- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-444-3348-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. spalio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2007 m. spalio 26 d., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 171 ir 172 punktų reikalavimus.
2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė E. B. 200 litų baudą. Nutarime konstatuota, jog pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai metų laikotarpyje padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
E. B. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Paaiškino, kad persirikiavo į antrą eismo juostą, ketindamas aplenkti priekyje lėčiau važiavusį automobilį. Išvažiavęs į antrą eismo juostą, už kelių šimtų metrų pastebėjo priekyje pirma eismo juosta važiavusį „VW Golf“ automobilį, kurį taip pat ketino aplenkti. Tačiau, visiškai priartėjus prie minėto automobilio, šis staiga išvažiavo į antrą eismo juostą, ketindamas apsisukti ir važiuoti kita magistralės kryptimi. E. B. nurodė, kad jis stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.
Nukentėjusysis A. P. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad išvažiavo į antrą eismo juostą, norėdamas aplenkti pirma eismo juosta lėčiau važiavusį automobilį. Jam kurį laiką važiuojant antra eismo juosta, į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė E. B. vairuotas automobilis.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūno 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Teismas nurodė, jog pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai nustatoma, jog jis pažeidė KET ir šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą.
Teismas konstatavo, jog pagal KET 51, 53, 171, 172 punktus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Teismas vadovavosi ATPK 256 straipsniu ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, konstatavo, jog yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais bei neįrodančiais tiesioginio priežastinio ryšio tarp KET pažeidimo ir pasekmių, nes nenuneigtos E. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad priešais jį pirma eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“ staiga iš pirmos juostos suko į antrą, ketindamas apsisukti, jis stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Nuspręsta, jog tam, kad nustatyti, ar E. B., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, ar automobilio „VW Golf“ vairuotojas A. P., vairuodamas automobilį, iš pirmos eismo juostos staiga išvažiavo į antrą eismo juostą, norėdamas apsisukti, o E. B., siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, reikalingos specialios žinios, todėl būtina paskirti ekspertizę (ATPK 277 str.). Pažymėta, jog tiesioginio priežastinio ryšio nustatymas yra bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga.
III.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir skundą atmesti.
Apelianto teigimu, teismas nepilnai, neobjektyviai ir neteisingai įvertino surinktus įrodymus, eismo įvykio liudytojų, policijos pareigūnų parodymus. Apeliantas paaiškina, jog automobilyje „VW Golf“ kartu su juo važiavo J. P., D. P., A. L. ir G. B., o P. L. važiavo automobiliu paskui jį, ta pačia kryptimi, atsilikęs 100-200 m. Kai į jo vairuotą automobilį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Opel Vectra“, jis antra eismo juosta lenkė automobilį, važiavusį lėčiau pirmąja eismo juosta. Apeliantas pažymi, jog E. B. skundas teismui buvo paduotas, praleidus 10 dienų terminą, numatytą ATPK 293 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad jam atsiųstas E. B. skundas yra jau pateikto skundo papildymas, tačiau, kada buvo pateiktas pirmasis skundas ir jo neatsiuntimo priežasčių nenurodė, tuo, apelianto manymu, pažeisdamas jo teises, numatytas ATPK 273 straipsnyje. Apelianto teigimu, teismas vadovavosi tik E. B. skunde išdėstytais faktais, nors teismo posėdyje nei E. B., nei kartu su juo važiavęs asmuo nedalyvavo ir nebuvo apklausti. Apelianto manymu, teismo nutartis neobjektyvi, nepagrįsta, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Atsiliepimas
E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytą įvykio aplinkybių aiškinimą. Jo manymu, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė visas reikšmingas teisingai bylai išspręsti aplinkybes. E. B. nurodo ATPK 293 straipsnyje nustatyto termino skundui paduoti nepraleidęs. Jo teigimu, apeliantas netinkamai aiškina nukentėjusiojo apibrėžimą reglamentuojančias teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 ir 53 str.), nes jokiame ATPK ar Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnyje nėra įtvirtinta teismo pareiga informuoti kitą šalį, dėl kokių priežasčių buvo nepriimtas pirminis skundas. E. B. pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, kad apeliantas nenurodė duomenų, pagrindžiančių teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija), pagal kurią E. B. paskirta administracinė nuobauda, nustato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo 1000 iki 2000 litų.
Šiuo atveju byloje nustatyta, jog E. B. vairuotas automobilis kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda važiuodamas antrąja eismo juosta, atsitrenkė į ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kurį vairavo A. P. E. B. teigimu, A. P. staiga išvažiavo į antrąją eismo juostą, ketindamas apsisukti ir važiuoti kita kryptimi. A. P. tai neigia, nurodo tik ketinęs aplenkti pirmąja eismo juosta lėčiau važiavusį automobilį. Jo įvykio aplinkybių aiškinimą teismo posėdyje patvirtino liudytojai G. B., J. P. (kartu su A. P. tame pačiame automobilyje važiavę asmenys) bei liudytojas P. L. (iš paskos važiavęs kitu automobiliu).Tokiu būdu, minėti asmenys įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. Iš eismo įvykio schemos (b.l. 11-12), kurią pasirašė ir E. B., ir A. P., matyti, jog ties susidūrimo vieta skirtingų krypčių eismo juostas skiriančios žaliosios vejos nebuvo, abu automobiliai po susidūrimo buvo užfiksuoti į kairę nuo eismo juostos, kuria važiavo, o A. P. vairuotas automobilis – pasisukęs statmenai važiavimo krypčiai, ant žaliosios vejos. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad A. P. vairuoto automobilio labiau apgadinta užpakalinės dalies kairioji pusė. Išnagrinėjus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog tam, kad tinkamai nustatyti įvykio aplinkybes, kuris asmuo (E. B. ar A. P.) pažeidė KET ir yra kaltas dėl autoįvykio, reikalingos specialios žinios, būtina paskirti ekspertizę (ATPK 277 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūno 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos E. B. paskyrimo panaikino ir grąžino bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tenkinti A. P. apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.