Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Teismui pateikia pareiškėjo Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašą iš kurio matyti, kad pareiškėjas, apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje.

Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas savo skunde nenurodė Vilniaus PN galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nesudarant jam galimybės naudotis internetine telefonija.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

Nuteistųjų teisė skambinti telefonu įgyvendinama Taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 124 punkto nuostatas pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu.

Nuo 2016-04-01 įsigaliojo teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Aiškinant išvardytas nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad pataisos namuose atliekantiems bausmę nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Internetinė telefonija yra prilyginama skambinimui telefonu, tačiau nėra išskirta į atskirą komunikavimo su artimaisiais ar kitais asmenimis priemonę. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija. Pažymėtina, kad ir aukštesnės galios teisės akte, t. y. BVK, komunikavimo būdas - internetinė telefonija nėra nustatytas.

Darytina išvada, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas.

Byloje pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, kur galima įsigyja ir taksofono skambinimo kortelių, taigi pareiškėjas turėjo galimybę bendrauti su artimaisiais, ši jo teisė nebuvo suvaržyta, todėl negali būti pripažinta, kad negalėdamas bendrauti internetine telefonija pareiškėjas neteko galimybės bendrauti su artimaisiais, todėl patyrė dvasinius ir miego sutrikimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip atsiliepime paaiškino Vilniaus PN, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vertina pataisos įstaigų technines galimybes, rengia naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga įstaigose kol kas neteikiama. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams. Atkreipė dėmesį, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, t. y. perkančiosios organizacijos atliekamas ir Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovės pateikti paaiškinimai patvirtina, kad procesas dėl internetinės telefonijos įdiegimo pataisos namuose yra pradėtas ir darbus užbaigus, pataisos namuose bus galima naudotis internetine telefonija.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus PN neatliko teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.