Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi P. F., a.k. (duomenys neskelbtini) P. F. personalinės įmonės (toliau – Įmonės) savininko, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. F., būdamas P. F. personalinės įmonės savininku, 2014-01-08 apie 12.05 val., leido dirbti I. K. jo vadovaujamos personalinės įmonės kirpykloje, kirpėja, be darbo sutarties, kuomet buvo sutarta dėl darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio. Įmonės savininkas P. F., būdamas atsakingas už darbo organizavimą kirpykloje su I. K. darbo sutarties laiku nesudarė ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. 2 d. Tokiais savo veiksmais P. F. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. F. tiek teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime (b.l. 27), tiek apklaustas teisme iš esmės neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, davė parodymus iš kurių seka, kad I. K. dirbo jo vadovaujamoje kirpykloje nuo 2013-10-19 iki 2013-11-25. 2013-11-26 I. K. užsiregistravo Vilniaus teritorinėje darbo biržoje (toliau – VTDB). Jis, sužinojęs apie ESF projektą „Išlik darbo rinkoje“, 2014-01-06 kreipėsi į VTDB su pasiūlymu dėl I. K. ir ją apie tokį kreipimąsi informavo, nurodydamas, jog esant teigiamam atsakymui ji (I. K.) turės galimybę įsidarbinti kirpykloje. 2014-01-07 VTDB buvo priimtas sprendimas patenkinti pateiktą pasiūlymą, o elektroninį laišką su šia informacija jis gavo 2014-01-13. I. K. 2014-01-08 užsuko į kirpyklą aplankyti kolegės J. V., kuri draugiškai paprašė, kad I. K. nemokamai apkirptų jos motiną. J. V. užleido savo darbo kėdę, paskolino savo darbo įrankius ir priemones, o I. K. sutiko. Nusikirpusi, J. V. motina davė I. K. 15,00 Lt ir paprašė parinkti jai tinkamą plaukų dažų spalvą ir nupirkti dažų plaukams, o nusidažyti ji planavo pati namuose. Kaip tik tuo metu atvyko VMI operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas ir nustatė, kad jis, kaip įmonės vadovas, su I. K. darbo sutarties laiku nesudarė ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pažymėjo, jog patikrinimo dieną I. K. buvo įregistruota VTDB, t.y. nuo 2013-11-26 iki 2014-01-14, todėl mano, jog ši aplinkybė paneigia VMI specialisto išvadą, kad I. K. dirbo nelegaliai, kadangi 2014-01-08 ji buvo registruota VTDB. Taip pat paaiškino, kad dėl darbo jis asmeniškai su I. K. nešnekėjo, jokio pokalbio su ja nevedė, veikla užsiima jo žmona, o apie patikrinimą bei susidariusią situaciją jis sužinojo, kuomet apie tai jam telefonu pranešė žmona. Šiuo metu I. K. dirba pagal darbo sutartį.

Teisme apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad ji 2014-01-08 buvo užėjusi į kirpyklą, tuo metu ji buvo registruota darbo biržoje ir minėtą dieną kirpykloje nedirbo, į kirpyklą užėjo pakalbėti dėl darbo, nes jai buvo žinoma, kad savininkas ją ketina priimti į darbą, tarėsi, kad P. F. atvažiuos į kirpyklą 2014 m. sausio 8 d., o dėl darbo pilnu etatu, darbo sąlygų, kurios ją tenkino, ji tarėsi su L. F.. Jai būnant kirpykloje atsitiktinai atėjo draugės Julijos mama, kuriai ji norėjo pakirpti tik karčiukus, jai žirkles laikant rankose, atėjo Inspekcijos pareigūnai. Jai 15 lt buvo duoti, kad draugės mamai nupirktų dažus. 2014-01-08 ji kirpykloje nedirbo, įvyko nesusipratimas.

I. K., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, paaiškinime tyrimo metu nurodė, kad ji 2014-01-08 dirbo P. F. personalinės įmonės kirpykloje kirpėja, patikrinimo metu kirpo klientę, už plaukų kirpimą gavo 15 lt, darbo sutartis su ja nesudaryta, nes dirba pirmą dieną, dėl darbo kirpykloje tarėsi su direktore L. Buvo sutarta, kad dirbs pusė etato, mokant pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (b.l. 13).

Pagarsinus paaiškinimą I. K. paaiškino, jog šį paaiškinimą ji surašė diktuojant moteriai iš Inspekcijos, paaiškinimą rašė susinervinusi, šį paaiškinimą rašydama ji melavo.

Teisme apklausta liudytoja J. L. F paaiškino, kad ji dirba P. F. personalinėje įmonėje. Patikrinimo dieną jai paskambinusi J. S. informavo apie patikrinimą. I. K. buvo užėjusi į kirpyklą, tačiau nedirbo, visų aplinkybių ji nežinojo, o be to, gautina subsidija jie nerizikuotų. Su I. K. darbo sutartis buvo sudaryta 2014-01-14, ji dėl darbo su I. K. taip pat kalbėjosi 2014-01-14. Kuomet gavo pranešimą apie subsidiją, ji skambino I. K., tačiau dėl darbo sąlygų iki to ji nesikalbėjo, nes nebuvo žinoma, ar bus gauta subsidija, o jos vyras šioje veikloje nedalyvavo.

Teisme apklausta liudytoja J. S. paaiškino, jog ji pati kirpykloje nedirba, dirba vairavimo mokykloje ir naudojasi patalpų bendru koridoriumi. Išgirdusi triukšmą, ji užėjusi pamatė kirpykloje I. K., kuri rašė paaiškinimą, todėl paskambino kirpyklos savininkams. Kada I. K. atėjo į kirpyklą nematė.

Teisme apklausta liudytoja J. V. paaiškino, kad 2014-01-08 jai dirbant kirpykloje A. P. (mama) jai atnešė telefoną, besišnekant su mama užėjo I. K., kuri paaiškino, kad gavo subsidiją ir pradės vėl dirbti kirpykloje. Visos šnekėjosi apie A. P. plaukų perdažymą, spalvos parinkimą, kainą, kad reikia pakirpti A. P.. I. K. sutiko, ji davė I. K. savo instrumentus, po ko ši pradėjo kirpti. Atėjus mokesčių inspekcijos pareigūnams, I. K. kirpo jos mamą, inspektoriai pradėjo aiškintis su I. K.. I. K. tą dieną tikrai nedirbo, užėjo atsitiktinai, o mama davė pinigus už dažus.

Teisme apklausta liudytoja A. P. paaiškino, kad 2014-01-08 dukra J. V. paliko namuose telefoną, ji dukrai nunešė telefoną į darbą. Atėjusi į kirpyklą, ji kirpykloje pamatė draugę I. K., ji tuomet jau buvo kirpykloje, ir paprašė, kad ši plaukų galiukus patrumpintų, pasakė, kad palieka 15 lt. ir, kad ši jai nupirktų dažus, nes dukra yra vyrų kirpėja. Už galiukų patrumpinimą I. K. ji nemokėjo.

Teisme apklausta liudytoja V. B., Vilniaus apskrities VMI vyr. specialistė, paaiškino, kad pagal pavedimą, ji su kolega R. S. tikrino kirpyklą, kirpyklos dokumentus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kirpykloje 2014-01-08 dirbo 2 kirpėjos, viena turėjo darbo pažymėjimą, kita - I. K. - kirpo moterį, jiems atėjus į kirpyklą, po 5-10 min. klientė už paslaugas sumokėjo 15 Lt, dokumentų patvirtinančių darbo santykius I. K. nepateikė. Patikrinus SODROS duomenis buvo nustatyta, kad I. K. nedirba P. F. personalinėje įmonėje, todėl skambino savininko žmonai, apklausė visus esančius kirpykloje. Įėjus į kirpyklą jie prisistatė, po prisistatymo kirpimas vyko toliau, ji pati matė pinigų perdavimo faktą, kaip klientė padavė, o I. K. paėmė 15 lt., šie pinigai nebuvo įforminti. Paaiškinimo turinio I. K. ji nediktavo ir nediktuoja, su asmeniu, kuris buvo kerpamas, nebuvo bendrauta.

Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VMI vyr. specialistas R. S., papildydamas, jog atliekant patikrinimą, įėjus į kirpyklą kirpėja I. K. buvo su prijuoste, už paslaugas jai klientė perdavė 15 lt., o kad pinigai būtų skirti už kokią kitą paslaugą, jis to negirdėjo, pinigai nebuvo užpajamuoti, o klientė paprašė, kad būtų leista kirpėjai pabaigti ją kirpti. I. K. darbo vietoje buvo įrankiai, ši paaiškino, kad pirmą dieną atėjo dirbti, dėl darbo tarėsi su direktoriaus žmona. Patikrinimas vyko apie 20 minučių, jis aiškinosi dėl darbuotojos darbo per duomenų bazę.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė R. B. palaikė protokole išdėstytas aplinkybes, prašė pripažinti P. F. kaltu, skirtinos nuobaudos dydžio klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

2014-01-14 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.365)-448-KD-42 užfiksuota, kad atliekant operatyvų P. F. personalinės įmonės patikrinimą pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą, inspektoriai V. B. ir R. S. nustatė, kad P. F. personalinės įmonės kirpykloje, adresu Parko g. 48-100, Vilniuje, 2014-01-08 12.05 val. kirpykloje dirbo dvi kirpėjos J. V. ir I. K.. I. K. teikė klientei plaukų kirpimo paslaugą, už kurią jai buvo sumokėta 15 lt. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės savininkas P. F. su kirpėja I. K. nebuvo sudaręs darbo sutarties, darbuotoja nebuvo gavusi darbo pažymėjimo, SODROS 2014-01-08 duomenimis I. K. nuo 2013-11-25 niekur nedirba. Dėl to, kad darbiniai santykiai darbdavio nebuvo tinkamai įforminti, I. K. pateikė savo paaiškinimus, kad su pastarąja buvo sutarta dėl: pareigų – kad dirbs kirpėjos pareigose; dėl darbo vietos – kad dirbs kirpykloje;, dėl darbo laiko – kad dirbs 4 darbo valandas per darbo dieną; dėl darbo užmokesčio – kad bus mokamas pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (b.l. 8-12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VSDFV pažymos matyti, kad P. F. personalinė įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui 2014-01-08 (patikrinimo metu) apie darbuotojos I. K. įdarbinimą nepranešė, šių duomenų pagrindu nustatyta, kad I. K. P. F. personalinėje įmonėje dirbo tik laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2013-11-25 (b.l. 16,17).

Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, jog darbo sutartis I. K. vardu patikrinimo metu, t.y. 2014-01-08, minėtame žurnale neįregistruota (b.l. 18-20).

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. DK 93 straipsnis, įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius jos požymius, tai yra darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 str. 2 d. nustato darbo sutarties sudarymą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas daro išvadą, kad teismo išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi Įmonės savininkas P. F., būdamas atsakingas už darbo organizavimą kirpykloje, su I. K. darbo sutarties laiku nesudarė ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. 2 d. Kad P. F. leido dirbti I. K. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą yra patvirtinama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-5), operatyvaus patikrinimo pavedimu (b.l. 6), faktų fiksavimo pažyma (b.l. 7), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 8-12), I. K. paaiškinimu tyrimo metu bei jos parodymais teismo posėdžio metu. Nors teisme apklausti liudytojai tvirtino, jog I. K. patikrinimo metu atsitiktinai atėjusią klientę kirpo, o ši jai pinigus davė dažams pirkti, o ne sumokėti kaip už suteiktą paslaugą, tokie parodymai laikytini kaip siekis padėti išvengti atsakomybės P. F. ir duotus kaip suinteresuotų asmenų, juolab, jog net ir tarp liudytojų J. V. ir A. P. (dukters ir motinos) yra esminių prieštaravimų. J. V. teigė, jog I. K. užėjo į kirpyklą jai besišnekant su mama (A. P.), tuo tarpu A. P. teigė, jog šiai atėjus į kirpyklą I. K. jau buvo kirpykloje. Netikėti pačios I. K. rašytiniu paaiškinimu tyrimo metu, kuomet ji paaiškinimą teikė būdama įspėta už melagingų parodymų davimą bei patvirtindama tai savo parašu, teismas neturi pagrindo, juolab, jog šis paaiškinimas atitiko byloje surinktiems ir teismo aptartiems įrodymams, bei Vilniaus apskrities VMI vyr. specialistų R. S. ir V. B. duotiems paaiškinimams teisme. Taigi byloje nustatyta, kad būtent P. F., būdamas personalinės įmonės savininku realiai leido dirbti darbą I. K., kuri atliko darbą paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. P. F. tvirtinimas, jog dėl darbo jis asmeniškai su I. K. nesitarė, jokio pokalbio su ja nevedė, nes veikla užsiima jo žmona, atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, ir patvirtina, jog jis pažeidimą padarė dėl savo kaip personalinės įmonės savininko neveikimo.

Atsižvelgiant į tai, jog P. F. iš esmės neneigė nustatytų aplinkybių, patvirtindamas, jog įvyko nesusipratimas, o pažeidimas pašalintas, nes su I. K. vis tik darbo sutartis buvo sudaryta, dėl to teismas daro išvadą, kad asmens subjektyvus įvykio, t.y. pažeidimo, suvokimas nevertintinas atsakomybės vengimu, todėl teismas pripažįsta P. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pažeidimą pripažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Teismai formuodami teismų praktiką, yra ne kartą pažymėję, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto pažeidimo pobūdį, bei į tai, jog visgi šiuo metu darbuotoja dirba pagal darbo sutartį P. F. vadovaujamoje personalinėje įmonėje, byloje duomenų apie P. F. skirtas administracines nuobaudas už analogiško pažeidimo padarymą nėra, pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl P. F., kaip vadovo, neveikimo, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. reikalavimais, P. F. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 str., teismas

nutaria:

P. F. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 500 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).