- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1-585-610/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2019-02-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - 90 MGL (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda. Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių. 2021-03-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro(uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2024-07-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. K. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo prietaisais ir nustatant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, paskirta R. K. pareiga : viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024-04-25, apie 19:31 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 25 promilės neblaivumas), kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią šeimos narę - žmoną R. K., kuriai ranka vieną kartą sudavė į veido sritį ir vieną, kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu R. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), su žmona R. K. vartojo alkoholį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji pradėjo panikuoti, sugriebė ją už chalato norėdamas apraminti, juos išskyrė atėjęs vyresnysis sūnus. Tik suėmė už chalato, kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Šiuo metu santykiai su nukentėjusia geri, žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad įvykio dieną nukentėjusioji vartojo alkoholį, o prieš tai buvo gėrusi vaistų nuo depresijos. Smurtinių veiksmų nebuvo. Konfliktas įvyko jo ir žmonos kambaryje, kuriame tuo metu buvo jie dviese, vyresnysis sūnus į konfliktą įsikišo ir juos išskyrė, kad jie nesipyktų, R. K. nerėktų, netrukdytų kaimynams. Sūnui nukentėjusioji nieko neaiškino. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad sukonfliktavo, nes norėjo išeiti pas draugą į gimtadienį, o žmona nenorėjo, kad eitų. Policijos pareigūnams R. K. nurodė, kad jis ją mušė, kirto į veido sritį, spyrė, bet kur skauda paaiškinti negalėjo, jokių žymių nesimatė, patinimas lūpoje atsirado, dėl to, kad jos darbas Mantingos bendrovėje, šaldomoje patalpoje, todėl jos lūpa buvo nušašus, o jis galėjo suimti už burnos, kad nutildyti, jog nerėktų ir nesigirdėtų kaimynams. Sutiko, kad procesas baudžiamuoju įsakymu būtų baigtas, kadangi nesuprato kuo kaltinamas, nesuprato teismo baudžiamojo įsakymo reikšmės, kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad įvykio laiku su kaltinamuoju išgėrė alaus, po to susipyko, nes ji nenorėjo, kad R. K. išeitų į gimtadienį pas draugus, dėl to įvyko konfliktas. Išvadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, jis priėjęs, pradėjo ją raminti, griebė už chalato, gavosi susistumdymas, buvo tik sugriebę vienas kitą ir tada atėjo sūnus. Negali visko paaiškinti, bet kaltinamasis jai nesudavė. Norėdama jį išgąsdinti iškvietė policijos pareigūnus. Norėjo, kad kaltinamasis būtų išvežtas pas tėvus. Sekančią dieną jautėsi blogai, kažkiek jautė, kad vartojus alkoholio, ryte išgėrė vaistų, nes visa drebėjo, suprato ką padarė, nes muštynių tikrai nebuvo, tik sugriebimas vienas kitam už chalatų. Po to paskambino tyrėja ir pasakė kada turi atvykti duoti parodymų, atsisakė, pasakė, kad pareiškimo nerašys, nes nėra dėl ko, pati kalta. Tyrėja pasakė, kad vis tiek turi apklausti, pasakė, kad privalo duoti parodymus, nes bus kaltinama pati. Tyrėjai tikrai neteigė, kad kaltinamasis jai kirto, nes smūgio nebuvo. Sakė tik, kad vyras norėdamas apraminti sugriebė už chalato, norėdama pagąsdinti iškvietė policijos pareigūnus. Apklausos protokolo neperskaitė, tik pasirašė, nes blogai jautėsi ir galvojo kaip greičiau grįžti namo. Žino, kad yra užfiksuota, jog vyras sudavė delnu jai į veidą, tačiau jis tik susistumdymo metu, norėdamas, kad ji nešauktų, pridengė delnu burną. Tyrėja perskaitė pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvardino ką jiems pasakojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.. 39), kad vyras pradėjo konfliktišką situaciją, norėdamas išeiti iš namų, namuose sukelia konfliktinę situaciją. Žodis po žodžio tarp jų įsiplieskė konfliktas, ji sėdėjo ant lovos, o vyras fotelyje, besižodžiuojant prie jos pribėgo R. K. ir sugriebė ją už chalato, kilstelėjo, ji tuo metu bandė atsistumti nuo jo, atsistūmusi bandė išbėgti į koridorių, bet tada vyras sugriebė jai už plaukų ir kirto su delnu į lūpą. Po smūgio ją paleido. Vyrui ją paleidus iš kito kambario atbėgo sūnus E. K., stojo tarp jos ir vyro, sakydamas baikit muštis, kiek galima. Jai einant į virtuvę vyras spyrė į kojos blauzdą, kiek buvo spyrių pasakyti negali, nes buvo išsigandusi. Skausmo iškarto nejautė, pajautė tada kaip suprato kas įvyko. Nuėjusi iškarto skambino bendrajam pagalbos centrui, kad atvyktų policijos pareigūnai. Tuo metu, kai vyras sudavė smūgį į lūpą ji jautė skausmą, kai spyrė į koją taip pat jautė skausmą. Dėl perskaitytų parodymų paaiškino, kad parodymus sugalvojo ji, ne tyrėja, tik nesakė, kad ją tampė už plaukų. Protokolas nesuklastotas, tačiau tyrėja neviską teisingai užrašė. Apklausos metu nesakė, kad kirto delnu į lūpą, o po smūgio paleido. Tyrėja pasakė, kas yra užfiksuota pareigūnų, kad spyrė jai į koją, tai dėl to taip per apklausą ir pasakė, bet ar kaltinamasis įspyrė neatsimena. Įvykio metu atvykus policijos pareigūnams, jiems viską paaiškino perdėtai. Tuo metu jos viršutinė lūpa buvo sutinusi, kadangi ant lūpos buvo pūslelinė. Pareigūnai matė, kad yra sutinimas ir jiems pasakė, kad delnu suėmė už burnos ar kirto. Kad sudavė į veido sritį 2-3 kartus ir spyrė į koją, tai buvo pirmos dienos pasakymas pareigūnams, bet nieko tokio nebuvo. Bijojo dėl atsakomybės, apklausos metu sakė maždaug tą patį, ką sakė įvykio vietoje pareigūnams. Nesakė, kad trenkė, sakė, kad buvo susikibę, o „prabrūkšnom“ galėjo delnu užduoti, bet smūgio nebuvo. Anksčiau šeimoje tokių atvejų nebuvę. Buvęs konfliktas prieš keletą metų.
Liudytoja N. G. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. kaltinamas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji buvo apklausta, sutiko duoti parodymus, protokole fiksavo tai ką pasakė nukentėjusi. Jai buvo paaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Duotus ir užrašytus parodymus su nukentėjusiąja skaitė kartu, buvo jos paklausta ar tikrai taip užfiksuota, ji patvirtino, kad taip. Dėl parodymų teisingumo abejonių nekilo. Žiūrint vaizdo įrašus, kai nukentėjusioji pasikvietė pareigūnus, ji sakė, kad jai skauda veido sritį ir koją. Apklausiant nukentėjusiąją, vizualiai požymių ar įtarimų dėl smurto naudojimo nesimatė. Patinimo prie lūpos nesimatė, pūslelinės nesimatė taip pat. Liudytojos apklausos protokole nurodyta apklausos pradžia 13.58 val. o pabaiga 23 val. dėl techninės klaidos, kadangi kartais sistemos stringa ir dėl to užsifiksuoja neteisingas laikas, tiksliai pasakyti negali. Apklausa vyko maždaug apie 1 val., pasirašė elektroniniu parašu.
Liudytojas E. K. parodė, kad matė visą situaciją, tikrai nebuvo reikalo pareigūnus kviesti. Matė konfliktą tarp tėvų, jie buvo susikibę, o jis jos išskyrė ir viskas baigėsi. Mama iškvietė policiją. Anksčiau tokio pobūdžio konfliktų iš viso nebuvę. Prieš konfliktą grįžo iš darbo, parvežė tėvams alaus ir nuėjo sportuoti į savo kambarį. Išgirdo mamą garsiai keikiant tėvą, tada iš karto nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tarpduryje stovėjo tėvai buvo įsikibę vienas į kito chalatus. Stojo tarp jų ir iš karto išskyrė. Tėvai šaukė vienas ant kito, tačiau nespėjo nieko padaryti, nes juos išskyrė. Prieš tai nieko nebuvo, nes būtų girdėjęs arba matęs kažkokius požymius, o nebuvo nei vieno, nei kito. Tėvus išskyrus mama nuėjo į virtuvę ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Pats nuėjo sportuoti. Ką mama pasakė policijos pareigūnams nežino. Po to kai atvyko policijos pareigūnai ir išvežė tėvą nuėjo pas mamą paklausė, ar tėvas ją mušė, ji atsakė, kad jos neskriaudė, ji tik norėjo, kad jį pareigūnai išvežtų, jokių sužalojimų nepastebėjo. Tėvų santykiuose būna, kad dėl smulkmenų pasiginčija, bet visada randa kompromisą. Psichologinio pobūdžio smurto, įžeidinėjimų nebuvo, jeigu nesutaria kokiu klausimu vienas kitą ignoruoja. Mama vartoja vaistus nuo depresijos, emocijos būna per stiprios, jautriai reaguoja į smulkmenas.
2024-04-25 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024-04-25 dieną apie 19 val. 31 min. į Marijampolės apskr. VPK gautas vyr. patrulio D. P. tarnybinis pranešimas, jog įvykus žodiniam konfliktui namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, neblaivus sutuoktinis R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,25 prom. girtumas) nenustatytos rankos kumščiu 2-3 kartus sudavė neblaiviai sutuoktinei R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,31 prom. girtumas) į veido sritį ir 1-2 kartus nenustatyta koja spyrė į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą. R. K. sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas.
2024-04-25 Marijampolės apskrities vyriausio policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniame dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pranešime nurodoma, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo yra R. K.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai- patinimas lūpoje. Smurtą patyrusio asmens būsena- akivaizdžiai neblaivi ir apsvaigusi. Smurtu įtariamas asmuo yra R. K., kuris akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,25 promilės neblaivumo laipsnis. Ryšys siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu yra sutuoktiniai.
2024-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta. Fiksuojama, kad tai koridoriaus patalpa, bute, adresu (duomenys neskelbtini) . Koridoriaus patalpos kairėje pusėje, ant žemės matyti batų poros, taip pat prie sienos yra rudos spalvos komoda su ant jos esančia mėlynos ir oranžinės spalvos kuprine. Taip pat už šios komodos prie sienos yra spintelė su ant jos esančiais buitiniais daiktais. Koridoriaus dešinėje pusėje ant žemės yra batų, bei prie sienos rudos spalvos spinta. Reikšmingų objektų nerasta.
2024-04-25 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant R. K. viršutinės lūpos srityje yra matomas patinimas. Daugiau apžiūrint moterį fizinio smurto pėdsakų neužfiksuota.
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 0264, kurio patikros sertifikato Nr. 2065813, žurnale fiksuojama, kad 2024-04-25 19:48 val. R. K. nustatytas 1,25 promilės neblaivumo laipsnis 19:51 val. R. K. nustatytas 2,31 promilės neblaivumo laipsnis.
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas padarytas policijos pareigūnų kameromis po įvykio, įrašo trukmė 19:17 min.. Fiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai užeina į 34 numeriu pažymėtą butą, buto duris atidaro moteris apsirengusi pilkos spalvos chalatą, tamsių plaukų (kaip vėliau buvo nustatyta t. y. R. K., toliau R. K ) moteris pareigūnus pasilydi į svetainę, užėjus į kambarį matosi fotelyje sėdintis vyras, vilkintis pilkos spalvos chalatą (kaip vėliau buvo nustatyta t. y. R. K., toliau R. K). Pareigūnas paklausia kvietėt ? Klausom jūsų, nesigirdi įraše ką moteris tiksliai pasakoja, tik matome kaip rodo savo pirštu sau į lūpą, ir pasilenkusi rodo sau į koją. Pareigūnas paklausia medikų reikia? R. K atsako, ne. Vaizdo įraše ką kalba vyras R. K neina suprasti, nes dėl aplinkos triukšmo nesigirdi. Įraše 02:16 min. moteris R. K – išvežkit jūs jį iš čia, kad aš. Pareigūnas paklausia – ką norit jūs iš manęs? Moteris R. K- kad iš namų išvežtumėt, nes jeigu jis bus namie vėl jis mane muš. Pareigūnas klausia- jautėt skausmą jūs? Moteris R. K – tai faktas, kad jaučiau, jei lūpa trūko. Įraše 03:01 min. moteris R. K pasako- užčiaupk tu snukį. Vyras R. K sako – stvėriau už chalato, krestelėjau. Moteris R. K – ne už chalato o iš kojos, rankos spyriai. Įraše 05:14 min. pareigūnas paklausia dabar iš kur davė į lūpą iš kojos ar rankos. Moteris R. K atsako – iš rankos. Pareigūnas – o į koją? Su kuria ranka? O į koją su koją? Moteris R. K – nežinau su kuria, aš čia dabar kalta? Pareigūnas paaiškina, kad reikia tiksliai išsiaiškinti aplinkybes. Pareigūnas paklausia Jūs atsimenate ar neatsimenate viską. Moteris R. K atsako – aš pasakiau, kad mane sumušė, kad jį paimtumėt iš čia, kad jis mane muš. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įrašo neužfiksuota. Vaizdo įrašas peržiūrėtas teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu.
Kaltinamasis R. K. pripažinęs įvykio vietoje ir laiku buvusią konfliktinę situaciją su nukentėjusia, kaltę neigė aiškindamas, jog tyčinių smūgių nesudavė, nesmurtavo, tik sugriebė už chalato, galėjo suimti už burnos norėdamas nukentėjusią nutildyti. Nukentėjusioji apklausta įrodymų tyrimo metu pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodydama, kad tarp jos ir R,K. įvyko konfliktas, išvadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, jis priėjęs pradėjo ją raminti, griebė už chalato, gavosi susistumdymas, buvo tik sugriebę vienas kitą ir tada atėjo sūnus, kaltinamasis jai nekirto. Dėl perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų paaiškino, kad parodymus sugalvojo ji, ne tyrėja, tik apklausoje nesakė, kad ją tampė už plaukų. Teigė, kad tyrėja neviską teisingai užrašė. Apklausos metu nesakė, kad kirto delnu į lūpą, o po smūgio paleido. Per apklausą pasakė tai, kas prieš tai buvo užfiksuota pareigūnų, ar kaltinamasis įspyrė neatsimena. Įvykio metu atvykus policijos pareigūnams, jiems viską paaiškino perdėtai. Tuo metu jos viršutinė lūpa buvo sutinusi, kadangi ant lūpos buvo pūslelinė. Pareigūnai matė, kad yra sutinimas ir jiems pasakė, kad kaltinamasis delnu suėmė už burnos ar kirto. Kad sudavė į veido sritį 2-3 kartus ir spyrė į koją, tai buvo pirmos dienos pasakymas pareigūnams, bet nieko tokio nebuvo. Bijojo dėl atsakomybės, apklausos metu sakė maždaug tą patį, ką sakė įvykio vietoje pareigūnams. Nesakė, kad trenkė, sakė, kad buvo susikibę, o „prabrūkšnom“ galėjo delnu užduoti.
Vertinant asmenų parodymų patikimumą pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusi šeimos nariai, abu asmenys teigia, kad šiuo metu ir iki įvykio jų santykiai geri, gyvena kartu kaip šeima. R. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu vertintini kaip duoti siekiant išsaugoti gerus santykius, padėti kaltinamajam ir švelninti jo padėtį. Teismui nėra pagrindo netikėti teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios N. G. parodymų teisingumu. Iš jos parodymų matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu sutiko duoti parodymus, protokole fiksavo tai ką ji pasakė. Jai buvo paaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Duotus ir užrašytus parodymus su nukentėjusiąja skaitė kartu, buvo jos paklausta ar tikrai taip užfiksuota, ji patvirtino, kad taip. Dėl parodymų teisingumo abejonių nekilo. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad apklausos metu(apklausa vyko sekančią dieną po įvykio), vizualiai požymių ar įtarimų dėl smurto naudojimo nesimatė, lūpos patinimo nesimatė, pūslelinės taip pat. Kaip matyti iš vaizdo įrašo atvykus policijos pareigūnams nukentėjusi iš karto parodo savo lūpą paaiškindama, kad kaltinamasis kirto, šio nukentėjusios paaiškinimo metu, kaltinamasis jokio prieštaravimo neišsako, nurodo, kad nukentėjusi pati pradėjo konfliktuoti, išgėrė alaus ir nežino kas darosi, o mėlynės ant kojų likę po darbo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bendravimo su pareigūnais metu nukentėjusi tris kartus rodo į savo lūpą, aiškiai išsako, kad dėl kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų jai skaudėjo, kaltinamasis aiškaus ir kategoriško prieštaravimo neišsako, tik nurodo, kad yra sportuojantis „turi štanginę“, jeigu būtų kirtęs tai būtų sunkesnės pasekmės. Peržiūrėjus iš karto po įvykio policijos pareigūnų užfiksuotas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusi teisingai paaiškino, jog jos atžvilgiu buvo atlikti jos nurodomi smurtinio pobūdžio veiksmai dėl kurių ji pajautė skausmą. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausiama kaip liudytoja. Nukentėjusiai įvykio metu nustatytas neblaivumas, tačiau apie kaltinamojo veiksmus ji nurodo aiškiai ir neabejodama, vertinant matomą jos būklę nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareigūnams aiškina neteisybę apsvaigimo pasekoje. Tai, kad kaip nurodo kaltinamasis nukentėjusioji serga depresija, vartoja vaistus, rodo jos didesnį pažeidžiamumą bei kaltinamojo galimybę manipuliuoti vėliau įteigiant save teisinančias aplinkybes, tačiau vertinant liudytojos N. G. parodymus bei vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl jos pirminių parodymų teisingumo . Iš R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nurodė, kad jai buvo suduota delnu į lūpą ir įspirta į kojos blauzdą, dėl ko jautė skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi teigė, kad patinimas lūpoje atsirado dėl to, jog lūpa buvo nušašusi, pūslelinės pasekoje, tačiau liudytoja N. G. patvirtino, kad sekančią dieną pūslelinės požymių nematė, patinimo nesimatė taip pat, tai patvirtina, kad patinimas buvo smurtinio veiksmo, o ne užtrunkančios virusinės odos ligos pasekmė. Tai, kad sekančią dieną lūpos patinimas išnyko, patvirtina, kad smurtinis veiksmas nebuvo toks intensyvus ir stiprus, kad sukeltų sunkesnes pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis iš dalies patvirtindamas nukentėjusios pirminį aiškinimą dėl skausmo lūpoje sukėlimo, nurodė, kad galėjo suimti nukentėjusią už burnos norėdamas ją nutildyti. Pažymėtina, kad stiprus, greitas ir intensyvus griebimas už burnos taip pat vertintinas kaip smurtinis veiksmas, atitinkantis smūgio sudavimą į veido sritį.
Aukščiau išdėstytus duomenis gretinant ir lyginant vieną su kitu, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį parodė teisingai. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos N. G. parodymais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis, 2024-04-25 asmens apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodomos iš karto po įvykio užfiksuotos aplinkybės bei policijos pareigūnų kūno kamera padarytu vaizdo įrašu.
Tai, kad kaltinamojo smurto pasekoje nebuvo padarytas didesnio masto sveikatos sutrikdymas, rodo, kad kaltinamasis smurtavo nepanaudodamas visos turimos jėgos bei nesiekė sunkesnių padarinių sveikatai, tačiau nepaneigia fizinio skausmo sukėlimo.
Liudytojas E. K. viso konflikto nematė, į jį įsijungė, tik jo pabaigoje, išskyrė tėvus, todėl parodymai nei patvirtina, nei paneigia teismo nustatytų aplinkybių, tai, kad motina jam paaiškino, jog nebuvo skriaudžiama rodo nukentėjusios norą neatskleisti tiesos, apsaugoti savo sūnų nuo neigiamų emocijų, tačiau iš vaizdo įrašo matosi, kad nukentėjusi bijo kaltinamojo, nes vėl bus mušama ir prašo paimti jį iš namų.
Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti. Teismas nustatė, jog yra neabejotina, kad kaltinamasis sudavė vieną kartą rankos delnu nukentėjusiai į veido burnos sritį, padarė patinimą lūpoje, įspyrė į kojos blauzdą taip sukeldamas fizinį skausmą.
R. K. buvo kaltinamas nukentėjusiai į veido sritį sudavęs 2-3 kartus rankos kumščiu, kaip matyti iš vaizdo įrašo bei nukentėjusios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, R. K. teigę, kad jai suduota vieną kartą rankos delnu, veiksmų pobūdis nurodytas kaltinime tikslintinas.
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas. Teismas vertindamas, nukentėjusios paaiškinimus policijos pareigūnams skausmo pojūčių dalyje, taip pat ir tai, kad nedelsiant kreipėsi pagalbos, policijos pareigūnai nustatė poveikio žymę, patinimą lūpoje, o taip pat ir nustatytus faktinius kaltinamojo veiksmus- spyrį, sudavimą ranką į skausmingą ir jautrią veido sritį, neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurto būdas, patvirtina, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Kadangi smurtauta prieš šeimos narį, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2d..
Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į tai kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą ir kitus požymius taip pat tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020; 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021).
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-976/2023).
Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015, 2023 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).
Šiuo atveju nustatyta, kad R. K. į spyrus į koją ir sudavus nukentėjusiai į lūpą padarytas lūpos patinimas, taip pat sukeltas fizinis skausmas. Tokie kaltinamojo R. K. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Visų pirma asmens sveikata yra didelė vertybė, kėsinimasis į kurią yra pavojingas. Fizinio smurto pavartojimas prieš labiau pažeidžiamą silpnesnį šeimos narį, artimoje aplinkoje, sukėlęs, kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikšmiu nusikaltimu gali būti pripažįstamas tik itin retais, išimtinais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju, aplinkybių, kurios sumažintu R. K. veiksmų pavojingumą tiek, kad veiką reiktų pripažinti mažareikšme, teismo vertinimu nenustatyta, veikos pavojingumo laipsnį mažinančios aplinkybės vertintinos parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Pasekmių nukentėjusios sveikatai nėra, skausmas nebuvo itin didelis ir intensyvūs, smurtiniai veiksmai taip pat nebuvo atlikti su didele jėga ir intensyviai, tai rodo nors ir siekiantį nusikaltimo, tačiau mažesnį pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad ir pati nukentėjusi buvo neblaivi, konfliktas vertintinas kaip abipusis. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, darytina išvada, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skirtina švelnesnė laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus.
Nusikaltimas padarytas iki priimant ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu bendrintina su paskirta 2024-07-19 teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, tačiau ne daugiau kaip 90 parų (BK 63 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šios veikos pavojingumą ir pobūdį, tai, kad nukentėjusi kaltinamajam pretenzijų neturi, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus atlikimo, taikant probaciją, galutinės bausmės atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jos vykdymas atidėtinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinama.
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024-04-25 20:20 val. iki 2024-04-26 11:11 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į skirtinos bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-07-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 90(devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-04-25 iki 2024-04-26, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant R. K. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo prietaisais ir nustatant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, paskirti pareigas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-07-19 baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.