bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. K. pasitikrinti neblaivumą vengė.

P. K. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą (LR ATPK 32 str. 1 d. 6 p.).

Skiriant administracinę nuobauda taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K. asmenybę apibūdinančius duomenis: nedirba, teistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), iki paskutinio pažeidimo padarymo buvo aštuonis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keturis kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto asmens pasirodymą viešosiose vietose, į padarytų pažeidimų pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus gali sukelti itin skaudžių padarinių, t. y. dėl to gali kilti grėsmė kitių eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Įvertinus P. K. administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, jam skirtinos nuobaudos, artimesnės LR ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. sankcijų maksimumams: pagal ATPK 124¹ str. 7 d. jam skirtina administracinė nuobauda – 35 Lt bauda, pagal LR ATPK 126 str. 4 d. – 2 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams (ATPK 27 str., 30² str.).

Iš P. K. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ATPK 269 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 269 str. 4d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 35 Lt (trisdešimt penkių litų) baudą.

Pripažinti, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 800 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir P. K. paskirti administracinę nuobaudą – 2 800 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.