Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant užsieniečio atstovei advokato padėjėjai Eglei Samuchovaitei

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. prašymą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru pakartotinai svarstyti sprendimą dėl M. I. sulaikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš užsieniečio asmens byloje Nr. SY-00040 esančio užsieniečio apklausos lapo ( b.l. 6 ) matyti, kad M. I. iš savo kilmės valstybės išvyko 2013 m. Po išvykimo iš kilmės valstybės jis aplankė daug valstybių, tame tarpe ir ES šalis. Jo tikslas buvo patekti į Vokietiją pas giminaičius, o Lietuva yra tik tranzitinė šalis. Taip pat iš užsieniečio asmens bylos matyti, kad M. I. buvo Latvijos Respublikoje, iš Rygos miesto kartu su Latvijos piliečiais per Lietuvos Respubliką važiavo į Berlyną. Bet Lenkijos Respublikoje jis buvo sulaikytas ir 2014-11-05 perduotas VSAT prie LR VRM pareigūnams. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimu, LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, M. I. buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM URC iki 2015-05-07. Užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo ir Migracijos departamentas prie LR VRM 2014-12-05 priėmė sprendimą Nr. ( 15/6-7 )15PR-354, kuriuo nusprendė nagrinėti M. I. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės; suteikti M. I. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje; išduoti M. I. užsieniečio registracijos pažymėjimą. Todėl užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Bet pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 2 d. užsienietis gali būti sulaikytas, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan. ). Užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. I., būdamas Latvijos Respublikoje, keliaudamas per Lietuvos Respubliką, bei būdamas sulaikytas Lenkijos Respublikoje, su prašymu dėl prieglobsčio jam suteikimo nei vienoje iš šių valstybių nesikreipė. Tik būdamas sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir perduotas VSAT prie LR VRM pareigūnams bei Lietuvos Respublikoje teismo sprendimu sulaikytas jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo. Būdamas apklaustas užsienietis nurodė, kad jo tikslas yra patekti į Vokietiją pas giminaičius, o Lietuva yra tik tranzitinė šalys. Toks užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs ( pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014 ), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ( toliau – ir Direktyva 2005/85/EB ) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas užsieniečio prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 2 d., 118 str. 2 d. 1 p., teisėjas

nusprendė:

M. I. prašymo netenkinti.

Palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą dėl M. I. sulaikymo.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.