- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-31
- Bylos Nr.
- II-669-243/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, E. M., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, nukentėjusiajam R. B., ekspertui Virginijui Pačebutui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, E. M. skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus tyrėjos 2007-04-26 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 500 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus tyrėja 2007-04-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. M. pažeidė KET 170 punkte numatytą reikalavimą, nes 2006-10-13 15.30 val. Klaipėdoje Tilžės g., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), lenkė automobilius, važiavusius ta pačia kryptimi iš dešinės, važiuodamas lėtėjimo juosta sudarė netikėtą kliūtį automobiliui (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. B., važiavusiam priešinga eismo kryptimi ir sukusiam į kairę pusę, bei su juo susidūrė. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata (D. R. eismo įvykio metu padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą).
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus tyrėja 2007-04-26 priėmė nutarimą, kuriuo E. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 500 Lt baudą.
Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, E. M. skunde nepripažįsta padaręs teisės pažeidimą. Teigia, kad byloje surinkta medžiaga neleidžia daryti išvados, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, nes neapklausti su juo važiavę asmenys, nenustatyta, ar tikrai įvykio vietoje yra lėtėjimo juosta ir kitos faktinės aplinkybės. Neigia, kad važiavo draudžiamu būdu dešiniuoju kelkraščiu. E. M. teigimu, (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. B. veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, nes jis, sukdamas iš priešingos eismo krypties į kairę, nepraleido jo vairuojamos transporto priemonės, važiavusios tiesiai leistinu būdu ir leistinu greičiu. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, atstovas, išdėstęs skunde nurodytus argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog eismo įvykį sąlygojo (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M., kurio kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Prašo skundą nepatenkinti, teisėtą ir pagrįstą nutarimą palikti nepakeistą (b.l. 54).
Nukentėjusysis R. B. siūlo skundą nepatenkinti. Nurodo, kad E. M., važiuodamas neleistinu būdu dešiniuoju kelkraščiu, susidūrė su jo vairuojamu automobiliu, pasukusiu iš priešingos eismo krypties į kairę. Teigia, kad suktis į kairę jis galėjo, nes priešinga kryptimi važiavęs automobilio vairuotojas sustojo jį praleisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2006-10-13 15³⁰ val. Tilžės g., ties namu Nr. 94, Klaipėdos mieste. R. B. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. M. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta keleivio D. R. sveikata, kuriam padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 31).
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus tyrėja 2007-04-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tą pačią dieną priėmė nutarimą, kuriuo E. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 500 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad E. M. pažeidė KET 170 punkte numatytą reikalavimą, nes lenkė automobilius, važiavusius ta pačia kryptimi iš dešinės, važiuodamas lėtėjimo juosta sudarė netikėtą kliūtį automobiliui (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. B., važiavusiam priešinga eismo kryptimi ir sukusiam į kairę pusę.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Skundžiamame nutarime išdėstytos eismo įvykio aplinkybės, tačiau neišdėstytas motyvuotas jų įvertinimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje E. M. šiuose procesiniuose dokumentuose suformuluotas kaltinimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Be to, nustatytos ne visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. E. M. kaltinamas, kad padarė draudžiamą lenkimo manevrą, važiuodamas lėtėjimo juosta. Toks kaltinimo formulavimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pagal Kelių eismo taisyklių 20 punkte išdėstytas nuostatas - lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Nustatyta, kad E. M. nepralenkinėjo kitų transporto priemonių, nes nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, todėl jis nepagrįstai kaltinamas lenkimo manevro padarymu. Jis kaltinamas, kad lenkimą padarė išvažiuodamas iš lėtėjimo juostos. Išvažiavimas iš lėtėjimo juostos arba kelkraščio į važiuojamąją kelio dalį pagal Kelių eismo taisyklių reglamentavimą nelaikomas lenkimo manevru. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad eismui skirtame kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, yra lėtėjimo juosta. Tai nenurodyta eismo įvykio schemoje (b.l. 21-22). Abu eismo dalyviai neigia, kad lėtėjimo juosta buvo kelyje. Nurodytos aplinkybės dėl lėtėjimo juostos buvimo ir jos ženklinimo kelyje eismo įvykio metu turėtų būti tikslinamos surenkant papildomus įrodymus. Kelių eismo taisyklių 170 punkte numatytas draudimas apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, jeigu kelio ženklai ir ženklinimas nenumato kitaip, todėl kelio ženklai ir ženklinimas šioje eismo situacijoje yra itin svarbūs. Byloje buvo daroma ekspertizė, tačiau nurodyti duomenys nebuvo pateikti eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertui, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl eksperto išvados pagrįstumo. Minimų duomenų gal būt ir nereikėtų tikslinti ir tirti, tačiau esant tokiam suformuluotam kaltinimui administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime tai būtina padaryti. Teismas neturi galimybės surinkti nurodytus papildomus įrodymus, tačiau tai gali padaryti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.
E. M. neigia, kad važiavo lėtėjimo juosta arba kelkraščiu. Jis tvirtina, kad siekdamas išvengti susidūrimo su R. B. vairuojamu automobiliu pasuko arčiau dešinio kelkraščio, todėl kelkraštyje išliko jo vairuojamo automobilio slydimo pėdsakai. Tokius paaiškinimus jis davė visos administracinės bylos nagrinėjimo metu ir tokias pat faktines eismo įvykio aplinkybes nurodė teismui paduotame skunde. Administracinio teisės pažeidimo protokole esantis jo paaiškinimas, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, esant kaltinimui padarymu teisės pažeidimo, kurio padarymo faktinės aplinkybės neįrodytos byloje surinktais įrodymais ir klaidingai interpretuojamos, negali būti vertinamas kaip asmens prisipažinimas, jog jis važiavo ne važiuojamąja kelio juosta, kaip kaltinime nurodyta, o neleistinu būdu lėtėjimo juosta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti tą pačią dieną, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo tinkamai pasinaudoti teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje.
E. M. nurodytą aplinkybę apie važiavimą važiuojamąja kelio dalimi, skirta važiuoti transporto priemonėms, patvirtina liudytojas P. Ž., kuris kartu su juo važiavo, tačiau paneigia nukentėjusysis R. B. ir jo prašymu apklaustas liudytojas K. M. R. B. paaiškinimą ir liudytojo K. M. parodymus apie tai, kad R. B. vairuojamą automobilį praleido pasukti į kairę priešais tiesiai važiavę automobiliai sustodami paneigia E. M. ir liudytojas P. Ž. Esant tokiems prieštaringiems parodymams apie įvykio kilimo aplinkybes, būtina surinkti papildomus įrodymus, siekiant nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir koks buvo eismo įvykio mechanizmas. Surinkus papildomus įrodymus, skirtina pakartotinė eismo įvykio ekspertizė, kurios metu būtina nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, koks transporto priemonių judėjimo mechanizmas buvo po susidūrimo ir kokie objektyvūs duomenys leidžia šį mechanizmą nustatyti. Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad transporto priemonės sustojusios praleido R. B. vairuojamą automobilį pasukti į kairę, į priešingą eismo juostą, būtina atsakyti į klausimą, kas sąlygojo arba galėjo sąlygoti aplinkybę, kad po susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo ta pačia trajektorija ir visiškai nekliudė susidūrimo pusėje buvusio automobilio arba automobilių, sustojusių jį praleisti sukant į kairę. Taip pat būtina ekspertizės metu atsakyti į klausimą, kokie objektyvūs duomenys patvirtina, kad E. M. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) ne važiuojamąja kelio dalimi, skirta važiuoti transporto priemonėms, o lėtėjimo juosta arba kelkraščiu ir kodėl galima konstatuoti, jog važiavimą kelkraščiu arba lėtėjimo juosta nesąlygojo siekimas išvengti susidūrimo su automobiliu Audi, vairuojamu R. B. Jeigu yra galimybė būtina nustatyti, kokį atstumą kelkraščiu arba lėtėjimo juosta važiavo E. M. Nesuprantamas ekspertizės akte konstatavimas aplinkybės, jog automobilis (duomenys neskelbtini) važiuodamas apie 66-73 km/ha greičiu negalėjo įvykdyti posūkio į dešinę ( į degalinę) manevro, nes iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad E. M. siekė padaryti tokį manevrą.
Naujo tyrimo metu būtina įvertinti, ar R. B. veiksmai atitiko saugaus eismo reikalavimams, išdėstytiems Kelių eismo taisyklių 145 ir 153 punktuose, nustatantiems, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ir kad tai gali daryti būdamas įsitikinęs, jog tai daryti saugu ir ar jo veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje eismo įvykio kilimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas ir administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus tyrėjos 2007-04-26 nutarimą, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jam paskirta nuobauda – 500 litų bauda, ir administracinę bylą grąžinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos.