- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-1982-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14496-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., I. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys I. M., S. M., antstolė A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui I. M. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės S. M. gaunamų nuolatinių išmokų. Nurodė, jog antstolė vykdo 2014-01-03 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4429-345/2011 dėl 52 490,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko I. M. išieškotojo – valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininko sutuoktinei S. M. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajame pensijų skyriuje yra paskirta nuolatinė išmoka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. M. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir nurodė, jog su I. M. gyvena santuokoje nuo 1958-01-12, ji yra 84 metų amžiaus, silpnos sveikatos, o jos gaunamas pajamas sudaro 235 EUR (811 Lt) senatvės pensija. Pažymėjo, jog kitų pajamų ji negauna.
Suinteresuoti asmenys I. M. ir antstolė A. S. atsliepimų į pateiktą pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje tenkino visiškai; nustatė, kad skolininkui I. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės S. M. pajamų, kurias ji gauna kaip senatvės pensiją iš VSDFV Vilniaus m. skyriaus. Teismas nurodė, kad pagal CPK 666 str. 1 d., išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.88 str.). Nustatė, kad santuoka tarp I. M. ir S. M. buvo sudaryta 1958-01-10, vedybų sutartis tarp sutuoktinių sudaryta nebuvo (CPK 178 str.).Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pareiškėjo prašymas padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis ir nustatyti skolininko dalį nuo jo sutuoktinės S. M. gaunamų nuolatinių išmokų – senatvės pensijos, turi būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ne tik turtas, bet ir pajamos įgytos po santuokos sudarymo (CK 3.88 str.), taip pat įvertinęs įsiskolinimo dydį, teismas nustatė, jog skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės S. M. pajamų, kurias ji gauna kaip senatvės pensiją iš VSDFV Vilniaus m. skyriaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį panaikinti ir netenkinti pareiškėjo prašymo; nustatyti S. M. nuosavybės teisę į ½ dalį I. M. nuolatinių išmokų ir kitų pajamų. Nurodė, kad yra 84 metų amžiaus, silpnos sveikatos, negali vaikščioti be kitų asmenų pagalbos. Visos jos pajamos yra 235 Eur senatvės pensija; ji yra silpnesnė šalis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos prašymo nustatyti nuosavybės teisę į ½ dalį I. M. nuolatinių išmokų ir kitų pajamų.
Atsiliepimas
Antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes bei jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju tikrinamas nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumas bei pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininko I. M. atžvilgiu antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4429-345/2011 dėl 52 490 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai. Nustačiusi, kad skolininkas neturi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma visa skolos suma, 2015-04-20 patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pastarojo sutuoktine S. M. nustatymo. 2015-04-23 išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (civilinė byla Nr. e2-21761-845/2015).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CK normomis, 2015-06-18 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino.
Nesutikdama su minėta teismo nutartimi, suinteresuotas asmuo S. M. nurodė, jog yra 84 metų amžiaus, silpnos sveikatos, negali vaikščioti be kitų asmenų pagalbos; visos apeliantės pajamos yra 235 Eur senatvės pensija, ji neturi kitų pajamų ar turto. Apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nurodytus argumentus vertina kritiškai.
Pažymėtina, jog pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. (CPK 667 str. ).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog santuoka tarp I. M. ir S. M. buvo sudaryta 1958-01-10. Santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, o jų turtas nėra padalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.). Nagrinėjamu atveju, skolininko I. M., kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis nebuvo žinoma, todėl buvo pagrindas taikyti CPK 667 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. nuostatomis, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgdamas į CK 3.117 str. 1 d. nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko I. M. sutuoktinės S. M. gaunama senatvės pensija yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šio nekilnojamojo turto ½ dalis priklauso skolininkui I. M..
Apeliantė nurodė, jog jos gaunama senatvės pensija, yra vienintelis jai priklausantis turtas, kuris yra jai būtinas dėl jos prastos sveikatos. Apeliantei išaiškintina, jog išieškojimui iš jos pensijos bus taikomi ribojimai, numatyti CPK 736-739 str., t.y. sutuoktinio I. M. skola nebus išieškoma iš visos S. M. skiriamos pensijos. Kitų argumentų, kodėl iš jai skiriamos pensijos negalima išieškoti, apeliantė nenurodė.
Skunde apeliante taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos prašymo nustatyti jai nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio I. M. nuolatinių išmokų ir kitų pajamų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.80 str. 3 d., bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti, o pagal CPK 667 str. 1 d., jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis siūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Susipažinus su vykdomąja byla nustatyta, jog 2015-04-16 antstolės patvarkymu vykdomosios bylos šalims, taigi ir apeliantei S. M., buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko I. M. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybėje. Į teismą su minėtu prašymu kreipėsi tik išieškotojas, apeliantė šį prašymą išreiškė tik 2015-05-20 pateikdama atsiliepimą į išieškotojo pareiškimą. Be to, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., gali būti nustatoma tik skolininkui priklausanti turto dalis, tuo tarpu apeliantė vykdomojoje byloje nėra skolininkė, todėl nėra aišku, kokiu tikslu ji prašo nustatyti, kad jai priklauso ½ dalį sutuoktinio I. M. nuolatinių išmokų ir kitų pajamų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.