- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- A2.2.-1119-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17118-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- S. A.
- Advokatai
- Dainius Burdulis
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Dainiui Burduliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovė S. A., TIN k. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A., būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kodas Latvijoje (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas Dainius Burdulis teismo posėdžio metu parodė, kad mokestinės nepriemokos aplinkybes žino tik iš to, ką klientė pasakė. Klientė sako, kad nemanė, jog turi dengti nepriemoką, nes iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo parnešimą, kad padarys užskaitą, kuri padaroma, kai mokesčių administratorius pripažįsta šią sutartį, turėtų VMI duoti sutikimą. Sutartyje nustatyta, kad gali pateikti tiek skolos perėmėjas, tiek mokėtojas, tai buvo susitarta, kad pateiks perėmėjas, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai pateikė tik 2015 m. lapkričio 10 d., gerokai pavėlavęs, o susitarimas buvo sudarytas 2015 m. spalio 28 d., po to kai jau (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas. Klientė manęs klausė, tai gal tada dabar sumokėti tuos mokesčius, bet tada tik avansiniai mokėjimai galės būti užskaitomi.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliekamas operatyvus patikrinimas ir atlikimo metu nustatyti pažeidimai, atliekant patikrinimą, paprašius pateikti dokumentaciją, paaiškėjo, kad yra nesilaikoma eiliškumo ir teikiama pirmenybė kitiems kreditoriams, pasižiūrėjus VMI duomenų bazę, matyti tam tikri likučiai, iš kurių susidarė mokestinė nepriemoka, paskaičiavus už gegužės 25 – lapkričio 6 d. laiką taip ir susidaro ta PVM nepriemoka, tai yra mokestis plius delspinigiai. Dėl to ar žinojo, jog susidariusi mokestinė neprimoka, tai tiesiog ji yra kaip mokesčių mokėtoja ir turi pareigą žinoti, kada jai priklauso sumokėti PVM. Kadangi bendrovei nebuvo iškelta bankroto byla, turėjo tam tikrą biudžetą pati įmonė, taigi jeigu suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams o ne valstybei, tai rodo, kad nesilaiko reikalavimų. Ar S. A. buvo kviesta apklausai, reikėtų klausti specialisto, kuris tai darė. Surašė protokolą P. B. ir V., jie atsakingi už šio pažeidimo užfiksavimą. Mokesčių inspekcija nežinojo tokių aplinkybių, kad buvo susitarimas, sužinojome dabar tik, kai advokatas pateikė.
Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatė, jog buvo laikotarpis, kai buvo įsiskolinimas, taip pat tuo pat metu buvo atsiskaitymai tarp tiekėjų, bet nebuvo mokama skola. Todėl jie surašė pažymą. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu diskutavo, davė rekomendaciją, kad dengtų skolą. Bendravimas vyko su įgaliotu asmeniu patikrinimo metu. Įgaliotas asmuo B. Su S. A. nebendravo, buvo susisiekta su buhalterine firma, kuri atstovauja, tai jie ir dalyvavo. Apie 2015 m. spalio 28 d. mokestinės nepriemokos ir jos perėmimo susitarimą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam nieko nežinoma. Mano, kad susitarimas nieko nekeistų, nes įsiskolinimas yra. Tikslios datos nepamena, bet su B. bendravo nuo pavedimo išrašymo. Nežino ar UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini).
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė R. B. apklausiama teisme parodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebėra skolinga. Apie bendravimą liepos mėnesį jai nieko nežinoma. Realiai, jei ir buvo bendravimas, tačiau veiksmai nebuvo atlikti. (duomenys neskelbtini) prašymą pateikė 2015 m. lapkričio 10 d. Tai nuo liepos praėjo nemažai laiko. Faktiniai veiksmai nebuvo atliekami. Atsiskaitymai buvo atlikti vėliau. VMI savo iniciatyva negali daryti jokių užskaitymų.
Liudytoja R. P. apklausiama teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) finansininke. Įmonė (duomenys neskelbtini) žinoma, susijusi su jų įmone tuo, kad atliko rangos darbus. Tiksliai nepasakys nuo kada. Gal porą metų ši įmonė pastoviai dirba, atlieka subrangovinius darbus. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini) keletą kartų, buvo 2 – 3 kartus parašyti raštai iš VMI dėl nesumokėtų (duomenys neskelbtini) mokesčių, tai jie mokėjo tuos mokesčius. Tai buvo 2015 metais. Po to, kai buvo įvestas PVM įstatymo pakeitimas, susidarė permoka, biudžetas tapo mums skolingas. Mokesčių administratoriaus atstovas skambino, kad (duomenys neskelbtini) vėl skolingi. Tai buvo vasarą. Buvo telefoninis pokalbis. Pavardės, su kuo kalbėjo, nepamena. Utenos skyriaus atstovė skambino, nepriemokų išieškojimo skyriaus atstovė. Buvo pokalbis dėl sumokėjimo, ji prašė vėl sumokėti mokesčius, o kadangi buvo pas juos susidariusi didžiulė permoka, tai pokalbis nutrūko, nes liudytoja pasakė, kad nemokės, kol nebus grąžinti pinigai iš biudžeto. Dėl užskaitos perėmimo buvo susitarimas su (duomenys neskelbtini). Gal spalio mėnesi pasirašė. Bet pokalbis su VMI buvo anksčiau. Mokesčiai tikrino skolas, gruodžio mėnesį atėjo sprendimas, kad perimama skola. VMI priėmė sprendimą gruodžio 23 d. Iš (duomenys neskelbtini) bendravo su S. A. Buhalterinę (duomenys neskelbtini) apskaitą Lietuvoje tvarko kokia tai įmonė, jos atstovė yra B. Iki užskaitos nebendravo. Be abejo, buhalterinė įmonė žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) moka mokesčius už juos. Pavedimus siųsdavo, kad įvykdytas pervedimas. Iki 2015 m. liepos 1 d., kai atsirado atvirkštinis PVM, UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratorius atsiųsdavo raštą sumokėti mokesčius į biudžetą. (duomenys neskelbtini) pateikė mokesčių administratoriui susitarimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Pasirašėme sutartį, bet atrodo, kad (duomenys neskelbtini) perdavė tą susitarimą. Po to atėjo iš VMI ir tyrimą atliko.
Liudytojas V. N. apklausiamas teisme parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonę (duomenys neskelbtini) žino, tai jų subrangovas. Mokestinis bendradarbiavimas yra. Jie mokėjo už (duomenys neskelbtini) mokesčius. Tai buvo 2015 metais. Neprisimena priežasčių, kodėl mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini). Buvo gautas iš VMI raštas. Bet tai geriau vyr. finansininkė žino. VMI nurodymai buvo pagrindas mokėti mokesčius. Po 2015 m. liepos mėn. pasikeitė tas, kad valstybė priėmė įstatymo pataisas. Valstybė tapo jiems skolinga. Kreipėsi į VMI dėl mokesčių užskaitymo už (duomenys neskelbtini). Buvo priimtas sprendimas, kad nemokėti mokesčių už (duomenys neskelbtini), kol negrąžins permokos. Vyr. finansininkė teiravosi. Kai priėmė sprendimą, valstybė skolinga UAB (duomenys neskelbtini), jie klausė ar už (duomenys neskelbtini) galima padaryti užskaitą, sakė, kad taip. Buvo pasirašyta sutartis, VMI patikrino jų veiklą, užskaitė. Susitarimas su (duomenys neskelbtini) dėl nepriemokos užskaitos naudingas buvo, nes biudžetas nebebuvo skolingas.
Iš 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)FR1042-9490 matyti, jog nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausieji specialistai P. B. ir D. V. patikrino (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 2015 m. spalio 1 d. Bendrovės įgaliotas asmuo B. M. patikrinimui pateikė dokumentus: debitorių ir kreditorių sąrašus su apyvartomis; skolų suderinimo aktus su debitoriais. Operatyvaus patikrinimo metu pagal pateiktus skolų registrus nustatyta, kad bendrovės skolos tiekėjams 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 84956 Eur. Didžiausi kreditoriai: (duomenys neskelbtini) – 23666 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 12722,22 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 8259,49 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 6539,42 Eur. Pirkėjų skolos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 366815,96 Eur. Didžiausi debitoriai: (duomenys neskelbtini) – 98500,87 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 95950,02 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 92166,17 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 45094,43 Eur. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015 m. spalio 15 d. bendrovės skola biudžetui sudarė 48662,30 Eur, iš jų: 46897,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM mokestinė nepriemoka nuo 2015 m. gegužės 25 d.), 1764,78 Eur šio mokesčio delspinigių. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais: (duomenys neskelbtini) – 105574,99 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 10799,65 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 25343,7 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 45381,84 Eur, (duomenys neskelbtini) – 120018,88 Eur, (duomenys neskelbtini) – 35712,04 Eur, SIA (duomenys neskelbtini) – 43543,61 Eur (b. l. 7).
Iš VMI pateiktų balanso duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2015 m. lapkričio 6 d. sudarė 48 993,57 Eur (b. l. 6).
Iš 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimo Nr. (4.65)-FR0687-2145 apie atliktą mokestinį patikrinimą matyti (duomenys neskelbtini) deklaruoti mokesčiai, UAB (duomenys neskelbtini) apskaityti atitinkamos vertės darbai, nustatytinas grąžintinas PVM ir kt. (b. l. 79-81).
Iš 2015 m. spalio 28 d. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl mokestinės skolos perėmimo (b. l. 82-84).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo matyti, kad mokesčio mokėtojo prašymas patenkintas ir leista UAB (duomenys neskelbtini) perimti (duomenys neskelbtini) mokestinę skolą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Bendrovės vadovės S. A. atstovas advokatas D. Burdulis pripažino, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, tačiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Finansiniai (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, kad įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile. (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką (2015 m. gegužės 25 d. mokestinė nepriemoka buvo 4728,77 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. padidėjo iki 48993,57 Eur) – atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Remiantis operatyvaus patikrinimo pažyma teismas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai patvirtino ir liudytojai R. J. ir P. B. Vertinant šias faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad įmonė ir jos vadovė nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pareigos atsiskaityti nepaneigia ta aplinkybė, kad už (duomenys neskelbtini) mokesčius anksčiau mokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad mokestinė nepriemoka susidarė būtent (duomenys neskelbtini), todėl būtent ši bendrovė turėjo imtis iniciatyvos vykdyti mokestinių įstatymų reikalavimus ir domėtis ar jie įvykdyti, o ne pasitikėti kita įmone. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Bendrovės vadovė S. A., žinodama įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydama, S. A. padarė administracinį teisės pažeidimą. Tai, kad šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. spalio 28 d. sutartį dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kuriai pritarta VMI viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu, sumokėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, nėra jos atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes būdama bendrovės vadovė ji privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyto eiliškumo tvarka, tai ji galėjo ir privalėjo padaryti laiku. Šios aplinkybės nepaneigia ir tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, taip pat ir liudytojų R. P. bei V. N. parodymai apie jų įmonės anksčiau mokėtus mokesčius už (duomenys neskelbtini) bei bendravimą su mokesčių inspektoriais, kadangi pirmiau nurodyta sutartis buvo sudaryta jau po operatyvaus patikrinimo atlikimo 2015 m. rugsėjo 15 d., tuo tarpu kreditorių eilės pažeidimas daromas nuo 2015 m. gegužės mėnesio, be to, pareiga bendrauti su mokesčių administratoriais dėl (duomenys neskelbtini) mokesčių kilo būtent šios bendrovės atstovams, o ne UAB (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad S. A. elgėsi nepakankamai rūpestingai, pasitikėjo kitos įmonės darbuotojais. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą pripažįsta, kad S. A. neatsargiais veiksmais (pasitikėjimu) padarė neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad jos vadovaujama bendrovė, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. S. A. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., nes pažeidėja būdama atsakinga neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.
Teismas, skirdamas S. A. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie administracines nuobaudas ir teistumą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. S. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji gailisi padariusi pažeidimą ir savo noru atlygino padarytą žalą, kadangi šiuo metu skola padengta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir ta aplinkybė, jog S. A. už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamą pirmą kartą, pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, bendrovės vadovė S. A. atsiskaitymų nekontroliavo neturėdama išankstinių neteisėtų tikslų, kiti pavedimai buvo atliekami nedidelėmis sumomis, pažeidimą padarė veikdama ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, kuris pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu. Įvertinęs visas šias išimtines aplinkybes teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30² straipsniais, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
S. A. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jai vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų (145 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.