Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-950/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
1-38-950/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
Č. B.
Civilinis atsakovas
BUAB „TAK“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-950/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00500-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.2; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Valaitienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorui D. J., kaltinamajai A. B., jos gynėjui adv. J. Z., nukentėjusiajam Č. B., jo atstovei adv. padėjėjai K. S., nedalyvaujant civilinio atsakovo BUAB „TAK“ atstovui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti verslo liudijimo pagrindu, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. B. būdama UAB „TAK“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 2 d., būdama atsakinga už saugių sveikatai ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą ir privalėdama užtikrinti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų nevykdė, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 str. 1 d. - darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr. 3-74) 50.3 p. reikalavimus - leido dirbti iškasoje su vertikaliomis sienomis gilesnėje kaip 1,5 metro, neįrengus sutvirtinimų; pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 27 str. 5 p. bei Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. A1-287/V-611 (Žin., 2011, Nr. 76-3683) 4 p. ir 5 p. reikalavimus, leido dirbti pavojingus darbus, neapmokius kaip saugiai juos atlikti, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe – 2012-11-22, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), atliekant nuotekų ir vandens trasos kasimo ir klojimo darbus, UAB „TAK“ vamzdynų montuotoją Č. B., iškasoje užgriuvus žemėmis, nukentėjusiajam Č. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais dubens kaulų lūžimais su dubens žiedo vientisumo suardymu.

A. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neigė. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino (T. 3, b.l. 51-57), kad dirbo UAB „TAK“ direktore. Nurodyta įmonė užsiėmė vamzdynų montavimu, naujų trasų tiesimu. Č. B. į darbą priėmė ji, 2012 m. pavasarį. Jis buvo priimtas į vamzdynų montuotojo pareigas. Jos vadovaujamoje įmonėje buvo tinkamai tvarkomi darbų saugos dokumentai, buvo darbų saugos „papkė“ su visomis būtinomis instrukcijomis. Č. B. buvo supažindintas su būtinais darbų saugos dokumentais - instrukcijomis, gal 6 ar 7 instrukcijomis, tarp kurių buvo ir vamzdynų montuotojo instrukcija. Jam buvo duotą pasirašyti reikiamuose žurnaluose. Nurodytas instrukcijas buvo patvirtinusi ji, nes turėjo išduotą darbų saugos pažymėjimą, o instrukcijos buvo parengtos kompetentingų asmenų, t.y. tam buvo pasamdyta darbų saugos inžinierė. Ji pati instruktavo Č. B.. Jis jai sakė, kad jam nieko naujo nėra, nes tokius pat darbus jis dirbo ankstesnėje įmonėje – UAB „Nivelsta“. Č. B. į jokius kursus, kad jam būtų išduotas vamzdynų montuotojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, ji nesiuntė. Taip pasielgė, nes kartu su Č. B. buvo dirbusi UAB „Nivelsta“ ir žinojo, kad jis minėtoje įmonėje buvo gavęs pažymėjimą dėl darbo iškasose bei vamzdžių montavimo, ir toks pažymėjimas dar galiojo. Kad tokį pažymėjimą Č. B. pateiktų, ji neprašė. Č. B. kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas tikrai galiojo, nes apie tai ji telefonu kalbėjosi su atsakingu UAB „Nivelsta“ asmeniu. Kadangi su nukentėjusiuoju dirbo anksčiau, todėl taip pat žinojo, kad jis moka ir sugeba dirbti vamzdynų montuotoju. UAB „TAK“ gavo užsakymą iš užsakovo A. V. T. dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo Balbieriškio mstl. Tokiems darbams atlikti buvo padarytas darbo projektas ir planas. Su A. V. D. buvo pasirašyta rangos sutartis. Gavusi reikiamus dokumentus pasikvietė R. K., su kuriuo tuos dokumentus išanalizavo. R. K. buvo su darbų projektu supažindintas ir įmonėje, ir objekto vietoje Dar prieš dokumentų atsiuntimą žinojo, kad reikės padaryti vandentiekio ir kanalizacijos įvadą, nes Balbieriškio mstl. jie buvo dirbę ir anksčiau. Iš pateiktų dokumentų matė, kokio gylio turi būti kasama tranšėją – apie 1,7 m. Kasant tokią tranšėją, kaip atsargumo priemonė buvo reikalinga naudoti šlaitų išramstymus. Šlaitų išramstymų ji darbuotojams neparūpino, nes nebuvo informuota, kad ten pavojingą dirbti. Apie tai, kad pavojingą dirbti, ją turėjo informuoti patys darbuotojai. Kasamas keliukas buvo siauras, be to, darbuotojai galėjo kasdami tranšėją „šlaituotis“. Kodėl jie to nedarė, ji nežino. Šlaituojantis yra daugiau darbo, tačiau jie turėjo techniką – traktorių (ekskavatorių). Ji klausė darbuotojų, ar nekrenta šlaitai, tačiau jie jai nurodė, kad ten kietas gruntas. Gavusi darbų projektą, ji apsaugos priemonėmis nepasirūpino dar ir dėl to, kad darbams tokiame gylyje niekas niekada nenaudoja šlaitų išramstytojų. Jie naudojami trasoms, kur gylis 3 m. Jeigu darbuotojai jai būtų nurodę, kad reikalingi išramstytojai, ji juos būtų išnuomavusi, nes dvi įmonės Alytuje nuomoja išramstytojus. Be to, nors darbų projekte buvo nurodytas gylis, tačiau buvo duotas nurodymas iki tokio gylio tranšėjos nekasti, nes vandentiekio sklendė buvo aukščiau. Sklendė prie objekto buvo 1,5 m. gylyje. Todėl R. K. ji buvo liepusi vengti projekte nurodyto gylio, nes vykdydami darbus jie nebūtų pateikę su vamzdžiais į sklendę. Diena, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo eilinė darbo diena. Č. B. ryte atvyko su savo transportu, jokio alkoholio kvapo nuo jo ji nejautė. Visi susirinko prie ofiso, kurio adresas buvo (duomenys neskelbtini), ir ji R. K. su Č. B. išsiuntė dirbti į Balbieriškio mstl. Kartu su jais turėjo dirbti ir ekskavatorininkas D. B.. Kokius darbus objekte būtina atlikti, jie žinojo. Apie 11.20 val., paskambino R. K. ir pasakė, kad jai reikia skubiai atvažiuoti, nes įvyko nelaimė. Kai nuvyko į objektą, Č. B. rado sėdintį ant griovio krašto. Tranšėja tuo metu buvo užgriuvusi, darbininkai sakė, jog buvo iškasę apie 1,6 m. Č. B. buvo susiėmęs už dešinio šono, paklaustas atsakė, kad skauda. Č. B. liepė jį vežti namo, tačiau ji nutarė, kad reikia jį vežti į ligoninę. Į ligoninę Č. B. buvo nuvežtas su įmonės transportu. Tuo metu ji bendravo su R. K., kuris jai papasakojo, kad jie kasė griovį vamzdžiams pakloti ir rado išlindusį kampuotį. Jam nuėjus paimti „bulgarkės“, Č. B. bandė kampuotį ištraukti ir jį užgriuvo. Vėliau buvo apklausta policijos pareigūnų. Gavusi pranešimą iš ligoninės apie tai, kad Č. B. konstatuotas sunkus sužalojimas, apie įvykį informavo Valstybinę darbo inspekciją. Gavusi informaciją iš ligoninės sužinojo ir tai, kad Č. B. tą dieną objekte buvo išgėręs. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Nukentėjusysis 50000,00 Lt sumą pat sugalvojo, ji niekuo nepagrįsta. Iš karto po įvykio Č. B. buvo siūlyta atlyginti 8000,00 Lt sumą, buvo pasirašytas susitarimas dėl nurodytos sumos išmokėjimo. Tačiau UAB „TAK“ akcininkas delsė nurodytą sumą išmokėti, o vėliau buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Žino, jog BUAB „TAK“ bankroto administratorius išmokėjo Č. B. nemažą sumą žalos atlyginimo. Be to, su civiliniu ieškiniu nesutinka dar ir dėl to, kad Č. B. darbo vietoje buvo neblaivus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Č. B. paaiškino (T. 2, b.l. 193-201), kad dirbo UAB „TAK“ vamzdynų montuotoju. Vamzdynų montuotojo kvalifikacijos jis neturi, nes yra santechnikas. Prieš tai kitoje įmonėje - UAB „Nivelsta“, jis taip pat dirbo vamzdynų montuotoju. Nurodytoje įmonėje yra dirbusi ir A. B.. Kaip dirbti vamzdynų montuotoju, jis apmokytas nebuvo. Nebuvo apmokytas ir ankstesnėje įmonėje, į jokius kursus siųstas nebuvo. Vamzdynų montuotoju jis dirbo kartu su R. K.. Kaip reikia dirbti, kaip reikia kloti vamzdžius, jis mokėsi darbo metu. R. K. buvo meistras, o jis - darbininkas. Su saugaus darbo taisyklėmis UAB „TAK“ buvo supažindintas praėjus gal 2 mėn. nuo įdarbinimo, t.y. atnešė „knygelę“ ir ten liepė pasirašyti. Kiekvieną rytą įmonės direktorė A. B. juos instruktuodavo ir išsiųsdavo dirbti į konkrečius objektus. Tą dieną juos pasiuntė dirbti į Balbieriškio mstl. Meistrui A. B. pateikė kažkokį projektą, tačiau jam toks projektas nebuvo pateiktas. Važiavo dviese su R. K.. Objekte buvo apie 08.30 val. Atvykę pradėjo dirbti. Jie klojo vamzdžius, kurie buvo po tris metrus. Tam kasė tranšėją 1,6 - 1,8 m. gylio. Tranšėją kasė ne jis, tą darė kitos įmonės darbininkas. Jokių techninių saugumo priemonių nenaudojo, šlaitų sutvirtinimo priemonių jis nematė ir jų neturėjo. Tokių priemonių įmonės sandėlyje nebuvo. Jam asmeniškai buvo išduotas tik šalmas, kastuvas, pirštinės, guminiai batai. Dirvožemis buvo įvairus - lengvesnė žemė, buvo ir smėlio, buvo ir molio. Paklojo vieną vamzdį ir dirbo toliau. Tuomet rado tranšėjoje vielą ir kampuotį. R. K. nuėjo atsinešti įrankių jiems nupjauti. Jis tuo metu padėjo kastuvą ir nuėjęs į tranšėjos galą paėmė rastą vielą, ištraukė kampuotį. Tada nuėjo atgal paimti kastuvo kasimui, ir jį užgriuvo žemės. Kampuotis ir viela buvo 3 m. nuo tos vietos, kur ji užgriuvo. Žemės prispaudė jį prie tranšėjos sienos ir užpylė iki kaklo. Jis šaukė, kad jį atkastų, nes pradėjo trūkti oro. Daugiau nieko neatsimena. Vėliau prisimena, kad buvo ištrauktas ant žemės ir greta jo buvo A. B.. Ji jam liepė niekam nesakyti, kad tai atsitiko darbo metu. Girdėjo, kad buvo kalbama, jog reikia jį vežti į ligoninę. Tam atvarė mašiną iš Alytaus. Greitoji medicinos pagalba iškviesta nebuvo. Jis rėkė iš skausmo, vaitojo. Buvo atsigavęs mašinoje, kur liepė paskambinti žmonai. Atvežtas į ligoninę vėl prarado sąmonę. Žino, kad jo kraujyje buvo rasta alkoholio. Kaip tai galėjo atsitikti, jis paaiškinti negali. Alkoholio tą dieną nevartojo nei darbo vietoje, nei kur kitur. Gal iš vakaro buvo truputį išgėręs alaus, bet labai nedaug. Visiškai palaiko savo patikslintą civilinį ieškinį. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų prarado 50 proc. darbingumo. Vos gali panešti 5 l. kibirą, viena jo koja tapo 5 cm. trumpesnė, negali ilgai sėdėti ant dešinės pusės. Jautė didelius skausmus, kurie jį kamuoja ir dabar. Ligoninės stacionare gydėsi apie 3 mėn., vėliau dar 2 mėn. gulėjo namuose. Tikimybė, kad jo sveikata pasitaisys yra labai maža.

Šalies argumentai

Č. B. papildomai taip pat paaiškino (T. 3, b.l. 51-57), kad tikrai įvykio dieną alkoholio nevartojo. Negali paaiškinti iš kur jo kraujyje buvo rastas tam tikras alkoholio kiekis. Iš vakaro galėjo būti išgėręs. Nemano, kad iš vakaro galėjo būti išgėręs daug, nes kiekvieną rytą važiuoja su savo automobiliu. Patvirtina, kad BUAB „TAK“ jam išmokėjo 5010,46 Lt sumą. Už ką ir dėl ko ji buvo išmokėta, pasakyti negali.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. paaiškino (T. 2, b.l. 193-201), kad jis dirbo UAB „TAK“ meistru/vamzdynų montuoju. Nurodytoje įmonėje taip pat dirbo ir Č. B.. Tikslios datos neprisimena, tačiau tą dieną kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jie dirbo Balbieriškio mstl. ir vykdė kanalizacijos bei vandentiekio tiesimo darbus privačiame name. Kartu su jais dirbo ekskavatorininkas D. B.. Vykdomiems darbams objekte vadovavo jis. Turėjo atšviestą darbų brėžinį ir juo vadovavosi. Turėjo tik brėžinį, nes pačio techninio projekto jis nematė. Ar Č. B. buvo matęs projektą, jis nežino. Turėto brėžinio, jis Č. B. nerodė. Jie turėjo iškasti tranšėją vamzdžiams. Tranšėjos gylis nebuvo nurodytas, tačiau tam, kad neužšaltų reikia kasti apie 1,8 m. A. B. tą dieną į objektą nebuvo atvykusi. Kiek prisimena, ji į objektą buvo atvykusi pirmą darbų vykdymo dieną. Objekte A. B. jiems jokių nurodymų žodžiu nedavė, liepė vadovautis turimu brėžiniu. Į Balbieriškio mstl. atvyko apie 08.30-09.00 val. Jis nurodė ekskavatorininkui iškasti tranšėją. Ekskavatorininkas iškasė tranšėją apie 3 m. ilgio, apie 1,8 m. gylio, apie 60 cm. pločio. Dirvožemis ten buvo maišytas - buvo žemės, buvo smėlio, buvo graužto, vietomis jis buvo tvirtas, vietomis - birus. Tranšėja tuo metu neatrodė pavojinga. Iškasus tranšėją, jos dugne rado gabalą „armatūros“ ir „dratą“. Radę kampuotį, nutraukė darbus, nes kampuotis trukdė ekskavatorininkui kasti. Kad kampuotį nupjautų, jis nuėjo paimti „bulgarkę“. Č. B. tuo metu buvo tranšėjoje, tačiau ką darė, jis nematė. Gal bandė ištraukti kampuotį ir dėl to jį užgriuvo. Tačiau jis tiksliai nematė, ar Č. B. ištraukė kampuotį. Grįždamas pamatė kaip tranšėjos šlaitas užgriuvo Č. B.. Žemės nukentėjusįjį užgriuvo priešingame tranšėjos gales, nei buvo rastas kampuotis. Jis su ekskavatorininku pradėjo atkasinėti nukentėjusįjį. Atkasė jį ir ištraukė. Č. B. pradžioje jautėsi neblogai - buvo sąmoningas, galėjo kvėpuoti, tik jam skaudėjo šoną. Nukentėjusysis neprašė, kad jie iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Jis iškvietė įmonės direktorę A. B.. Atvykusi įmonės direktorė liepė nukentėjusįjį vežti į ligoninę. Č. B. nuvežė į Alytaus ligoninę. Nuo įvykio iki atvykimo į ligoninę praėjo gal 1 val. Tuo metu Č. B. buvo sąmoningas. Kad tą dieną Č. B. būtų buvęs neblaivus, jis nepastebėjo. Taip pat pat nepastebėjo, kad nukentėjusysis vartotų alkoholį. Jis irgi alkoholio nevartojo. Kai buvo priimtas dirbti į nurodytą įmonę, jokių kursų dėl saugaus darbo išklausyti nusiųstas nebuvo. Anksčiau jis dirbo UAB „Nivelsta“. Ten jis gavo pažymėjimą apie tai, kad moka dirbti iškasose ir tranšėjose, tačiau realiai jokių kursų nelankė. UAB „TAK“ su darbų sauga jį supažindino direktorė A. B.. Iš savo darbinės patirties žinojo kokios apsaugos priemonės turi būti naudojamos kasant tranšėjas, tačiau tokių priemonių įmonėje nebuvo. Žinojo, kad reikia naudoti šlaitų sutvirtintojus. Tačiau UAB „TAK“ šlaitų sutvirtintojų nebuvo, todėl jų jie niekada nenaudodavo. Jie neprašė, kad direktorė parūpintų šlaitų sutvirtintojus. Po nelaimingo atsitikimo tranšėja buvo užkasta, nes perskastas kelias trukdė eismui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. paaiškino (T. 2, b.l. 193-201), kad jis anksčiau dirbo UAB „Argema“. Prisimena, jog prie porą metų buvo nusiųstas dirbti į Balbieriškio mstl., kur buvo įrenginėjamas vandentiekio ir kanalizacijos įvadas. Jis turėjo tik iškasti griovį. Ten taip pat dirbo R. K. ir Č. B.. Į objektą jis atvyko atskirai nuo jų, jie visi susitiko ten. Atvykus į objektą, jam nekilo įtarimų, kad kas nors yra neblaivus. Kad objekte būtų kas nors vartojęs alkoholį, jis taip pat nepastebėjo. Kažkokių konkrečių nurodymų kokio ilgio ir gylio tranšėją reikia kasti niekas nedavė. Jie visi bendrai kartu su R. K. ir Č. B. apsitarė, kaip reikia kasti. Buvo pažiūrėjęs ir į turėtą brėžinį. Dirvožemis ten buvo įvairus – buvo ir žvyro, buvo ir akmenų. Gruntas buvo kietas. Labai giliai ten nebuvo iškasta, apie 1,5 m. Kasant tranšėją, šlaitų sutvirtintojai naudojami nebuvo. Negirdėjo, kad su juo buvę UAB „TAK“ darbuotojai būtų tarpusavyje kalbėję apie tai, kad reikia naudoti šlaitų sutvirtintojus. Tokių priemonių nurodytoje įmonėje jis nematė. Iškasus griovį, jo galinėje dalyje rado metalą. Jis nustojo kasti. Tuo metu Č. B. įlipo į tranšėją pramėtyti akmenų, kurie gulėjo ant dugno, ir jį užgriuvo žemės. R. K. tuo metu buvo nuėjęs paimti kuo nupjauti rastą metalą. Tranšėjos šlaitui užgriuvus Č. B., jie puolė jį atkasinėti. Pradžioje kasė ekskavatoriumi, o po to – kasė rankomis. Atkasę nukentėjusįjį, jį iškėlė, nes jam skaudėjo dubenį. Sąmonės Č. B. praradęs nebuvo, jis bendravo, juokavo. Greitosios medicinos pagalbos kviesti nukentėjusysis neprašė. Sakė, kad nori važiuoti namo. Po to atvažiavo A. B. ir liepė Č. B. vežti į ligoninę. Kodėl įvykio tranšėjos šlaito griūtis, jis negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistas A. A. Z. paaiškino (T. 3, b.l. 89-96), kad ištyręs nukentėjusiojo kraujo mėginį nustatė jame 0,29 prom. alkoholio koncentraciją. Negali pasakyti koks alkoholio kiekis Č. B. kraujyje buvo kitu metu. Laikui bėgant, po alkoholio pavartojimo, iš žmogaus organizmo per valandą pasišalina nuo 0,10 iki 0,15 prom. alkoholio. Nurodytas dydis priklauso nuo įvairių kriterijų – lyties, svorio, valgyto maisto ir pan. Mano, kad jeigu asmuo būtų vakare išgėręs butelį alaus, tai kitos dienos 16.15 val., jo kraujyje alkoholio neturėjo būti apskritai rastą.

Apžiūros protokole (T. 1, b.l. 10-16) užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj.; užfiksuota nurodytoje vietoje iškasta tranšėja (griovys); nubraižyta įvykio vietos schema;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 103/13 (06) (T. 1, b.l. 36-38) nurodyta, kad: Č. B. yra padaryti daugybiniai dubens kaulų lūžimai su dislokacija, dešinio kirkšnio ir kapšelio hematomos; nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir esant užduotyje nurodytoms aplinkybėms; sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių dubens kaulų lūžimų buvo suardytas dubens žiedo vientisumas;

2012-03-21 Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (T. 1, b.l. 48-49), kurioje yra nurodyta, kad Č. B. gali (jam leidžiama) dirbti vamzdynų montuotoju;

2012-03-23 Darbo sutartis (T. 1, b.l. 50-52), kurios pagrindu Č. B. buvo priimtas dirbti į UAB „TAK“ vamzdynų montuotoju;

UAB „TAK“ direktorės A. B. 2011-09-05 įsakymas Nr. DS-01 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų patvirtinimo“ (T. 1, b.l. 45), kuriuo buvo patvirtinta eilė įvairių instrukcijų, taip pat ir Nr. 01 „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“;

išrašas iš instruktuojamų darbuotojų žurnalo (T. 1, b.l. 46-47), kuris liudija, kad Č. B. su įvairiomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis (Nr. 01; Nr. 04; Nr. 07; Nr. 08; Nr. 09; Nr. 10; Nr. 11; Nr. 12) buvo supažindintas 2012-03-26;

2012-12-14 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (T. 1; b.l. 57-58), kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra sekančios: (1) Netinkamas darbo vietos įrengimas. Leidimas dirbti iškasoje su vertikaliomis sienomis, gilesnėje kaip 1,5 m., neįrengus sutvirtinimų; (2) Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto darbuotojo. Darbuotojui Č. B. buvo leista dirbti pavojingus darbus, jo neapmokius kaip saugiai juos atlikti;

nelaimingo atsitikimo Balbieriškio mstl., Prienų raj., schema (T. 1, b.l. 65), kurioje nurodyta, kad iškasos, kurioje buvo žemėmis užverstas Č. B., gylis yra 1,6 m.;

nelaimingo atsitikimo Balbieriškio mstl., Prienų raj., schema (T. 1, b.l. 66), kurioje grafiškai pavaizduotas įvykio vietos vaizdas, taip pat aplink įvykio vietą esantys objektai (ekskavatorius; gatvės; namai);

2012-11-26 VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“ pažyma apie traumos sunkumą Nr. SD-2466 (T. 1, b.l. 68), kurioje nurodyta, kad į ligoninę pristatyto Č. B. patirta trauma priskiriama prie sunkių traumų;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11141/12 (01) (T. 1, b.l. 70) nurodyta, kad iš Č. B. 2012-11-22, 16.15 val., paimtame kraujo mėginyje yra nustatytas 0,29 prom. etilo alkoholio kiekis;

išrašas iš UAB „TAK“ direktorės A. B. 2011-09-05 įsakymu Nr. DS-01 patvirtintos „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 01“ (T. 1, b.l. 78), kurios 22.3 p. yra nurodyta, kad kai tranšėjos vienalyčiame grunte kasamos stačiais šlaitais, kasimo darbų be ramsčių leidžiami gyliai yra: 1 m. – smėlio, žvyro ir supiltuose gruntuose; 1,25 m. – priešsmėliuose; 1,5 m. – priemoliuose, moliuose;

išrašas iš instruktuojamų darbuotojų žurnalo (T. 1, b.l. 79), kuris liudija, kad Č. B. su instrukcija Nr. 01 „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“ buvo supažindintas 2012-03-26;

UAB „SDG“ 2011-09-27 išduotas Darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 82), kuris liudija, kad A. B. mokėsi pagal Įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mokymo programą ir jai suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas;

2011-09-05 Darbo sutartis (T. 1, b.l. 84-86), kurios pagrindu A. B. buvo priimta dirbti į UAB „TAK“ direktore;

darbuotojų asmeninių apsauginių (individualios saugos darbe) priemonių apskaitos kortelė Nr. 4 (T. 1, b.l. 95), kurioje nurodyta, kad Č. B. buvo išduotos apsaugos priemonės - pirštinės; darbo batai; liemenė; šalmas; apsauginiai akiniai; darbo drabužiai;

UAB „TAK“ „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalas“ (T. 1, b.l. 96), kuris liudija, kad Č. B. su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2012-08-14;

Vandentiekio ir buities nuotekų tinklų gyvenamiesiems namas – (duomenys neskelbtini), supaprastintas techninis darbo projektas (T. 1, b.l. 97-114), kuriame nurodyta: aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendimai vandentiekiui“ nurodyta, jog projektuojamų vandentiekio linijų įgilinimas yra 1,7 m. (T. 1, b.l. 102); aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendimai nuotekų linijai“ nurodyta, jog Vingio g. nuotekų linijos paklojimo gylis iki 1,6 m. (T. 1, b.l. 103); linijų įgilinimas yra 1,7 m.; aiškinamojo rašto dalyje „Darbai“ nurodyta, kad tranšėjos kasimas iki 1,7 m. (T. 1, b.l. 105);

Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 115-118), sudaryta tarp A. V. T. ir UAB „TAK“, kurios pagrindu UAB „TAK“ įsipareigojo atlikti buitinių nuotekų išvados ir vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), darbus;

Nuomos sutartis Nr. 12/11/16 (T. 1, b.l. 119-120), kurios pagrindu UAB „TAK“ iš UAB „Ardema“ išsinuomojo ekskavatorių;

UAB „Nivelsta“ 2011-05-25 apmokytų darbuotojų atestavimo protokolas Nr. 04 (T. 3, b.l. 74), iš kurio matyti, kad Č. B. buvo atestuotas pagal įmonės (UAB „Nivelsta“) viduje patvirtintą “Darbuotojų, vykdančių darbus šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose bei panašius darbus“ mokymo programą ir jam išduotas atestacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Nivelsta“ direktorės 2007-10-29 įsakymu Nr. DS-26 patvirtinta “Darbuotojų, vykdančių grunto kasimo, tvirtinimo ir kitus darbus iškasose ir pylimuose, vidinė mokymo programa“ (T. 3, b.l. 73), kurioje nurodytą ką turi žinoti įmonės darbuotojai, vykdantys grunto kasimo, tvirtinimo ir kitus darbus iškasose ir pylimuose.

Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos:

Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nurodytame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie tiksliai darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi tinkamai. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. galima esant tiek tyčinei kaltei, tiek ir neatsargiai kaltei.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys liudija, kad A. B. nuo 2011-09-05 buvo UAB „TAK“ direktorė (T. 1, b.l. 84-86). UAB „SDG“ 2011-09-27 išduotas Darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 82) patvirtina, kad A. B. mokėsi pagal Įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mokymo programą ir jai buvo suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, ką UAB „TAK“ ji ir darė. Atsižvelgiant į tai, būtent A. B., kaip UAB „TAK“ direktorė, buvo atsakinga saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą įmonėje dirbantiems asmenims, nes Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 2 d. aiškiai numato, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. 2011-09-05 įsakymas Nr. DS-01 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų patvirtinimo“ liudija, kad A. B. pradėjusi eiti UAB „TAK“ direktorės pareigas, patvirtino eilę įvairių instrukcijų, taip pat ir „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 01“ (T. 1, b.l. 45). 2012-03-23 sudarytos darbo sutarties pagrindu Č. B. buvo priimtas dirbti į UAB „TAK“ vamzdynų montuotoju (T. 1, b.l. 50-52). Priimtas į darbą, Č. B. buvo instruktuotas išimtinai įmonės (UAB „TAK“) viduje, t.y. 2012-03-26 buvo pasirašytinai supažindintas su įvairiomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis (Nr. 01 „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 04 „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 07 „Darbuotojo, atliekančio aplinkotvarkos darbus, saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 08 „Santechniko, įrenginių montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 09 „Įmonės bendrąją priešgaisrinės saugos instrukcija“; Nr. 10 „Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį arba nuosavą automobilį darbo reikalais, saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 11 „Darbuotojo, transportuojančio, sandėliuojančio ir atliekančio krovimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcija“; Nr. 12 „Darbuotojo, dirbančio įrankiais su vidaus degimo varikliais, saugos ir sveikatos instrukcija“) (T. 1, b.l. 45, 46-47).

2012-08-16 tarp A. V. T. ir UAB „TAK“ (atstovaujamo direktorės A. B.) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „TAK“ įsipareigojo atlikti buitinių nuotekų išvados ir vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), darbus (T. 1, b.l. 115-118). Buitinių nuotekų išvados ir vandentiekio įvado darbai turėjo būti vykdomi pagal Vandentiekio ir buities nuotekų tinklų gyvenamiesiems namams – (duomenys neskelbtini) supaprastintą techninį darbo projektą (T. 1, b.l. 97-114). Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nurodytas projektas jai buvo pateiktas; ji su juo buvo susipažinusi; žinojo apie tai, kad tranšėjos turi būti kasomos apie 1,7 m. gylio; buvo supažindinusi su projektu ir UAB „TAK“ darbuotoją R. K. (T. 3, b.l. 53). Anksčiau nurodytame supaprastintame techniniame darbo projekte aiškiai ir konkrečiai nurodyti darbų vykdymo techniniai parametrai: aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendimai vandentiekiui“ nurodyta, jog projektuojamų vandentiekio linijų įgilinimas yra 1,7 m. (T. 1, b.l. 102); aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendimai nuotekų linijai“ nurodyta, jog Vingio g. nuotekų linijos paklojimo gylis iki 1,6 m. (T. 1, b.l. 103); linijų įgilinimas yra 1,7 m.; aiškinamojo rašto dalyje „Darbai“ nurodyta, kad tranšėjos kasamos iki 1,7 m. (T. 1, b.l. 105). Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad kaltinamoji A. B., asmeniškai gavusi ir betarpiškai susipažinusi su užsakovo A. V. T. pateiktu supaprastintu techniniu darbo projektu, žinojo ir suprato, kad UAB „TAK“ darbuotojams vykdant Statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus darbus Balbieriškio mstl., bus būtina kasti, o vėliau ir atlikti darbus, gilesnėje nei 1,5 m. gylio tranšėjoje. Atsižvelgiant į tai, kaip UAB „TAK“ direktorė, organizuodama darbus kasant gilesnes nei 1,5 m. tranšėjas, A. B. privalėjo vadovautis tiek Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ 50.3 p. nuostatomis, numatančiomis, kad natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau, kaip 1,50 m. (priemolio ar molio gruntuose). Tačiau minėtuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias taisykles (kurios, be kita ko, buvo tiesiogiai perkeltos ir į UAB „TAK“ „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 01“ 22.3 p. (T. 1, b.l. 78)) A. B. ignoravo, t.y. nesiėmė jokių faktinių veiksmų, kad UAB „TAK“ darbuotojai turėtų reikalingas technines priemones tokiems darbams saugiai atlikti – neparūpino jiems šlaitų sutvirtintojų (išramstytojų). Šį faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek pati kaltinamoji (T. 3, b.l. 51-57), tiek nukentėjusysis Č. B. (T. 2, b.l. 193-201), bei liudytojai – R. K. ir D. B. (T. 2, b.l. 193-201). Neigdama savo kaltę, A. B. teigė, kad buvo davusi nurodymą UAB „TAK“ darbuotojams šlaituotis, o be to, Balbieriškio mstl. dirbę UAB „TAK“ darbuotojai privalėjo nekasti tranšėjos iki tokio gylio, koks buvo nurodytas pateiktame supaprastintame techniniame darbo projekte, nes vandentiekio sklendė buvo aukščiau (T. 3, b.l. 51-57). Tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas laiko jos pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys. Nei nukentėjusysis Č. B., nei liudytoju apklaustas R. K., teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad A. B. jiems būtų davusi nurodymą šlaituotis. Taip pat, nagrinėjamoje baudž. byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buitinių nuotekų išvados ir vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), darbai turėjo būti atliekami ne vandentiekio ir nuotekų vamzdžiams skirtuose gyliuose, kurie buvo nurodyti užsakovo A. V. T. pateiktame supaprastintame techniniame darbo projekte (T. 1, b.l. 97-114).

Iš nurodytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad A. B. darbus nuotekų išvados ir vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), darbus organizavo netinkamai, t.y. pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ 50.3 p. reikalavimus, dėl ko darbo vietoje UAB „TAK“ darbuotojams nebuvo parūpinti šlaitų sutvirtintojai (išramstytojai), kas sąlygojo, kad iškastoje tranšėjoje, vykdydamas jam pavestus darbus 2012-11-22, apie 11.30 val., žemėmis buvo užpiltas UAB „TAK“ darbuotojas Č. B.. Netinkamas darbo vietos įrengimas, kaip viena iš nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012-11-22, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), priežasčių yra tiesiogiai nurodyta ir 2012-12-14 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (T. 1; b.l. 57-58).

Be to, baudž. byloje surinkti faktiniai duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad anksčiau jau nurodyto nelaimingo atsitikimo, kurio metu UAB „TAK“ vamzdynų montuotoją Č. B., iškasoje užgriuvo žemės, sąlygojo ir tai, kad jis dirbo pavojingus darbus teisės aktų nustatyta tvarka neapmokytas juos saugiai dirbti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. yra numatyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką. Nurodytame teisės akte nėra įvardinta, kokie darbai laikytini pavojingais, tačiau daroma nuoroda, kad tokių darbų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtintame „Pavojingų darbų sąrašo“ 3.8 p. nurodyta, kad prie pavojingų darbų priskiriama grunto kasyba ir tvirtinimas, taip pat kiti darbai prie aukštesnių kaip 1,5 m. šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 m. iškasose. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. A1-287/V-611 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 5 p. numatė, kad darbuotojai, kuriems nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad galėtų saugiai dirbti, prieš pradėdami dirbti ar perkelti į kitą darbą, darbdaviui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui nustačius tokių darbuotojų mokymo ir profesinių įgūdžių lavinimo poreikius bei mokymo trukmę, mokomi darbo vietose, įmonėse, seminaruose arba juos moko profesinio mokymo teikėjai darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka.

Remiantis Vandentiekio ir buities nuotekų tinklų gyvenamiesiems namas – (duomenys neskelbtini) supaprastintu techniniu darbo projektu (T. 1, b.l. 97-114), darbai adresu (duomenys neskelbtini), nelaimingo atsitikimo dieną, t.y. 2012-11-22, buvo vykdomi gilesnėje nei 1,5 m. iškasoje. Todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, UAB „TAK“ direktorė A. B., prieš pavesdama įmonės darbuotojui Č. B. atlikti darbo funkcijas gilesnėje nei 1,5 m. iškasoje (o tokie darbai, remiantis anksčiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtinto „Pavojingų darbų sąrašo“ 3.8 p., yra priskiriami pavojingiems darbams), privalėjo imtis priemonių, kad toks darbuotojas būti tinkamai apmokytas atlikti pavojingo pobūdžio darbus. Kad Č. B. pradėjęs dirbti UAB „TAK“ nebuvo mokomas atlikti pavojingo pobūdžio darbus, teismo posėdžio metu patvirtino pati kaltinamoji A. B.. Ji nurodė, kad taip pasielgė, nes kartu su Č. B. buvo dirbusi UAB „Nivelsta“ ir žinojo, jog nukentėjusysis minėtoje įmonėje buvo gavęs pažymėjimą dėl darbo iškasose bei vamzdžių montavimo; kad tokį pažymėjimą Č. B. pateiktų, ji neprašė; Č. B. kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas tikrai galiojo, nes apie tai ji telefonu kalbėjosi su atsakingu UAB „Nivelsta“ asmeniu; kadangi su nukentėjusiuoju dirbo anksčiau, todėl taip pat žinojo, kad jis moka ir sugeba dirbti vamzdynų montuotoju (T. 3, b.l. 51-57). Kad pradėjęs dirbti UAB „TAK“ nebuvo mokomas ir nebuvo siųstas niekur mokytis kaip saugiai dirbti iškasose, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir Č. B. (T. 2, b.l. 193-201). UAB „Nivelsta“ 2011-05-25 apmokytų darbuotojų atestavimo protokolas Nr. 04 (T. 3, b.l. 74), iš tiesų liudija, kad Č. B. buvo atestuotas pagal minėtos įmonės (t.y. UAB „Nivelsta“) viduje patvirtintą “Darbuotojų, vykdančių darbus šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose bei panašius darbus“ mokymo programą (T. 3, b.l. 73) ir jam buvo išduotas atestacijos pažymėjimas Nr. 11-28. Tačiau nurodytas mokymas buvo vykdomas bei jo pagrindu išduotas pažymėjimas galiojo išimtinai UAB „Nivelsta“ įmonės veikloje. Č. B. nuo 2012-03-23 pradėjus dirbti UAB „TAK“, nurodytos įmonės direktorė A. B. privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. nuostatomis ir imtis priemonių, kad Č. B. būtų tinkamai apmokytas saugiai dirbti iškasose, nes faktas, kad nukentėjusysis 2011 m. mokėsi pagal UAB „Nivelsta“ direktorės 2007-10-29 įsakymu Nr. DS-26 patvirtintą “Darbuotojų, vykdančių grunto aksimo, tvirtinimo ir kitus darbus iškasose ir pylimuose, vidinė mokymo programą“, jos nuo tokios pareigos neatleido. Tačiau kaltinamoji A. B., kaip UAB „TAK“ direktorė, nesiėmė jokių priemonių dėl Č. B. apmokymo dirbti pavojingus darbus, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad būti patikrinto jo gebėjimai tokius darbus atlikti. Kad tai buvo viena iš nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012-11-22, apie 11.30 val., Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj., priežasčių, tiesiogiai konstatuota ir 2012-12-14 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (T. 1; b.l. 57-58).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuotina, kad dėl A. B. veiksmų - dėl to, jog ji, turėdama užtikrinti įmonės darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, neparūpino gilesnėje kaip 1,5 m. iškasoje dirbantiems darbuotojams šlaitų sutvirtintojų (išramstytojų), taip pat dėl to, kad ji leido pavojingus darbus įmonės darbuotojui (nukentėjusiajam Č. B.) dirbti neapmokiusi jo tai atlikti saugiai - įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu (2012-11-22, apie 11.30 val.) iškasoje užgriuvus žemėmis, nukentėjusiajam Č. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais dubens kaulų lūžimais su dubens žiedo vientisumo suardymu. Kaltinamosios A. B. netinkamas, jai kaip UAB „TAK“ direktorei, teisės aktais nustatytų pareigų vykdymas, buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. A. B. veiksmai pasireiškė neatsargios kaltės forma – nusikalstamu pasitikėjimu (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d.). Kaltinamoji A. B., ignoruodama jai jau anksčiau nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas darbų saugos ar sveikatos srityje, aiškiai suvokė, jog tokiu savo neveikimu kelią grėsmę įmonės darbuotojų sveikatai ir net gyvybei, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų padarinių, t.y. tikėjosi, kad joks nelaimingas atsitikimas darbo metu neįvyks. Todėl, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus, kaltinamoji A. B. trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Dėl bausmės A. B. skyrimo:

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamosios A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudž. byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas paties nukentėjusiojo Č. B. rizikingas elgesys – darbo funkcijų vykdymas būnant neblaiviam (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, jog teismas neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11141/12 (01) (T. 1, b.l. 70) nurodyta informacija, kad iš Č. B. 2012-11-22, 16.15 val., paimtame kraujo mėginyje buvo nustatytas 0,29 prom. etilo alkoholio kiekis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo kraujo mėginys buvo paimtas nuo nelaimingo atsitikimo paėjus beveik 5 val. laikotarpiui, akivaizdu, kad nelaimingo atsitikimo metu - 11.20 val., alkoholio kiekis jo kraujyje buvo dar didesnis.

Kaltinamoji A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Ji nusikalto pirmą kartą, anksčiau nėra teista (T. 1, b.l. 130). A. B. administracine tvarka niekada nėra bausta (T. 1, b.l. 131). Narkologo ir psichiatro įskaitoje A. B. neįrašyta (T. 1, b.l. 121).

Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta dvi bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteista; administracine tvarka nebausta; dirba), atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį (įvykdytas neatsargus nusikaltimas), remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. numatytų tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – kaltinamajai A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. skirtina bausmė – piniginė bauda, jos dydį nustatant mažesnį tokios bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d.).

Dėl nukentėjusiojo Č. B. pareikšto civilinio ieškinio:

Nukentėjusysis Č. B. baudž. byloje pareiškė civilinį ieškinį (T. 2, b.l. 20-24). Civilinį ieškinį jis keletą kartų tikslino ir paskutiniuoju patikslintu civiliniu ieškiniu (T. 2, b.l. 172-177) prašė:

priteisti iš BUAB „TAK“ nuo 2013-08-01 kas mėnesį mokamą 504,08 Lt dydžio periodinę išmoką iki darbingumo procento pasikeitimo, ją indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka;

priteisti solidariai iš BUAB „TAK“ ir A. B. – 673,97 Lt turtinės žalos bei 50000,00 Lt neturtinės žalos;

priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis Č. B. paskutiniame (patikslintame) civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2012-11-22, apie 11.30 val., darbo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas ir patyrė daugybinius dubens kaulų sužalojimus su dubens žiedo vientisumo pažeidimu. Dėl patirto sužalojimo nuo 2012-11-23 iki 2013-07-31 be pertraukos gydėsi VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, ambulatoriškai gydėsi namuose, reabilitavosi. Dėl padaryto sužalojimo jis neteko net 50 proc. darbingumo, jo galimybės įsidarbinti tapo minimalios. Dėl patirto sužalojimo jam taip pat liko neigiamos pasekmės – viena koja tapo 5 cm. trumpesnė. Dėl netekto darbingumo VSDFV Alytaus skyriaus 2013-08-30 sprendimu Nr. P11-15888 nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 jam buvo paskirta 376,21 Lt dydžio mėnesinė valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Jam yra mokama ir 119,04 Lt dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad dėl darbo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo jo gautas 999,33 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 504,08 Lt suma. Todėl prašė priteisti iš BUAB „TAK“ nuo 2013-08-01 kas mėnesį mokamą 504,08 Lt dydžio periodinę išmoką iki darbingumo procento pasikeitimo, ją indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2012-11-22 jis patyrė ir tiesiogines išlaidas susijusias su jo sveikatai padarytų neigiamų padarinių šalinimu – patyrė kelionės išlaidas važiuodamas į gydymo įstaigas, buvo priverstas atlikti mokamus medicininius tyrimus, turėjo išlaidų medikamentams. Tam jis išleido 673,97 Lt sumą, kurią prašo priteisti solidariai iš BUAB „TAK“ ir A. B.. Kadangi dėl darbo metu patirto sunkaus sveikatos sužalojimo jautė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, sumažėjo jo galimybės ne tik įsidarbinti, bet ir atlikti tam tikrus buities darbus, viena koja tapo 5 cm. trumpesnė už kitą ir kt., laiko, kad patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 50000,00 Lt suma bei prašo priteisti solidariai iš BUAB „TAK“ ir A. B..

Kaltinamoji A. B. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko (T. 3, b.l. 51-57).

Civilinis atsakovas BUAB „TAK“ su nukentėjusiojo Č. B. civilinio ieškinio reikalavimais nesutiko bei prašė juos atmesti (T. 2, b.l. 143-144; T. 3, b.l. 4-5).

Pažymėtina, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo ir pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civiliniais atsakovais gali būti įmonės ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BPK 111 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d. aiškiai numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamosios A. B. veiksmais, atliktais einant darbines pareigas, nukentėjusiajam Č. B. padarytą žalą privalo atlyginti BUAB „TAK“.

Nukentėjusysis Č. B. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš BUAB „TAK“ nuo 2013-08-01 kas mėnesį mokamą 504,08 Lt dydžio periodinę išmoką iki darbingumo procento pasikeitimo, ją indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Iš nagrinėjamos baudž. bylos medžiagos matyti, kad Č. B., atliekant darbdavio (UAB “TAK”) pavestą darbą, 2012-11-22, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais dubens kaulų lūžimais su dubens žiedo vientisumo suardymu. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo jis prarado 50 proc. darbingumo (T. 2, b.l. 39; T. 3, b.l. 47-49). Nurodytas įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, todėl ieškovui nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 buvo mokama valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kurios dydis – 376,21 (T. 2, b.l. 37). VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu Nr. PE_SP 10-2515 valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimas nukentėjusiajam vėl buvo paskirtas nuo 2014-08-01 iki 2016-07-31 (T. 3, b.l. 46). Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas liudija, kad Č. B. buvo paskirta bei nuo 2013-08-01 yra mokama ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis – 119,04 Lt (T. 2, b.l. 36). Nurodytos išmokos kompensuoja 50 proc. Č. B. iki nelaimingo atsitiko darbe gauto vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos DK 283 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat profesinės ligos, neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Nurodyto teisės akto 2 str. 1 d. numatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Kaip jau buvo minėta anksčiau, dėl 2012-11-22, apie 11.30 val., Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj., įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovas prarado 50 proc. darbingumo. Tačiau dėl prarasto 50 proc. darbingumo, nukentėjusiojo Č. B. negautas pajamas visiškai kompensuoja jam mokamos socialinės išmokos - valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Č. B. yra išsaugojęs 50 proc. darbingumo, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo priteisti jam nuo 2013-08-01 kas mėnesį mokamą 504,08 Lt dydžio periodinę išmoką. Todėl nurodytas nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) Č. B. civilinio ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis Č. B. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš BUAB „TAK“ ir A. B. - 673,97 Lt turtinės žalos atlyginimo. Č. B. patirtą turtinę žala patvirtina jo pateikti rašytiniai dokumentai, liudijantys kelionėms į medicinos įstaigas išleistas pinigines lėšas, išlaidas medikamentams, išlaidas spec. priemonėms (T. 2, b.l. 55-61, 181). Bendra patirtos turtinės žalos suma, pagal Č. B. pateiktus dokumentus, sudaro civiliniame ieškinyje nurodytą sumą – 673,97 Lt. Atsižvelgiant į tai, Č. B. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas visiškai pagrįstu ir įrodytu. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d. nuostatomis, nukentėjusiajam Č. B. 673,97 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš civilinio atsakovo - BUAB „TAK“.

Nukentėjusysis Č. B. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš BUAB „TAK“ bei A. B. ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje baudž. byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam Č. B. sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais dubens kaulų lūžimais su dubens žiedo vientisumo suardymu, buvo padarytas 2012-11-22, apie 11.30 val., Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj., įvykusio nelaimingo atsitikimo metu. Dėl minėto nelaimingo įvykio metu patirtų sužalojimų Č. B. tapo neįgalus (T. 3, b.l. 50), tik iš dalies (50 proc.) darbingas (T. 3, b.l. 47, 49), tapo ribotos jo galimybės dirbti (jis negali dirbti darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, negali dirbti viršvalandinių darbų, negali dirbti darbų aukštesniame nei 1,3 m. aukštyje ir kt.) (T. 3, b.l. 48). VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma dėl Č. B. sveikatos būklės (T. 3, b.l. 44) liudija, kad po nelaimingo atsitikimo jis buvo: nuo 2012-11-22 iki 2012-11-27 gydytas VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje“; nuo 2012-11-27 iki 2012-12 gydytas Kauno klinikose; 2012-12-04 operuotas – atlikta kryžmens/klubakaulio jungties fikcija; nuo 2013-03-04 iki 2013-03-20 taikytas reabilitacinis gydymas “Eglės sanatorijoje“; pripažintas neįgaliu; jam išlikęs galūnės sutrumpėjimas dėl dubens deformacijos (5 cm.); jam reikalinga ortopedo pagalba; speciali avalynė; batų įdėklai. Minėtoje pažymoje nurodytą faktinę informaciją patvirtina ir eilė nukentėjusiojo Č. B. pateiktų medicininių dokumentų (T. 2, b.l. 29-35, 178-180; T. 3, b.l. 45).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, įvertinęs baudž. byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktus faktinius duomenis sprendžia, kad nukentėjusiojo Č. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Teismas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis Č. B. dėl 2012-11-22, apie 11.30 val., Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj., įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, buvo priverstas nerimauti dėl savo ateities, daug laiko praleido įvairiuose medicinos įstaigose, prarado 50 proc. darbingumo, patyrė kitokius nepatogumus, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į toliau nurodomas aplinkybes: į kaltinamosios nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas sunkus Č. B. sveikatos sutrikdymas); į tai, kad sunkų Č. B. sveikatos sutrikdymą nulėmė neatsargūs kaltinamosios A. B. veiksmai; į padarytos turtinės žalos dydį (673,97 Lt). Taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats nukentėjusysis Č. B. elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsargiai, nes darbo vietoje jis buvo neblaivus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11141/12 (01) (T. 1, b.l. 70) nurodyta informacija, kad iš Č. B. 2012-11-22, 16.15 val., paimtame kraujo mėginyje buvo nustatytas 0,29 prom. etilo alkoholio kiekis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dalis žalos, dėl kurios atlyginimo nukentėjusysis Č. B. su UAB „TAK“ buvo susitaręs 2013-08-12 Susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (T. 1, b.l. 148), jam buvo atlyginta BUAB „TAK“ bankroto administratoriaus, t.y. bankroto procedūrų vykdymo metu jam buvo išmokėta 5010,46 Lt suma (T. 3, b.l. 31). Kad gavo nurodytą pinigų sumą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats nukentėjusysis Č. B. (T. 3, b.l. 55). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Č. B. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 50000,00 Lt dydžio neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama, pripažįstant, jog dėl 2012-11-22, apie 11.30 val., Vingio g., Balbieriškio mstl., Prienų raj., įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis Č. B. patyrė 20000,00 Lt dydžio neturtinę žalą. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d. nuostatomis, nukentėjusiajam Č. B. 20000,00 Lt dydžio turtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo - BUAB „TAK“.

Kitų procesinių klausimų išsprendimas:

Baudž. byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad nukentėjusysis Č. B. baudž. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1650,00 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 2, b.l. 187). Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d. nuostatomis, visos nukentėjusiojo Č. B. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. B..

Baudž. byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kuri liudija, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo dalyvavimą ginant kaltinamąją A. B. (iki 2014-09-16) sudaro 776,59 Lt sumą (T. 3, b.l. 86). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. ir 106 str. nuostatomis, nurodyta suma priteistina iš kaltinamosios A. B..

Kaltinamajai A. B. paskirtos kardomosios priemonės – 2013-07-18 ikiteisminio tyrimo pareigūno paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b.l. 141-142) ir 2014-05-08 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas (2014-06-19 nutartimi iš dalies pakeistas (T. 3, b.l. 21)) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b.l. 157), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartimi paskirtas civilinio atsakovo BUAB „TAK“ laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ne didesnei kaip 50431,95 Lt sumai (T. 2, b.l. 42-44), ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nutartimi paskirtas kaltinamosios A. B. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ne didesnei kaip 50431,95 Lt sumai (T. 2, b.l. 93-95), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintini (Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – 35 MGL, t.y. 4550,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) / 1317,77 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniolikos eurų, 77 ct.) dydžio baudą.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo Č. B. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti Č. B. iš civilinio atsakovo BUAB „TAK“ (į.k. 300608087) - 673,97 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt tris litus, 97 ct.) / 195,20 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus, 20 ct.) turtinės žalos atlyginimo;

priteisti Č. B. iš civilinio atsakovo BUAB „TAK“ (į.k. 300608087) - 20000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) / 5792,40 EUR (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 40 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d., priteisti nukentėjusiajam Č. B. iš A. B. – 1650,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) / 477,87 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 87 ct.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. ir 106 str., priteisti valstybei iš A. B. išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą - 776,59 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt šešis litus, 59 ct.) / 224,92 EUR (du šimtus dvidešimt keturis eurus, 92 ct.).

Prienų rajono apylinkės teismo rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartimi paskirtą civilinio atsakovo BUAB „TAK“ (į.k. 300608087) laikiną nuosavybės teisių apribojimą, ne didesnei kaip 50431,95 Lt sumai, ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nutartimi paskirtą kaltinamosios A. B. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, ne didesnei kaip 50431,95 Lt sumai, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Ridikas