Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1336-661/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2A-1336-661/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11642-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
T. Ū., S. Ū., N. G.
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1336-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11642-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 34.5;121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. Ū., S. Ū. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams T. Ū., S. Ū. ir N. G. dėl skolos priteisimo,

teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su A. Ū. Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure 2008-12-16 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ji paskolino A. Ū. 20 995 Lt. Paskolos sutarties 7 punkte nustatyta, kad A. Ū. įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas bus užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuris turėjo būti sudarytas per septynias darbo dienas nuo Paskolos sutarties pasirašymo dienos. Už šio įsipareigojimo nevykdymą A. Ū. įsipareigojo visą paskolos sumą grąžinti anksčiau termino. Paskolos sutarties 3 punkte nustatyta, kad A. Ū. privalėjo paskolą grąžinti iki 2009-02-01. Nepaisydamas pakartotinių raginimų, A. Ū. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, neįkeitė prievolės užtikrinimui nekilnojamojo turto ir negrąžino perduotos 20 955 Lt sumos. Vilniaus miesto 22-asis notaro biuras 2010-05-18 raštu Nr. 100 informavo, kad po A. Ū. mirties dėl palikimo kreipėsi ir palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Ū., sūnus T. Ū. ir testamentinė įpėdinė N. G.. Prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20 995 Lt skolą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą nuo 2009-02-01 iki skolos grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nepagrįstas, kaip neatitinkantis tikrovės, 2010-06-18 patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytas teiginys, kad pagal 2008-12-16 sudarytą paskolos sutartį ieškovė paskolino A.i Ū. 20 995 Lt. Šį ieškovės teiginį paneigia paskolos sutarties 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta, kad ieškovė perduoda A. Ū. asmeninėn nuosavybėn 20 400 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pat pinigų sumą. Taip pat tikslintinas ieškovės teiginys, kad ieškovė 2009-09-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos pritesimo iš A. Ū.. Pažymėtina, kad nors ieškovė pirmąjį ieškinį datavo 2009-09-03 data, tačiau teismo žyma patvirtina, kad ieškinys teisme gautas 2009-09-10. Taigi, kreipimosi į teismą data laikytina 2009-09-10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-10-06 patenkinęs ieškovės ieškinį priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš A. Ū. ieškovės naudai 20 400 Lt skolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad preliminarus sprendimas A. Ū. nebuvo įteiktas, kadangi tuometinis atsakovas buvo miręs. Teismas bylos nagrinėjimą buvo privalomai sustabdęs, iki paaiškės A. Ū. teisių perėmėjai (įpėdiniai). Paaiškėjus, kad A. Ū. palikimą priėmė atsakovai S. Ū. ir T. Ū., ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį tik 2010-06-18, t.y. praėjus faktiškai 9 mėnesiams nuo 2009-09-11, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Pradinis ieškovės ieškinys (2009 m. rugsėjo 10 d.) negali būti vertinamas kaip kreditoriaus ieškinys įpėdiniams, nes jame ieškovė nurodė atsakovu patį paskolos gavėją. Ieškovė nebuvo aktyvi gindama savo, kaip kreditorės teises, nesidomėjo palikimo priėmimu. Palikėjo kreditorė N. G. dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku. Tai patvirtina byloje esantis 2010-05-18 Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro raštas Nr. 100. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Byloje esantis palikėjo A. Ū. mirties liudijimas patvirtina, kad palikimas atsirado 2009-09-11. Todėl palikėjo įpėdiniai ir kreditoriai per laikotarpį nuo 2009-09-11 iki 2009-12-11 imtinai galėjo realizuoti savo atitinkamas subjektines teises. Tai yra, kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šios ginčo bylos atveju nuo 2009-09-11), turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; pareikšti teisme ieškinį palikimą priėmusiems įpėdiniams. Ieškovė neatliko nei vieno iš CK 5.63 straipsnyje nurodytų veiksmų, todėl netenka subjektinės teisės reikalauti sau, kaip kreditorei priteisti palikėjai suteiktą paskolą. Atsakovai mano, kad byloje yra pakankamos nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškinio senaties 3 mėnesių terminas yra praleistas, ir teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Atsakovė N. G. nurodo, kad 2008-12-17 testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarės J. S., A. Ū. patvarkė, kad jam nuosavybės teise priklausančią dalį buto su rūsiu, esančio Algirdo g. 18-1, Vilniuje, jis paliko jai. 2009 metų pabaigoje ji kreipėsi į Vilniaus miesto 22-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 2010 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą su rūsiu. Ieškovė jokia forma nebuvo informavusi ją apie savo, kaip palikėjo A. Ū. kreditorės, reikalavimus bei kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus būtų atlikusi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsakovė S. Ū. pažymi, kad iki ieškovės ieškinio gavimo niekada nepažinojo A. R.. Ieškovė jokia forma nebuvo informavusi atsakovų S. Ū. ir T. Ū. apie savo, kaip palikėjo A. Ū. kreditorės, keltinus reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokius veiksmus būtų atlikusi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl darytina išvada, jeigu ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tokių veiksmų neatliko, jos ieškinyje pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, o ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovui T. Ū. yra žinoma, kad ieškovė A. R. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jai keltini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai dėl savo subjektinių teisių gynimo. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 - asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei solidariai priteisė iš atsakovų ieškovės A. R. naudai 20 400 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20 400 Lt (dvidešimt tūkstančių keturi šimtai litų) sumos, skaičiuojant nuo 2009-02-01 iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 400 Lt (dvidešimt tūkstančių keturi šimtai litų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams nepraleido. Teismas nurodė, kad ieškovė su ieškiniu dėl 20 400 Lt skolos, pagal ieškovės ir A. Ū. paskolos sutartį, priteisimo kreipėsi į teismą iki A. Ū. mirties, t. y. ieškovės ieškinys teisme užregistruotas 2009-09-10 (T 1, b. l. 3). Teismas nesutikto su atsakovų argumentu, kad ieškovė ieškinį atsakovams pareiškė tik 2010-06-18, kuomet teismui pateikė patikslintą ieškinį, atsakovą A. Ū. pakeitusi atsakovais T. Ū. ir S. Ū.. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai atsakovams buvo pareikšti jau 2009-10-19, kai nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, kol paaiškės mirusio A. Ū. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas pabrėžė, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovams, jau prieš priimant A. Ū. palikimą, buvo žinoma apie A. Ū. kreditorinius įsipareigojimus. Pagrindą tokiai išvadai daryti teikia šios aplinkybės: įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, palikėjo kreditoriams atsako tik paveldėtu turtu. Atsakovai, siekdami apsaugoti savo teises ir interesus, palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą. Todėl akivaizdu, kad palikimo priėmimo metu atsakovai turėjo informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo. A. Ū. gyvenamoji vieta sutapo su atsakovų gyvenamąją vieta. Todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai žinojo, jog A. Ū. yra pareikštas ieškinys, kadangi preliminaraus sprendimo nuorašas buvo siunčiamas tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovų gyvenamoji vieta. Teismas taip pat nurodė, jog po A. Ū. mirties palikimą priėmė keli įpėdinai, todėl ieškovė pagrįstai prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų (CPK 178 str.), jog ieškovė A. Ū. paskolino 20 995 Lt sumą, todėl ieškovės reikalavimas tenkino iš dalies, solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 20 400 Lt sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 –ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovė reikalavimus atsakovams pareiškė jau 2009-10-19, kai nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, kol paaiškės mirusiojo A. Ū. teisių perėmėjai. Minėtoje nutartyje nebuvo nustatyti ir įvardinti bei nebuvo žinomi palikėjo teisių perėmėjai. Apeliantai neginčija, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo įpėdinis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Tačiau apeliantai mano, kad teismas ginčo situacijai neteisingai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje nėra rašytinių ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimai apeliantams buvo pareikšti 2009-10-19 - nutarties sustabdyti civilinę bylą dieną. Pažymi, jog pradinis ieškovės ieškinys (2009 m. rugsėjo 10 d.) negali būti vertinamas ieškovės, kaip kreditoriaus ieškinys įpėdiniams, nes jame ieškovė nurodė atsakovu patį paskolos gavėją - palikėją A. Ū., o į teismą dėl 20 400 Lt skolos, kilusios pagal 2008-12-16 paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P., notaro registro Nr. PI-10577, iš įpėdinių atsakovų S. Ū. ir T. Ū. bei iš N. G. priteisimo su patikslintu ieškiniu kreipėsi tik 2010-06-18, t.y. praėjus faktiškai 9 mėnesiams nuo 2009-09-11, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, ieškovė neprašė pratęsti trijų mėnesių ieškinio senaties terminą kreditorių reikalavimams atsakovams (palikimą priėmusiems įpėdiniams) pareikšti. Taip pat teismo motyvai, kad apeliantai priėmė palikimą pagal apyrašą, kad neva A. Ū. gyvenamoji vieta sutapo su atsakovų gyvenamąja vieta ir atsakovai žinojo, jog A. Ū. pareikštas ieškinys, negali būti pagrindas pagrįstai ir teisingai išvadai, kad apeliantams buvo žinoma apie palikėjo įsipareigojimus. Teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino bei nenustatė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kas būtent pažymą apie procesinių dokumentų neįteikimą bandžiusį įteikti kurjerį informavo, kad A. Ū. yra miręs. Apeliantų manymu, 2010-01-27 palikėjo turto apyrašas, kuriame nurodyta, kad buto Algirdo g. 18-1, Vilnius 1/₄ dalis areštuota, negali patvirtinti aplinkybės, kad įpėdiniai, paveldėdami turtą žinojo apie buto areštą, kadangi šis palikėjo turto apyrašas buvo sudarytas jau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo palikėjo mirties.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodė, kad 2009-11-19, pateikdamas teismui mirusio kliento nebegaliojančią atstovavimo sutartį, advokatas veikė išimtinai atsakovės N. G. vardu ir interesais, o apeliantai, pateikdami prašymą dėl turto apyrašo sudarymo, jau žinojo apie ieškovės iškeltą bylą A. Ū.. Be to, apie bylos iškėlimą patvirtina ir 1/4 dalies paveldėto buto areštas, paskelbtas 2009-10-26 įrašu viešame Turto arešto registre ir Nekilnojamojo turto registre, kurio išrašas buvo pateiktas teismui kartu su prašymu. Ieškovė pažymi, jog ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dar esant gyvam A. Ū., todėl ji neprivalėjo pateikti atskiro ieškinio per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėtojams. CK 5.63 str. 1 d. nenumato būtinybės kreiptis su ieškiniu ir tokiu atveju, kai teisme jau yra iškelta byla, o atsakovas miršta proceso metu. Tokiais atvejais pagal CPK 48 str. 1 d. turi vykti procesinių teisių perėmimas. Tad ieškovė, vykdydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-09 nutartį, dėl šios civilinės bylos sustabdymo ne kartą kreipėsi į palikimo vietos atsiradimo notarę siekdama sužinoti paveldėtojus, o patikslintas ieškinys apeliantams buvo pareikštas per teismo nustatytą terminą. Todėl pagrįstai manytina, kad procesiniai terminai nebuvo praleisti.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantų T. Ū., S. Ū. ir N. G. apeliacinio skundo ribose. Apeliantai mano, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti jiems reikalavimus ir prašo taikyti ieškinio senatį.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniams atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo sudarytą paskolos sutartį.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Pažymėtina, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu ši norma būtų aiškinama taip, kad priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų reikalavimus pareikšti tik rašytine forma, tai rašytinės formos nesilaikymas nebūtų pagrindas kitokia negu rašytine forma pareikštiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais; tokiu atveju šalys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiškimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teisme esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir A. Ū. 2008 m. gruodžio 16 d. sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 10-ajame notarų biuro notarė Ž. P., notarinio registro Nr. P1-10577. Pagal Paskolos sutartį ieškovė paskolino A. Ū. 20 400 Lt (T 1, b. l. 6). Paskolos sutarties 7 punkte nustatyta, kad A. Ū. įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas bus užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuris turėjo būti sudarytas per septynias darbo dienas nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos (b. l. 6). Paskolos sutarties 3 punkte nustatyta, kad A. Ū. privalėjo paskolą grąžinti iki 2009-02-01. A. Ū. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį: neįkeitė prievolės užtikrinimui nekilnojamojo turto ir negrąžino perduotos 20 400 Lt sumos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su ieškiniu dėl 20 400 Lt skolos, pagal ieškovės ir A. Ū. paskolos sutartį, priteisimo kreipėsi į teismą iki A. Ū. mirties, t. y. ieškovės ieškinys teisme užregistruotas 2009-09-10 (T 1, b. l. 3).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovė, nepraleisdama CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, buvo pareiškusi atitinkamus reikalavimus atsakovams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams, jau prieš priimant A. Ū. palikimą, buvo žinoma apie A. Ū. kreditorinius įsipareigojimus. Pagrindą tokiai išvadai daryti teikia šios aplinkybės: įpėdiniai, priėmę palikimą pagal apyrašą, palikėjo kreditoriams atsako tik paveldėtu turtu. Atsakovai, siekdami apsaugoti savo teises ir interesus, palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą. Todėl akivaizdu, kad palikimo priėmimo metu atsakovai turėjo informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo. A. Ū. gyvenamoji vieta sutapo su atsakovų gyvenamąją vieta. Todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai žinojo, jog A. Ū. yra pareikštas ieškinys, kadangi preliminaraus sprendimo nuorašas buvo siunčiamas tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovų gyvenamoji vieta. Pažymoje apie procesinių dokumentų neįteikimą nurodyta, kad bute, esančiame Algirdo g. 18-1, Vilniuje, gyvenantys asmenys kurjeriui nurodė, kad A. Ū. yra miręs (T 1, b. l. 27), todėl yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovams buvo žinoma apie A. Ū. iškeltą bylą. Kadangi pareiškėjai po A. Ū. mirties likusį turtą paveldėjo pagal apyrašą, jie negalėjo nežinoti apie paveldimo buto areštą. Be to, kaip matyti iš byloje esančio atsakovų atstovo N. K. prašymo, atsakovų atstovas, jau po jo atstovaujamojo A. Ū. mirties, t. y. 2009-11-19 (nepraėjus trims mėnesiams po A. Ū. palikimo atsiradimo) kreipėsi į teismą su prašymu leisti padaryti ieškovės ir A. Ū. sudarytos paskolos sutarties nuorašą, t. y. po A. Ū. mirties likusiais įsipareigojimais (T 1, b. l. 45)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasNeringa ŠvedienėRūta Veniulytė-Jankūnienė