Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, nesilaikant esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų, dėl to priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma tarnybinė nuobauda grindžiama 2016 m. spalio 31 d. pažyma Nr. VR-1.3-373 dėl Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros (toliau – ir Ukmergės r. agentūra) veiklos patikrinimo rezultatų, o šis veiklos patikrinimas pradėtas dar 2016 m. rugpjūčio 31 d., vykdant Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymą Nr. VR-V-130 „Dėl komisijos sudarymo“ (su vėlesniais pakeitimais), kuriame buvo pavesta 2 mėnesius 6 asmenų grupei tikrinti Ukmergės r. agentūros veiklą.

2.1.2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu, nurodo, kad atliekant Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimą ir surašant Pažymą, pareiškėjui buvo formuluojami gana abstraktūs ir nepagrįsti kaltinimai, tačiau nesudaroma galimybė susipažinti su kaltinimo esme (dalyku), nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų (pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas tik 2016 m. lapkričio 7d., po to, kai jau buvo „nustatyti pažeidimai“ Pažymoje. Tik užbaigus tarnybinės veiklos tikrinimą, pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimą (2016 m. lapkričio 7 d. pranešimas), tačiau pranešimas dėl nusižengimo neatitinka Taisyklių priede nustatytos formos: pranešime nurodoma, kad Vilniaus RAAD gauta pažyma, kurioje fiksuoti (duomenys neskelbtini) darbo trūkumai, o už (duomenys neskelbtini) darbo planavimą, organizavimą ir tinkamą funkcijų vykdymą, veiklos kokybę atsakingas pareiškėjas, kartu pateikta Pažyma, kurioje „fiksuoti trūkumai“. Susipažinus su Pažyma matyti, kad „fiksuoti trūkumai“ abstraktūs, nenurodomos konkrečios pažeidimų aplinkybės, t. y. aiškiai nėra kvalifikuoti tarnybiniai nusižengimai, o juk tinkamai suformuluotas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra esminė aplinkybė, lemianti tai, ar tarnybinio nusižengimo aplinkybės bus išsamiai ištirtos.

2.1.3. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nėra tinkamai kvalifikuoti tarnybiniai nusižengimai, neaišku, kada buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, kokios aplinkybės lėmė tarnybinio nusižengimo atsiradimą, kokias pasekmes padaryti nusižengimai sukėlė ir t. t. Dėl to, kad nėra fiksuojamas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, konstatuotina, kad tarnybiniai nusižengimai padaryti prieš daugiau negu 6 mėn., t. y. turi būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pusės metų senaties terminas. Remiantis Pažyma, kai kurie tarnybiniai nusižengimai, kuriais pareiškėjas kaltinamas, buvo padaryti akivaizdžiai seniau kaip prieš 6 mėn.: pavyzdžiui Įsakymo 1.7. punkte nurodomas tariamas pažeidimas padarytas 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. daugiau kaip prieš metus. Taigi, Įsakymo 1.1.–1.7 punktai yra nepagristi ir neteisėti, nes Įsakymas priimtas, pažeidžiant VTĮ 30 straipsnyje nustatytą 6 mėn. terminą.

2.1.4. Dar vienas procedūrinis pažeidimas yra tas, kad tyrimas, kurio išvadomis remiantis pareiškėjas buvo nubaustas, prasidėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d., teisės pažeidimai „fiksuoti“ 2016 m. spalio 31 d. Pažymoje, tačiau tarnybinė nuobauda skirta 2016 m. gruodžio 20 d., praėjus daugiau negu mėnesiui nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, t. y. pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą (nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos).

2.2.1. Įsakyme suformuluoti 7 pažeidimai, nurodoma, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir kiekvienas nusižengimas kvalifikuojamas atskirai, kaip konkretaus teisės akto nuostatos nevykdymas. Šių tarnybinių nusižengimų sudėtys analizuotinos atskirai (pagal Įsakyme nurodytą eilę).

2.2.2. Įsakymo 1.1. punkte nurodoma, kad pareiškėjas kas pusmetį netikrino Teršalų normų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo žurnalo pildymo, tuo pažeisdamas Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 6 punktą, tačiau toks teiginys negrindžiamas kokiais nors objektyviais įrodymais: viena vertus, žurnalas yra užpildytas, visos grafos pildomos, kita vertus, neaišku (to nepasakė ir tikrintojai), kaip pareiškėjas turėtų užfiksuoti žurnalo tikrinimą kas pusmetį. Pareiškėjas gali tik patikinti, kad žurnalą tikrino, tai darė dar ir dažniau negu kas pusmetį, todėl Įsakymo 1.1. punktas yra nepagrįstas, pareiškėjas šiuo pagrindu baudžiamas nepagrįstai.

2.2.3. Įsakymo 1.2. punkte nurodoma, kad pareiškėjas nesudarė kontroliuojamų objektų sąrašo, tačiau toks sąrašas buvo sudarytas, jis buvo teikiamas tikrintojams, todėl nesuprantama, kaip kitaip jis galėtų apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų padarius pažeidimą. Naudojamą ir tikrintojams pateiktą kontroliuojamų objektų sąrašą pareiškėjas pateikia ir teismui.

2.2.4. Įsakymo 1.3 punkte nurodoma, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo kontroliuojamų objektų bylų tvarkymo, esą bylose trūksta kai kurių dokumentų (įrašų apie administracinių poveikio taikymą). Šis tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamas netinkamai: nei Pažymoje, nei Įsakyme nekonstatuota, kas, kokioje byloje nepadarė konkretaus įrašo (nepridėjo konkretaus dokumento) ir kada tai buvo padaryta, todėl nenustačius vykdytojo tarnybinio nusižengimo, negalima konstatuoti, kad kontrolė nebuvo tinkamai vykdoma, vadovaujantis vien normomis, kurios abstrakčiai įpareigoja kontroliuoti pavaldžius pareigūnus. Be fakto, kad byloje trūksta dokumento, būtina peržiūrėti ir tai, ar pareiškėjas objektyviai galėjo ir privalėjo pastebėti, jog „kai kuriose“ bylose trūksta dokumentų, labai svarbu vertinti tas konkrečias bylas – kas atsakingas už jas, kada turėjo atsirasti įrašas apie taikytas administracinio poveikio priemones, kaip reikia kontroliuoti ir kada tai turėjo būti padaryta (įvykdyta kontrolė). Šiuo atveju konstatuojama, kad netinkamai užpildyta byla (nenurodoma, kada turėtų būti atliktas konkretus veiksmas) ir konstatuojama, kad pareiškėjas nevykdė kontrolės, tačiau tokie teiginiai nepakankami pažeidimui konstatuoti, pareiškėjas neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl šių pažeidimų nei tarnybinės veiklos tikrinimo, nei tarnybinio patikrinimo metu (nebuvo suformuluoti konkretūs kaltinimai, todėl tarnybinė nuobauda dėl šiame punkte nurodyto pažeidimo yra nepagrįsta.

2.2.5. Įsakymo 1.4. punkte, nurodoma, kad dokumentacija tvarkoma, nesilaikant dokumentacijos plano, tačiau už dokumentacijos tvarkymą Ukmergės r. agentūroje atsakinga Ukmergės r. agentūros vyriausioji specialistė I. S., jos pažeidimas nėra konstatuotas, tačiau pareiškėjas kaltinamas, kad nekontroliavo, dėl to kilo tokie pažeidimai. Pažymėtina, kad ne visos taisyklės tarpusavyje yra suderinamos, todėl natūralu, jog dokumentaciją tvarkantis asmuo turi priimti sprendimus, kaip tiksliai tvarkyti padalinio dokumentus. Pareiškėjas, kaip vadovas kontroliuoja, kad dokumentai būtų tvarkomi, laikantis pagrindinių taisyklių, tačiau negali apsiginti nuo abstraktaus kaltinimo, nes nesukonkretinus, kieno pažeidimas, kokiu metu padarytas, negalima pareiškėjo kaltinti „visais įmanomais“ pažeidimais, nes jis yra vadovas. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas atostogauja, serga, dėl kitų aplinkybių jo fiziškai nėra Ukmergės r. agentūroje, todėl tuo metu pavaldžių pareigūnų kontrolę vykdo kitas paskirtas darbuotojas. Aptardamas Įsakymo 1.3 punktą pareiškėjas nurodė, kad negali būti apkaltintas ,nekontroliavimu“, jeigu nenustatoma, kokio konkretaus pareigūno veiksmai nebuvo sukontroliuoti, ar tikrai tuo metu tą pareigūną jis turėjo kontroliuoti, neįvertinus ar pareiškėjas tą konkretų pareigūną galėjo sukontroliuoti (objektyviai egzistavo prielaidos įvykdyti kontrolę), todėl nesant tokių duomenų Įsakymo 1.4. punktas laikytinas nepagrįstu.

2.2.6. Įsakymo 1.5. punkte nurodoma, jog netinkamai vykdytas Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. VR-V-101 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. VR-V-101). Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nuo 2009 m., kai buvo priimtas aptariamas įsakymas, yra iš esmės pasikeitęs: darbo vietų saugumą turi vertinti darbdavio įgaliotas ar pasamdytas ekspertas, o darbų saugos dokumentacija kaip nors centralizuotai Vilniaus RAAD neatnaujinama. Pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra pareigos rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata, pareiškėjas nepaskirtas būti atsakingu už šią sritį, ir tai suprantama, nes struktūrinio padalinio vadovas negali savarankiškai formuoti darbuotojų saugos ir sveikatos politikos, jeigu tam nėra atskirai įgaliotas ar nevadovauja padaliniui, kuris atsakingas už darbų saugą ir sveikatą. Vietoj to, kad Pažymoje būtų pripažinti esminiai Vilniaus RAAD darbų saugos organizavimo trūkumai ir problemos, pareiškėjas apkaltinamas seno iki Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pasikeitimų priimto vidinio įsakymo nevykdymu. Toks Pažymos ir Įsakymo pagrindimas yra neobjektyvus, taip siekiama ne išsiaiškinti problemas ar nustatyti esminius trūkumus, o „surasti pretekstą“ nubausti pareiškėją, todėl su Įsakymo 1.5. punktu jis nesutinka, nes tokia pareiga neaptarta jo pareigybės aprašyme.

2.2.7. Įsakymo 1.6. punkte nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas 2015 m. ataskaitą ir joje pateikdamas duomenis, kurie neatitinka registruose pateikiamų duomenų, padarė tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju būtina paaiškinti papildomas aplinkybes. Vykdyti patikrinimą vietoje paprastai siunčiami 2 pareigūnai, taip elgiamasi dėl įvairių priežasčių – tiek dėl pareigūnų saugumo, tiek siekiant išvengti kaltinimų korupcija ir panašiai. Šių pareigūnų vykimas į patikrinimą vienaip yra fiksuojamas registre, kitaip – veiklos ataskaitoje: jeigu reikia nurodyti, kiek patikrinimų vykdė agentūros pareigūnai, tai kiekvienas iš jų vykdė patikrinimą, tačiau bendroje ataskaitoje šis patikrinimas žymimas kaip vienas patikrinimas, dėl šios priežasties gali objektyviai skirtis duomenys, pateikiami ataskaitoje ir pateikiami registre. Pabrėžtina, kad ši problema nėra vien Ukmergės r. agentūros problema, su ja susiduria visos Vilniaus RAAD agentūros, apie tai buvo (ir yra) žinoma Vilniaus RAAD darbuotojams, kurie priima pareiškėjo teikiamas ataskaitas, jas kontroliuoja, be to, jeigu registro duomenys prieinami, kyla klausimas, kokiu tikslu apskritai sudaromos ataskaitos. Dėl nurodytų priežasčių ataskaitoje duomenys patikslinami, sukonkretinami ir pateikiami įvairiais pjūviais. Taigi, pareiškėjas nesutinka su kaltinimu, jog buvo pateikiami netikslūs duomenys: toks teiginys grindžiamas, lyginant skirtingų šaltinių, skirtingais metodais susumuotus duomenis, todėl yra nepagrįstas.

2.2.8. Įsakymo 1.7. punkte nurodoma, kad pareiškėjas, surašęs protokolą už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, neišdavė laikinojo medžiotojo bilieto. Pirma, pažeidimas buvo nustatytas, gavus pranešimą apie medžioklės metu įvykusį incidentą, nuvykus į įvykio vietą aiškintis aplinkybių paaiškėjo, jog yra padarytas šiurkštus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas. Šis pažeidimas nebuvo nustatytas tikslinio patikrinimo arba, pavyzdžiui, reido metu, kai aplinkosaugos pareigūnai susiruošia į prižiūrimą ar nustatytą teritoriją ir pasiruošia visus dokumentus, kurių galėtų prireikti tokio reido metu. Šiuo atveju svarbiau buvo skubus nuvykimas į įvykio vietą ir pažeidimo išaiškinimas. Pažymėtina, kad aptariamu atveju iš asmens, pažeidusio Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, buvo paimtas medžioklinis šautuvas, t. y. asmuo nebegalėjo tęsti medžioklės ir laikinasis medžiotojo bilietas jam nebūtų buvęs reikalingas. Antra vertus, kaip pareiškėjas minėjo pateikdamas paaiškinimą, jis asmeniui, padariusiam pažeidimą, aiškiai pasakė, kad laikinąjį medžiotojo bilietą gali išrašyti kitą dieną, tačiau pažeidėjas laikinojo bilieto nepageidavo, vėliau, kiek pamena, jam buvo atimta teisė medžioti, jis šio sprendimo neginčijo ir kurį laiką nebemedžiojo. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas negalėjo žinoti, kad nuvykus į iškvietimo vietą pagal gautą pranešimą gali prireikti laikinojo medžiotojo bilieto (blanko), todėl tokioje situacijoje surašė protokolą (fiksavo pažeidimą) ir nepildė kito dokumento. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip tarnybinis nusižengimas. Pažymėtina, kad šis įvykis buvo 2015 m. gruodžio mėn., akivaizdu, kad yra praėjęs 6 mėn. senaties terminas, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas dėl šių pažeidimų.

2.2.9. Taigi, beveik visi pažeidimai konstatuoti kaip kontrolės trūkumas, netinkamas vadovavimas, tačiau tokios išvados padarytos, neatlikus esminės situacijos analizės: ar padaryti pažeidimai (netinkamai pildomi dokumentai ir pan.) yra kurio nors pavaldaus pareigūno kaltė, ar jie objektyviai atsakingi už tai, ar tai yra grynai kontrolės, vadovavimo pareigūnams klausimas. Šioje situacijoje matyti, kad su pareiškėju buvo elgiamasi kryptingai, tendencingai aiškinamos įvykių aplinkybės, neišsamiai tiriami padaryti nusižengimai, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai ir ji yra naikintina.

1.1. Pareiškėjo skunde neteisingai nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžios data ir dėl šios priežasties daromos procesinių terminų skaičiavimo klaidos. Atsakovas remiasi Taisyklių 3 punktu, nurodo, kad oficiali informacija apie (duomenys neskelbtini) J. Č. tarnybinį nusižengimą Vilniaus RAAD gauta 2016 m. spalio 31 d., gavus Pažymą apie Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimo rezultatus, būtent Pažymos pagrindu, 2016 m. lapkričio 7 d. rezoliucijoje ant Pažymos Vilniaus RAAD direktorius pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl pareiškėjo.

1.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinė byla Nr. A492-1159/2014) dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalies, kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas su tikslu įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorės kontrolės formų. Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-130 „Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. VR-V-130) (keistas Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. VR-V-140) sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) Ukmergės r. agentūros veiklai patikrinti. Vilniaus RAAD direktorius 2016 m. rugsėjo 19 d. patvirtino Ukmergės r. agentūros patikrinimo planą ir terminus, su kuriuo pasirašytinai supažindintas (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas. Atlikusi Ukmergės r. agentūros patikrinimą, Komisija pateikė Vilniaus RAAD direktoriui Pažymą. Taigi, Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimas buvo Vilniaus RAAD struktūrinio padalinio vidaus kontrolės forma, bet ne sudėtinė (duomenys neskelbtini) J. Č. tarnybinio nusižengimo procedūros dalis.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas mano, jog yra pažeistas šis procedūrinis terminas. Remiantis LVAT praktika, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (administracinės bylos Nr. A3-720/2003, Nr. A248-803/2006, Nr. A62-1122/2011, Nr. A520-2193/2012). Išvada Vilniaus RAAD direktoriui įteikta 2016 m. gruodžio 6 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2016 m. gruodžio 20 d., tad akivaizdu, jog 1 mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos šiuo atveju nepraleistas.

Išvadoje išsamiai išnagrinėti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir visos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui ir nuobaudos skyrimui.

2.1. Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-214 nustatyta teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos tvarka ir šio įsakymo 6 punkte Vilniaus RAAD agentūrų vedėjai, taip pat ir (duomenys neskelbtini), įpareigotas kartą per pusmetį tikrinti Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo žurnalą (toliau – ir Žurnalas), šiuos patikrinimus fiksuoti padalinio vadovo antspaudu, parašu ir atžyma apie atliktą patikrinimą šiame žurnale. Taigi, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog neaišku, kaip turėtų būti užfiksuoti Žurnalo tikrinimai kas pusmetį. Ukmergės r. agentūros Žurnale nebuvo (duomenys neskelbtini) antspaudo, parašo ir atžymos apie atliktą patikrinimą, kurie įrodytų atlikto patikrinimo faktą, todėl fiksuotas paminėto įsakymo 6 punkto pažeidimas.

2.2. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įsakymą. Įsakymo 1.2 punkte suformuluotas kaltinimas ne dėl kontroliuojamų objektų sąrašo nesudarymo, bet dėl nekokybiško kontroliuojamų objektų sąrašo sudarymo (2015 m., 2016 m. kontroliuojamų objektų sąraše vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas atliktas tik apie 30 procentų ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje). Pažymoje, Išvadoje ir Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodyti pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimo procedūras, kurias įvykdžius tinkamai, sudaromas pagrįstas ir objektyvus (ūkinės veiklos vertinimo aplinkai rizikingumo aspektu) kontroliuojamų objektų sąrašas.

2.3.1. Išvadoje ir Pažymoje konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės, kokiose konkrečiai kontroliuojamose ūkio subjektų bylose trūksta informacijos apie administracinių poveikio priemonių taikymą, todėl pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog nėra konkrečios informacijos. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu išsamiai ir visapusiškai nagrinėtas Paaiškinimas ir visi neaiškumai aiškinti pareiškėjo naudai.

2.3.2. Detalizuojant Įsakymo 1.3 punkte suformuluotą kaltinimą akcentuotina, jog (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad 9 patikrintose kontroliuojamų objektų bylose nekaupiama informacija apie ūkio subjektams taikytas administracines poveikio priemones po patikrinimų. Paaiškinime nurodyta, jog ūkio subjektų bylose nekaupiama informacija apie ūkio subjektui taikytas poveikio priemones, nes to nereikalauja joks teisės aktas (be to, iš Paaiškinimo matyti, jog pareiškėjui yra akivaizdu, apie kokias konkrečiai bylas kalbama). Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 33 punktu, nurodo, kad Ukmergės r. agentūros patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog kontroliuojamų objektų bylose trūksta informacijos apie taikytas poveikio priemones po patikrinimo. Pažymoje paminėtos bylos, kuriose nėra informacijos apie taikytas poveikio priemones: UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-20 išsiųstas bendrovei 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-9 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (pareiškėjo kontrolės objektas); UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-335 išsiųstas bendrovei 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-127 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (pareiškėjo kontrolės objektas); VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 23 d. atliktas įmonės neplaninis patikrinimas (patikrinimo aktas Nr. VR-13.10-54), byloje nėra sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-17.3-108 išsiųstas bendrovei 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte Nr. VR- 17.7-70/VR-13.10-80 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (pareiškėjo kontrolės objektas); UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-132 išsiųstas bendrovei 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-139 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones, nesilaikyta terminų siunčiant pranešimą dėl patikrinimo (I. Š. kontrolės objektas); UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-426 išsiųstas bendrovei 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. VR- 13.10-172 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (I. Š. kontrolės objektas); UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014–2015 metų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo veiksnių fiksavimo formoje objektui nustatytas mažas rizikos dydis, patikrinimas numatytas 2015 m., pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-350 išsiųstas bendrovei 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2015 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-131 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones, 2015 m. vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo veiksnių fiksavimo formoje objektui nustatytas vidutinis rizikos dydis, patikrinimas numatytas 2016 m. IV ketv. (I. Š. kontrolės objektas); (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 29 d. atliktas neplaninis patikrinimas, patikrinimo akte Nr. 13.10-55 pažeidimų nenustatyta, byloje nėra pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-325 išsiųstas bendrovei 2015 m. liepos 16 d., 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-116 nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (A. P. kontrolės objektas); R. P. O. ūkis, objektas planuotas tikrinti 2015 m. vieną kartą, pranešimas apie patikrinimą Nr. VR-13.6-393 išsiųstas 2015 m. spalio 6 d., kontrolinis klausimynas užpildytas ir pasirašytas 2015 m. spalio 23 d., patikrinimo akte Nr. VR-13.10-18/15, pažeidimų nenustatyta, kitas patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 22 d., patikrinimo aktas Nr. VR-13.10-165/VR-17.7-163 surašytas 2015 m. lapkričio 10 d., nustatytas pažeidimas, byloje nėra informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones (A. P. kontrolės objektas); UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-87 išsiųstas bendrovei 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-54 pažeidimų nenustatyta, kitas neplaninis bendrovės patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 8 d., patikrinimo akte Nr. VR-13.10-59 nustatytas pažeidimas, byloje nėra pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą bei informacijos apie ūkio subjektui taikytas administracinio poveikio priemones, bendrovei 2015 m. lapkričio 4 d. išsiųstas pranešimas apie planinį patikrinimą Nr. VR-13.6-430, 2015 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte Nr. VR-13.10-175 pažeidimų nenustatyta, 2016 m. vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo veiksnių fiksavimo formoje objektui nustatytas mažas rizikos dydis, patikrinimas numatytas 2017 m. (A. P. kontrolės objektas).

Taigi, remiantis išvardytų sąrašu, dalį kontroliuojamų objektų bylų tvarko pareiškėjas, tad skunde nepagrįsti argumentai, kuriais abejojama apie objektyvias galimybes pastebėti, kad bylose trūksta dokumentų.

2.4. Skunde iš esmės neginčijami Ukmergės r. agentūroje egzistuojantys dokumentų tvarkymo trūkumai, bet iš esmės ginčijamas padalinio vadovo atsakomybės klausimas dėl vadovaujamo padalinio dokumentacijos tvarkymo bei kritikuojamas kaltinimo nekonkretumas. Pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.12 punktą (duomenys neskelbtini) atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą. Pažymoje fiksuoti Ukmergės r. agentūros dokumentacijos tvarkymo trūkumai yra esminiai, susiję su sisteminių, esminių dokumentų tvarkymo taisyklių nesilaikymu padalinyje. Įsakymo 1.4. punkte nurodyta, kad Pažymos III skyriuje „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“ 1.1–1.5, 2 punktuose (Išvados III skyrius „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“), fiksuoti trūkumai įrodo, jog Ukmergės r. agentūroje dokumentų bylos tvarkomos, nesilaikant Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. VR-1.3-263 patvirtinto 2015 m. dokumentacijos plano, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 39 punkto reikalavimų, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.12 punktą. Tiek Išvadoje, tiek Pažymoje yra nustatytų dokumentų tvarkymo srities trūkumų detalizacija, nurodant konkrečias faktines aplinkybes.

2.5. Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. VR-V-101 1 punkte struktūrinių padalinių vadovams pavesta teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus vykdyti darbuotojų pirminį, periodinį (ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių), papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje bei struktūriniuose padaliniuose pildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalus, šio pavedimo paskirtis – užtikrinti darbuotojų instruktavimų vykdymą padaliniuose. Prieš šio įsakymo priėmimą dar 2008 m. buvo vykdomi padalinių vadovų, taip pat ir pareiškėjo, darbų saugos mokymai pagal programą „Darbdavio, jam atstovaujančio asmens civilinės saugos mokymai, programos kodas 260086210“, kurios metu suteikta informacija, būtina pasirengti tinkamam padalinio darbuotojų instruktavimui. Pažymoje nustatyti trūkumai tik darbuotojų instruktavimo srityje, tad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nuo 2009 m. įvykusių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimų neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog net ir aktualios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimus ir būtent darbuotojų instruktavimų srityje nėra pasikeitimų.

2.6.1. Atsakovas pareiškėjo poziciją šiuo klausimu vertina kaip siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės už netikslių ataskaitų apie padalinio 2015 m. veiklą pateikimą. Skunde nurodyta, kad „pavyzdžiui vykdyti patikrinimą vietoje paprastai yra siunčiami 2 pareigūnai <...>. Šių pareigūnų vykimas į patikrinimą vienaip yra fiksuojamas registre, kitaip yra fiksuojamas veiklos ataskaitoje: jei reikia nurodyti, kiek patikrinimų vykdė agentūros pareigūnai, tai kiekvienas iš jų vykdė patikrinimą, tačiau bendroje ataskaitoje šis patikrinimas žymimas kaip vienas patikrinimas“, tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai, nes du ar keliolika pareigūnų, atliekančių tą patį (bendrą) patikrinimą, surašo vieną patikrinimo aktą, kurį užregistruoja Fizinių ir juridinių asmenų veiklos surašytų patikrinimo aktų registre.

2.6.2. Patikrinimo akto formoje (Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d įsakyme Nr. D1-559. (toliau – ir ATP taisyklės) 4 priedas) įrašomas patikrinimą atlikęs pareigūnas (-ai), nurodant jų pareigas, vardą (-us), pavardę (-es) bei patikrinto (t. y . vieno ir konkretaus) juridinio asmens pavadinimas, adresas, kodas ar fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir telefonas, tikrinamo objekto pavadinimas ir adresas. Patikrinimo aktas surašomas dviem egzemplioriais, antrasis egzempliorius įteikiamas juridinio asmens atstovui (-ams) ar fiziniam asmeniui. Vadovaujantis išdėstytu, Fizinių ir juridinių asmenų veiklos surašytų patikrinimo aktų registre užregistruotų patikrinimo aktų skaičius turi atitikti veiklos ataskaitoje apie atliktus patikrinimus (jų skaičių) pateiktą informaciją.

Ukmergės r. agentūra 2015 m. veiklos ataskaitoje eilutėse kurių pavadinimai: „Pagal planą atliktų patikrinimų“ ir „Atlikta neplaninių patikrinimų“, pateikė informaciją apie atliktus patikrinimus, nurodydama, kad atlikti 208 patikrinimai (iš jų 146 planiniai ir 62 neplaniniai patikrinimai). 2015 m. Ukmergės r. agentūros Fizinių ir juridinių asmenų veiklos surašytų patikrinimo aktų registre registruoti 196 patikrinimų aktai.

2.6.3. Skunde keliamas klausimas, kokiu tikslu sudaromos ataskaitos. Pažymėtina, kad 2015 m. veiklos ataskaitos turėjo būti teikiamos pagal Vilniaus RAAD direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. VR-V-131 „Dėl ataskaitų apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiklos rezultatus teikimo tvarkos pakeitimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. VR-V-131) nustatytą tvarką. Ukmergės r. agentūros ataskaitoje pateikiami duomenys privalo sutapti su šiame padalinyje tvarkomų registrų duomenimis. Padalinių pateiktų metinių veiklos ataskaitų pagrindu formuojama bendra Vilniaus RAAD veiklos ataskaita, kurios duomenys teikiami visuomenei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms, todėl svarbu, jog būtų pateikiami tikslūs ir objektyvūs duomenys apie institucijos veiklą.

Ukmergės r. agentūros patikrinimo metu nustatyta, jog už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. medžiotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paėmė iš jo medžiotojo bilietą, tačiau laikinojo medžiotojo bilieto neišdavė, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. D-1031 patvirtinto Medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus šiuo klausimu atsakovas vertina kritiškai. Tvarkos aprašo 4 punkte labai aiškiai nurodyta pareigūno veiksmų seka ir pareigos. Pažymėtina, jog laikinasis medžiotojo bilietas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kurį išduoda pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paėmęs medžiotojo bilietą. Tai reiškia, kad asmuo turėdamas laikinąjį medžiotojo bilietą, iki galutinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo gali dalyvauti medžioklėse, medžioti (tai gali tęstis net keletą mėnesių). Neišdavus laikino medžiotojo bilieto, suvaržomos asmens teisės. Pareigūnas turi pasirūpinti medžiotojų laikinų bilietų blankais, vykdydamas gyvosios gamtos kontrolę, nes nekaltumo prezumpcijos principai reikalauja, kad kol nėra įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nebūtų be teisinio pagrindo ribojamos žmogaus, nors ir pažeidusio aplinkosaugos reikalavimus, teisės.

2. Pareiškėjas mokėsi pagal mokymo programą, valst. kodas (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. balandžio 5 d. jam išduotas darbų saugos pažymėjimas D Nr. 038548, suteikiantis teisę užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (b. l. 82).

10. Pareiškėjas su Pažyma pasirašytinai susipažino 2016 m. lapkričio 8 d., nurodė, kad „su patikrinimo pažymoje nurodytais tendencingais, netikrais, bei iškraipytais patikrinimo rezultatais ir trūkumais nesutinku“ (b. l. 104).

11. Pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. paaiškinimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodė, kad su Pranešime ir Pažymoje išvardytais Agentūros darbo veiklos kokybės rezultatais negali sutikti dėl neteisingo, tendencingo vertinimo ir padėties iškraipymo, neatsakingo ir nekvalifikuoto bei paskubomis atlikto tyrimo, kad, įvertinus turimus žmogiškuosius išteklius, Agentūros darbas organizuojamas tinkamai (b. l. 109–111). Paaiškinime, be kita ko, nurodyta:

Agentūroje paskirtas asmuo už visos susijusius dokumentacijos tvarkymą, laikantis teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad kortelės, nurodytos Pažymoje, užpildytos tvarkingai, atsakingai ir laiku perduodamos Vilniaus RAAD atsakingai darbuotojai. Kortelė Nr. 2 užbaigta, objekto byloje yra dokumentas apie mokestį padidintu tarifu, tai neatitinka Pažymos 2.6 punkto formulavimo. Žurnale padaryti įrašai yra pertekliniai, o tai įtakos aplinkos taršai neturi. Visais atvejais taikytos poveikio priemonės ir įmonę kontroliuojantis inspektorius atsakingai ir, tenka pripažinti, galbūt nekruopščiai, surašė informaciją į žurnalą. Kortelės Vilniaus RAAD atsakingai darbuotojai perduotos ne vieną kartą, nors ir su lydraščiais, bet dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nuolat dingdavo. Kortelė Nr. 37 neturėjo būti išrašyta, nes iki laboratorinio tyrimo įmonei panaikintas TIPK leidimas. Iš kortelėje pateiktų duomenų neaišku, ar viršytas leistinas teršalų normatyvas, nes išrašant kortelę vadovautasi negaliojančiu leidimu.

11.2. Kontroliuojamų objektų planų sudarymas ir vykdymas ūkio subjektų rizikos vertinimo atlikimas

Kontroliuojamų objektų sąrašas sudarytas laiku ir tinkamos formos. Agentūra dėl žmogiškųjų išteklių stokos nekontroliuoja smulkių, įtakos aplinkos kokybei neturinčių įmonių (kirpyklų, siuvyklų, transporto ar statybos-remonto paslaugas teikiančių, paminklų dirbtuvių ar turgaus prekeivių bei kitokių panašių įmonių) ir jų veiklos rizikos nevertina. Esant reikalui, tokios įmonės patikrinamos neplanine tvarka, turint vadovybės pavedimus, esant nusiskundimams dėl veiklos metu daromo neigiamo poveikio aplinkos kokybei. Be to, agentūroms atsiunčiamos darbo gairės su rekomenduojamu tikrinti objektų skaičiumi. Nors 2015 m. ir 2016 m. kontroliuojamų objektų sąrašai padaryti ta pačia forma, tik dėl Agentūros darbų palengvinimo dar 2016 m. padarytas ir kitas objektų sąrašas (juodraštinis). Pažymoje, šio skyriaus 2. punkte. teigiama, kad 2016 m. kontroliuojamų objektų sąrašo forma neatitinka VAAT direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 1T-85 patvirtintos formos. Šio skyriaus 7.4 punkto teiginys, kad nėra sprendimų atlikti neplaninį patikrinimą neatitinka tikrovės. Agentūra tikrino privalomojo nurodymo įvykdymą ir gautą skundą dėl tos pačios įmonės veiklos. 2015 m. pasikeitus Agentūros darbuotojams buvo sudarytas ir Vilniaus RAAD patvirtintas naujas Agentūros metinis darbo planas. II ketvirtį likusio nepatikrinto 1 ūkio subjekto (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kontrolė perduota kitam inspektoriui ir objektas buvo patikrintas. Ūkio subjektų bylose nekaupiama informacija apie ūkio subjektui taikytas poveikio priemones todėl, kad to nereikalauja joks teisės aktas (perteklinis patikrinimo reikalavimas). Formuojamos atskiros ATP bylos. Agentūrą tikrinęs pareigūnas sąmoningai klaidinamai nurodo trūkumus: Pažymoje, šio skyriaus 7.3 punkte, nurodyta, kad nėra patikrinimo akto, o aktas objekto byloje yra, 7.5 ir 7.10 punktuose nurodyti skirtingi objektą tikrinantys pareigūnai, nors objektą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tikrina 1 inspektorius (J. Č. objektas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio skyriaus pažymos 7.5 punkte. nurodyta, kad objekte pažeidimų nenustatyta, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės: tikrinant pažeidimų rasta. Tas pats netikslumas, nurodant objektą tikrinusį inspektorių, minimas ir 7.14 punkte. Pažymėtina, kad objektą tikrina ne Pažymoje nurodytas inspektorius. Aptariamo skyriaus išvadų 2 punkto teiginys, kad „tikrinantys pareigūnai „nerado“ pranešimų apie numatomus patikrinimus“, dar nereiškia kad ūkio subjektai nebuvo informuoti.

11.3. Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai

Dokumentai yra tęsiami iš praėjusių metų ir tais metais pakeitus dokumento pavadinimą, sukeitus pavadinime žodžius vietomis, esmės nekeičia. Šiuo atveju reikia vertinti ne formą, o turinį. Atkreiptinas dėmesys į kelis kitus Pažymos aspektus: Pažymos 1.3 punktas – agentūros medžioklės lapų neišduoda; Pažymos 1.5 reikalavimas perteklinis ir naikintinas – Aplinkos apsaugos įstatymų administracinės teisės pažeidimų bylų registrą išduoda Vilniaus RAAD, jis patvirtinamas direktoriaus parašu ir anspaudu, o Agentūra naudoja ir pildo tokį, kokį yra gavusi; darbuotojų instruktavimas dėl darbų saugos, sveikatos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi vykdomas pagal Agentūroje turimas instrukcijas ir atliekamas tinkamai ir laiku; trūkstamomis instrukcijomis, vietiniais norminiais teisės aktais turi parūpinti Vilniaus RAAD atsakingi darbuotojai laiku ir pakankamai; Agentūroje nekyla problemų identifikuoti pavedimą davusį ar užduotį atlikusį darbuotoją; skyriaus išvadų teiginiai „nusistovėjusi tvarka“ nėra teisės aktas ir negali būti laikomas teisiškai privalomu ir sukeliančiu pareigas (ar dėl to neigiamas pasekmes).

11.4. Ataskaitų apie Agentūros veiklą teikimas

Agentūros veiklos metiniai darbo planai sudaryti, vadovaujantis Vilniaus RAAD atsiųstomis inspektoriaus veiklos gairėmis ir kitais kriterijais. Planas sudarymo metu derinamas su Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriumi. Sudarant metinį tikrinamų objektų sąrašą, reikalaujama mažinti tikrinamų objektų skaičių. Metinė veiklos ataskaita (priedas Nr. 6) kas ketvirtį siunčiama Vilniaus RAAD atsakingam darbuotojui, netikslumai taisomi; jeigu atsakingas Vilniaus RAAD darbuotojas matė netikslumus, turėjo informuoti iš karto. Plano ir ataskaitos rezultatų nesutapimai įtakos aplinkos kokybei neturi: visų ūkio subjektų dėl žmogiškųjų išteklių stokos Agentūroje per metus patikrinti nėra galimybės, o kartais ir tikslo. 2016 m. darbo plane ir ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. darbo plane ir ataskaitoje nurodyta per metus planuota atlikti 120 patikrinimų (Pažymos 4 skyriaus 7.3 punktas neatitinka tikrovės). Visos ataskaitos parengtos atsakingai pagal inspektorių pateiktas ataskaitas ir jas tikrina atsakingi Vilniaus RAAD pareigūnai. Pažymėtina, kad atliktų reidų registracijos žurnale pažymimi visi atlikti reidai ir kiekvienas inspektorius individualiai. Aplinkosauginių akcijų rezultatus ataskaitai teikia duomenis inspektoriai, jeigu kuris neteisingai teikė ataskaitą, turi prisiimti ir atsakomybę. Ataskaitoje ir registracijos žurnale reidų skaičius sutampa. Pranešimams apie planuojamus patikrinimus naudojama iš Vilniaus RAAD gauta forma, jai pasikeitus, pakeista ir Agentūroje naudojama. Pažymoje aptariamo skyriaus 4.1 p. ir 9.1 punktai prieštarauja vienas kitam. 12.2 punkte nurodytas Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas (2016 m. gruodžio 9 d.) yra nevykdytinas, nes jis, sprendžiant iš priėmimo datos, dar nėra priimtas. Teisės aktai atgal negalioja. 2016 m. pusmečio ataskaitą (priedas Nr. 6) rengė ne pareiškėjas (jis tuo metu atostogavo).

11.5. Informacijos apie medžiotojų padarytus medžioklės pažeidimus talpinimas medžiotojų sąvado duomenų bazėje, medžiotojų bilietų paėmimas, laikinųjų medžiotojų bilietų išdavimas medžiotojams, padariusiems medžioklės pažeidimus

Už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą pareiškėjas medžiotojui neišrašė laikinojo bilieto todėl, kad jis pažeidimo neginčijo, o pažeidimo padarymo vietoje laikinojo bilieto pareiškėjas neturėjo. Medžiotojas, žodžiu paklaustas apie laikino bilieto reikalingumą, jo atsisakė. Laikinojo bilieto išrašymas ar neišrašymas administracinėje byloje neturėjo reikšmės, teismas priėmė nutarimą. Agentūrą tikrinęs pareigūnas nesugebėjo tinkamai užrašyti besiskundžiančio asmens pavardės (V. L. pavadinta V. L.).

11.6. Skundų nagrinėjimo eiga ir privalomųjų nurodymų vykdymo eiga

Visais atvejais atsakymai į gautus skundus siunčiami skundą pateikusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai skundai gauti elektroniniu. paštu, kuriuo, kaip nurodyta skyriaus 1.14, 1,15 punktuose atsakyti nėra galimybės. Šio skyriaus 2.4 punkte nurodyta, kad neįvykdomas privalomasis nurodymas nepanaikintas. Pažymėtina, kad Įstatyme nenustatyta galimybė pačiam inspektoriui naikinti privalomąjį nurodymą.

11.7. Pažymoje yra ir kitų netikslumų bei esamos padėties iškraipymo atvejų. Dalis Pažymoje trūkumų yra neesminiai, lengvai ištaisomi. Dauguma trūkumų yra bendros Vilniaus RAAD ir Agentūros veiklos rezultatas. Agentūros darbuotojai įpareigoti vykdyti jiems patikėtas darbo užduotis ir už jų vykdymą yra asmeniškai atsakingi. Pagal Pažymą darytina prielaida, kad Agentūros veiklą tyrę pareigūnai savo pareigas atliko aplaidžiai ir nekompetentingai, Vilniaus RAAD vadovybei pateikė Pažymą, neteisingai nurodydami ar galimai sąmoningai iškraipydami faktines aplinkybes, o Vilniaus RAAD vadovybė Pažymos galimai neskaitė.

12. 2016 m. gruodžio 5 d. motyvuotoje išvadoje apie tyrimo rezultatus, kuri Vilniaus RAAD gauta 2016 m. gruodžio 6 d. reg. Nr. VR-1.3-394, pasiūlyta už Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjui, Agentūros vedėjui, skirti VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, ir, be kita ko, pateiktos tokios išvados (b. l. 112–135):

12.1. Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracija ir mokesčių vidaus tvarkos vykdymas

12.1.1. Remiantis LVAT praktika, iš tarnybinio nusižengimo apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų; teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jeigu suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti; šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose: ar asmuo padarė priešingą teisei veiką, ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. Pavyzdžiui, administracines bylas Nr. A438-1112/2009; Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. A438-706/2010, Nr. A438-370/2011). Pareigybės aprašymo 7.12 punkte nustatyta, jog Agentūros vedėjas yra atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą. Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-214 nustatyta teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos tvarka ir šio įsakymo 6 punkte agentūrų vedėjai, taip pat ir (duomenys neskelbtini), įpareigotas kartą per pusmetį tikrinti Žurnalą, šiuos patikrinimus fiksuoti padalinio vadovo antspaudu, parašu ir atžyma apie atliktą patikrinimą Žurnale. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kas pusmetį netikrino Žurnalo pildymo, tuo pažeisdamas paminėto įsakymo 6 punkto nuostatas (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas) bei netinkamai atlikdamas Pareigybės aprašymo 7.12 punkte nustatytas funkcijas (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas).

12.1.2. Remiantis LVAT praktika, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą, tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiuose įstatymuose, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinė byla Nr. A520-2635/2012).

12.1.3. Šio tyrimo metu įvertinus tai, jog Žurnalo apimtis nėra didelė (tik 4 kortelės), nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios Agentūros vedėjui būtų trukdžiusios atlikti Žurnalo patikrinimus, todėl konstatuotina, jog Žurnalas netikrintas dėl aplaidumo, nerūpestingai, neatidžiai atliekant tarnybines pareigas. Patikrinimų dažnumas nėra didelis – 2 kartai per metus, todėl traktuotina, jog šie patikrinimai tikrai neturėtų būti didelė administravimo našta Agentūros vedėjui. Manytina, kad pareiškėjo veiksmuose šiuo aspektu yra subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai. Tarnybinio nusižengimo padarymo laikas – 2015 m. birželio–liepos mėnesiai, 2015 m. gruodžio–2016 m. sausio mėnesiai, nes patikrinimai turėjo būti atliekami kas pusmetį. Tarnybiniu nusižengimu sukeltos pasekmės: netinkama Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 taikymo praktika (detalesnė informacija – I skyriaus 3 punkte).

12.2. Kontroliuojamų objektų planų sudarymas ir vykdymas, ūkio subjektų rizikos vertinimo atlikimas

12.2.1. Patikrinimą atlikęs pareigūnas pagrįstai konstatavo, jog kontroliuojamų objektų bylose trūksta informacijos apie taikytas poveikio priemones po patikrinimo. Pažymoje paminėtos bylos, kuriose nėra informacijos apie taikytas poveikio priemones: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. P. O. ūkis, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje konstatuota, jog preanšimai apie planinius patikrinimus nerasti šiose bylose: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12.2.2. Remiantis LVAT praktika, tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą (administracinė byla Nr. A552-2748/2012); taikant tarnybinę atsakomybę ir ją apibrėžiančias normas, svarbus ne tik atsakomybės neišvengiamumo principas, bet ir tokie principai, kaip, pavyzdžiui non reformatio in peius principas (administracinė byla Nr. A442-2681/2008), draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (administracinės bylos Nr. A438-281/2007, Nr. A442-2681/2008), lex retro non agit principas (administracinė byla Nr. A10-593/2005.

12.2.3. Įvertinus Pažymos dalį dėl ūkio subjektų kontrolės, Paaiškinime nurodytas aplinkybes, Agentūroje 2015 m., 2016 m. kontroliuojamų objektų sąraše vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas atliktas tik apie 30 procentų ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (2015 m. neįvertinti 75 procentai ūkio subjektų, 2016 m. – 72 procentai), tuo pažeidžiant Vilniaus RAD direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VR-V-28 2 punktą („Nurodau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrų vedėjams sudaryti ir esant reikalui kas ketvirtį tikslinti kontroliuojamų objektų sąrašus. Kontroliuojamų objektų sąrašai saugomi agentūrose ir naudojami ūkio subjektų patikrinimo planų sudarymui ir koregavimui“), 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VR-V-244 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą („Nurodau kontrolę vykdančių Vilniaus RAAD padalinių vadovams Ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimą 2016 metams atlikti vadovaujantis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2015-10-05 įsakymu Nr. 1T-140 patvirtintų Ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą, kuriai reikia / nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar taršos leidimų, vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašų reikalavimus“), nesilaikant Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 1T-85 patvirtintos Ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą, kuriai nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolė leidinių ar taršos leidinių, vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašo reikalavimų, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, nes netinkamai vykdyta Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta funkcija planuoti ir organizuoti agentūros darbą.

12.2.4. Pripažintina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamo kontroliuojamų objektų bylų tvarkymo, kaip to reikalauja Pareigybės aprašymo 7.12 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 33 punktas, nes ne visose ūkio subjektų bylose yra informacija apie administracinio poveikio priemonių taikymą (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimas).

12.2.5 Kiti šios srities trūkumai, fiksuoti Pažymoje, dėl patikrinimą atlikusio pareigūno ir J. Č. paaiškinime nurodytų nesutapimų, įvertinus teismų formuojamus principus, vertinami valstybės tarnautojo, kurio veika tiriama, naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad įstatyme turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A63-2967/2011).

12.2.6. Tarnybinių nusižengimų padarymo laikas – dėl ūkio subjektų keliamo rizikos aplinkai vertinimo – 2015 m. I ketv., 2016 m. I ketv., nes rizikos vertinimas turi būti atliktas šiuo laikotarpiu, iki ūkio subjektų metinių patikrinimo planų sudarymo; dėl ūkio subjektų bylų formavimo – 2015 m., nes šie metai apėmė tikrinimą laikotarpį ir dokumentai apie 2015 m. skirtas administracines nuobaudas turėjo į bylas patekti 2015 m.

12.2.7. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A520-2416/2012, tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma, nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi, priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT administracinė byla Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pareiškėjas nėra profesinės sąjungos renkamo organo narys, todėl netaikomi papildomi procedūriniai reikalavimai, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A520-2378/2012, profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos nustatytos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, pagal kurį darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Remiantis LVAT praktika, išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, bet nėra išrinkti į profesinės sąjungos renkamuosius organus, nėra reikalingas (pagal Kalėjimų departamento statutą), lemia, jog tokios procedūros ar profesinės sąjungos išreikšto nesutikimo nepaisymas pats savaime negali būti priežastimi pripažinti tarnybinės nuobaudos paskyrimą neteisėtu.

Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A520-2373/2012), VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, tiek LVAT praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia, dėl to nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta po 6 mėnesio termino, įsakymas negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o šis termino praleidimas vertinamas kaip formalus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. LVAT administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012 konstatavo, kad, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė 3 atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti: visų pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas, atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra, kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia, kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi, tiek antru, tiek trečiu atvejais nereikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas, atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų 3 m. nuo nusižengimo padarymo dienos terminą nuobaudai paskirti. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A492-1159/2014, kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas su tikslu įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. Įvertinant nurodytą LVAT praktiką pažymėtina, jog J. Č. skirti tarnybinę nuobaudą kliūčių nėra, nes šiuo atveju taikomas 3 m. senaties terminas nuo pažeidimų padarymo dienos, nes pažeidimai nustatyti, atliekant Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimą.

13. Vilniaus RAAD direktorius, vadovaudamasis VTĮ 28 straipsniu, 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, Taisyklių 14.1 punktu, Pažyma, atsižvelgdamas į Išvadą, 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. VR-P-224 „Dėl J. Č.“ pripažino, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, ir pareiškėjui už Įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą skyrė VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 10–11, 136–137). Įsakyme nurodyti šie pareiškėjo padaryti pažeidimai:

13.1. (duomenys neskelbtini) J. Č. 2015 m. kas pusmetį netikrino Žurnalo pildymo, tuo pažeisdamas Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 6 punkto nuostatas (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas) bei netinkamai atlikdamas Pareigybės aprašymo 7.12 punkte nustatytą funkciją (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas).

13.2. Ukmergės rajono agentūroje 2015 m., 2016 m. vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas atliktas tik apie 30 procentų ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (2015 m. – neįvertinti 75 procentai ūkio subjektų, 2016 m. – 72 procentai), tuo (duomenys neskelbtini) J. Č. pažeidė Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VR-V-28 2 punktą („Nurodau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrų vedėjams sudaryti ir esant reikalui kas ketvirtį tikslinti kontroliuojamų objektų sąrašus. Kontroliuojamų objektų sąrašai saugomi agentūrose ir naudojami ūkio subjektų patikrinimo planų sudarymui ir koregavimui“), Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VR-V-244 „Dėl Ūkio subjektų veiklos platumų ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą („Nurodau kontrolę vykdančių Vilniaus RAAD padalinių vadovams Ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimą 2016 metams atlikti vadovaujantis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2015-10-05 įsakymu Nr. 1T-140 patvirtintų Ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą, kuriai reikia / nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar taršos leidimų, vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašų reikalavimus“), nesilaikė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2014 m lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 1T-85 patvirtintos Ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veikią, kuriai nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar taršos leidimų, vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašo reikalavimų, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, nes netinkamai vykdyta Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta funkcija planuoti ir organizuoti agentūros darbą.

13.3. (duomenys neskelbtini) J. Č. neužtikrino tinkamo kontroliuojamų: objektų bylų tvarkomo, kaip to reikalauja Pareigybės aprašymo 7.12 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 33 punktas, nes ne visose ūkio subjektų bylose yra informaciją apie administracinio poveikio priemonių taikymą (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimas).

13.4. Pažymos III skyriuje „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“, 1.1–1.5, 2 punktuose (Išvados III skyrius „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“), fiksuoti trūkumai įrodo, jog Agentūroje dokumentų bylos tvarkomos, nesilaikant Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. VR-1.3-263 patvirtinto 2015 m. dokumentacijos plano, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 39 punkto reikalavimų, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.12 punktą.

13.5. Dėl Pažymos II skyriaus „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“ 1.6 punkte nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų srities pažeidimų (Išvados III skyrius „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“) konstatuojamas netinkamas Vilniaus RAAF direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. VR-V-101 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo“ vykdymas, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

13.6. (duomenys neskelbtini) J. Č., teikdamas 2015 m. veiklos ataskaitą ir joje pateikdamas duomenis apie vykdytus patikrinimus, nagrinėtus prašymus, skundus, neatitinkančius atitinkamuose registruose pateiktų duomenų, pažeidė Vilniaus RAAD direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. VR-V-131 3 punktą, bei siųsdamas pranešimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 21 punkto reikalavimų, tuo padarydamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

13.7. Už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. medžiotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paėmė iš jo medžiotojo bilietą, tačiau laikinojo medžiotojo bilieto neišdavė, kaip to reikalaujama Tvarkos aprašo 4 punkte, tuo pažeistas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

14. Pareiškėjas su Įsakymu pasirašytinai susipažino 2016 m. gruodžio 20 d., nurodė, kad su turiniu nesutinka (b. l. 10–11).

3. Pareiškėjas pateikė ir argumentus, kad jis nepadarė Įsakyme konstatuotų 7 tarnybinių pažeidimų.

3.1. Pasak pareiškėjo, Įsakymo 1.1. punkte nurodoma, kad pareiškėjas kas pusmetį netikrino Teršalų normų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo žurnalo pildymo, tuo pažeisdamas Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 6 punktą, tačiau toks teiginys negrindžiamas kokiais nors objektyviais įrodymais: viena vertus, žurnalas yra užpildytas, visos grafos pildomos, kita vertus, neaišku (to nepasakė ir tikrintojai), kaip pareiškėjas turėtų užfiksuoti žurnalo tikrinimą kas pusmetį. Pareiškėjas gali tik patikinti, kad žurnalą tikrino, tai darė dar ir dažniau negu kas pusmetį, todėl Įsakymo 1.1. punktas yra nepagrįstas, pareiškėjas šiuo pagrindu baudžiamas nepagrįstai.

3.4. Pareiškėjo manymu, Įsakymo 1.4. punkte, nurodoma, kad dokumentacija tvarkoma, nesilaikant dokumentacijos plano, tačiau už dokumentacijos tvarkymą Ukmergės r. agentūroje atsakinga Ukmergės r. agentūros vyriausioji specialistė I. S., jos pažeidimas nėra konstatuotas, tačiau pareiškėjas kaltinamas, kad nekontroliavo, dėl to kilo tokie pažeidimai. Pažymėtina, kad ne visos taisyklės tarpusavyje yra suderinamos, todėl natūralu, jog dokumentaciją tvarkantis asmuo turi priimti sprendimus, kaip tiksliai tvarkyti padalinio dokumentus. Pareiškėjas, kaip vadovas kontroliuoja, kad dokumentai būtų tvarkomi, laikantis pagrindinių taisyklių, tačiau negali apsiginti nuo abstraktaus kaltinimo, nes nesukonkretinus, kieno pažeidimas, kokiu metu padarytas, negalima pareiškėjo kaltinti „visais įmanomais“ pažeidimais, nes jis yra vadovas. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas atostogauja, serga, dėl kitų aplinkybių jo fiziškai nėra Ukmergės r. agentūroje, todėl tuo metu pavaldžių pareigūnų kontrolę vykdo kitas paskirtas darbuotojas. Aptardamas Įsakymo 1.3 punktą pareiškėjas nurodė, kad negali būti apkaltintas ,nekontroliavimu“, jeigu nenustatoma, kokio konkretaus pareigūno veiksmai nebuvo sukontroliuoti, ar tikrai tuo metu tą pareigūną jis turėjo kontroliuoti, neįvertinus ar pareiškėjas tą konkretų pareigūną galėjo sukontroliuoti (objektyviai egzistavo prielaidos įvykdyti kontrolę), todėl nesant tokių duomenų Įsakymo 1.4. punktas laikytinas nepagrįstu.

Skunde iš esmės neginčijami Ukmergės r. agentūroje egzistuojantys dokumentų tvarkymo trūkumai, bet iš esmės ginčijamas padalinio vadovo atsakomybės klausimas dėl vadovaujamo padalinio dokumentacijos tvarkymo bei kritikuojamas kaltinimo nekonkretumas. Pagal (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.12 punktą (duomenys neskelbtini) atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą. Pažymoje fiksuoti Ukmergės r. agentūros dokumentacijos tvarkymo trūkumai yra esminiai, susiję su sisteminių, esminių dokumentų tvarkymo taisyklių nesilaikymu padalinyje. Įsakymo 1.4. punkte nurodyta, kad Pažymos III skyriuje „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“ 1.1–1.5, 2 punktuose (Išvados III skyrius „Dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymas ir padalinio dokumentų valdymo klausimai“), fiksuoti trūkumai įrodo, jog Ukmergės r. agentūroje dokumentų bylos tvarkomos, nesilaikant Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. VR-1.3-263 patvirtinto 2015 m. dokumentacijos plano, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 39 punkto reikalavimų, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.12 punktą. Tiek Išvadoje, tiek Pažymoje yra nustatytų dokumentų tvarkymo srities trūkumų detalizacija, nurodant konkrečias faktines aplinkybes.

3.5. Anot pareiškėjo, Įsakymo 1.5. punkte nurodoma, jog netinkamai vykdytas Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. VR-V-101 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo“. Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nuo 2009 m., kai buvo priimtas aptariamas įsakymas, yra iš esmės pasikeitęs: darbo vietų saugumą turi vertinti darbdavio įgaliotas ar pasamdytas ekspertas, o darbų saugos dokumentacija kaip nors centralizuotai Vilniaus RAAD neatnaujinama. Pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra pareigos rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata, pareiškėjas nepaskirtas būti atsakingu už šią sritį, ir tai suprantama, nes struktūrinio padalinio vadovas negali savarankiškai formuoti darbuotojų saugos ir sveikatos politikos, jeigu tam nėra atskirai įgaliotas ar nevadovauja padaliniui, kuris atsakingas už darbų saugą ir sveikatą. Vietoj to, kad Pažymoje būtų pripažinti esminiai Vilniaus RAAD darbų saugos organizavimo trūkumai ir problemos, pareiškėjas apkaltinamas seno iki Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pasikeitimų priimto vidinio įsakymo nevykdymu. Toks Pažymos ir Įsakymo pagrindimas yra neobjektyvus, taip siekiama ne išsiaiškinti problemas ar nustatyti esminius trūkumus, o „surasti pretekstą“ nubausti pareiškėją, todėl su Įsakymo 1.5. punktu jis nesutinka, nes tokia pareiga neaptarta jo pareigybės aprašyme.

3.6. Pareiškėjo nuomone, Įsakymo 1.6. punkte nurodoma, kad pareiškėjas, teikdamas 2015 m. ataskaitą ir joje pateikdamas duomenis, kurie neatitinka registruose pateikiamų duomenų, padarė tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju būtina paaiškinti papildomas aplinkybes. Vykdyti patikrinimą vietoje paprastai siunčiami 2 pareigūnai, taip elgiamasi dėl įvairių priežasčių – tiek dėl pareigūnų saugumo, tiek siekiant išvengti kaltinimų korupcija ir panašiai. Šių pareigūnų vykimas į patikrinimą vienaip yra fiksuojamas registre, kitaip – veiklos ataskaitoje: jeigu reikia nurodyti, kiek patikrinimų vykdė agentūros pareigūnai, tai kiekvienas iš jų vykdė patikrinimą, tačiau bendroje ataskaitoje šis patikrinimas žymimas kaip vienas patikrinimas, dėl šios priežasties gali objektyviai skirtis duomenys, pateikiami ataskaitoje ir pateikiami registre. Pabrėžtina, kad ši problema nėra vien Ukmergės r. agentūros problema, su ja susiduria visos Vilniaus RAAD agentūros, apie tai buvo (ir yra) žinoma Vilniaus RAAD darbuotojams, kurie priima pareiškėjo teikiamas ataskaitas, jas kontroliuoja, be to, jeigu registro duomenys prieinami, kyla klausimas, kokiu tikslu apskritai sudaromos ataskaitos. Dėl nurodytų priežasčių ataskaitoje duomenys patikslinami, sukonkretinami ir pateikiami įvairiais pjūviais. Taigi, pareiškėjas nesutinka su kaltinimu, jog buvo pateikiami netikslūs duomenys: toks teiginys grindžiamas, lyginant skirtingų šaltinių, skirtingais metodais susumuotus duomenis, todėl yra nepagrįstas.