Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Z., B. V., A. Ž., A. P., Ž. B., E. M., V. N. G., A. R., A. M., E. M., A. S., D. M., A. P., A. S., Z. P., V. M., A. D., S. K., E. M., V. J., D. J., R. P., L. P., S. V., R. V. atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir Klaipėdos apygardos teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu (b. l. 1-11) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01 pareiškėjams: R. Z. - 100 846,42 Lt; B. V. - 98 063,23 Lt; A. Ž.- 100 235,88 Lt; A. P.- 90 298,97 Lt; Ž. B. - 100 313,32 Lt; E. M. - 94 670,43 Lt; V. N. G. - 97 437,55 Lt; A. R. - 33 984,33 Lt; A. M. - 96 819,27 Lt; E. M. - 98 740,24 Lt; A. S. - 96 499,58 Lt; D. M. - 100 788,98 Lt; A. P. - 99 933,67 Lt; A. S. - 53 671,26 Lt; Z. P.- 101 704,17 Lt; V. M. - 96 237,71 Lt; A. D. -108 695,79 Lt; S. K. - 100 701,59 Lt; E. M. - 99 616,93 Lt; V. J. - 99 563,20 Lt; D. J. - 99 658,28 Lt; R. P. - 101 019,15 Lt; L. P. - 98 694,32 Lt; S. V. - 99 852,21 Lt; R. V. - 92 622,42 Lt; 2) priteisti kiekvienam pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę ir Klaipėdos apygardos teismą mokėti pareiškėjams (išskyrus pareiškėją R. V.) pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 lapkričio 6 d. Nr. X-1771 redakcija) nustatytą darbo užmokestį; 4) priteisti teismo išlaidas.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais buvo paskirti Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Darbo užmokestį pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus metus. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str., teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 buvo 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki šiol yra 450 Lt. 2008-11-15 įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 17.2. Pakeitus šio įstatymo priedėlio galiojimą nuo 2009-05-01 apygardų teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti iki 15.14, o nuo 2009-08-01 pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti dar kartą iki 14. Šio įstatymo galiojimas kelis kartus buvo pratęstas ir galioja iki šiol. Teisėjų atlyginimo mažinimas, sumažinto atlyginimo mokėjimas, nenustatant konkretaus termino, patvirtina, kad darbo užmokestis 2009 metais teisėjams buvo mažinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikant proporcingumo principo - du kartus mažinant bazinį dydį ir du kartus mažinant koeficientą, nors tuo tarpu kitiems iš valstybės biudžeto išlaikomiems valstybės tarnautojams, pareigūnams (pvz. prokurorams) tik du kartus.

Seimas 2008-12-19 įstatymu pareiginės algos bazinį dydį sumažino iki 475 Lt, todėl vėlesnis jo mažinimas iki 450 Lt yra neteisėtas, kadangi teisėjų pareiginės algos bazinis dydis teisėjams sumažintas pažeidžiant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. nuostatas, kai bazinis dydis 450 Lt nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 nustatytas tų pačių 2009 metų įstatymu. Teisėjų atlyginimų įstatymas reikalauja teisėjų atlyginimo bazinį dydį nustatyti ne tų pačių metų 5 mėnesiams, o ateinantiems metams. Sutinka, kad bazinis dydis 2009 metams iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau nuo 2009-08-01 teisėjų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas taikant 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais.

Neteisėtai buvo sumažintas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje įtvirtintas teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientas, nes galimybė mažinti teisėjų atlyginimą, mažinant pareiginės algos koeficientą, Teisėjų atlyginimų įstatyme apskritai nėra numatyta. Teisėjams atlyginimai sumažinti neproporcingai didesniu procentiniu punktu nei viešąsias paslaugas teikiančių valstybės tarnautojų, pažeidžiant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Taip buvo pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo, teisėjų nepriklausomumo principai. Atsižvelgdami į tai, kad teisėjų atlyginimai buvo sumažinti labiau nei kituose sektoriuose dirbančių asmenų, teigia, kad lygiateisiškumo principas nebuvo išlaikytas. Atlyginimo mažinimas buvo atliktas pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, t. y. pažeidžiant pamatines, visus civilinius santykius reglamentuojančias bei įstatymo saugomas vertybes. Taip pat pažeistas ir laikinumo principas. Teigia, kad negaudami žymios dalies atlyginimo patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, valstybė neteisėtai naudojasi priklausančia atlyginimo dalimi, palūkanų už naudojimąsi priklausančiais pinigais nemoka, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu prašo priteisti ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas (procesines palūkanas) - 5 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 53-58) paaiškino, kad pareiškėjai praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009-09-01 iki 2010-04-25 pareikšti, prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad teismas turėtų ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų reikalavimai pažeidžia ir Darbo kodekso 301 straipsnio nuostatą, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Paaiškino, kad rengiantis byloms dėl teisėjų atlyginimo sumažinimo buvo gautas Finansų ministerijos 2013-04-11 raštas Nr. (5.1-01)-6K-1303489, kuriame yra išanalizuotos aplinkybės, susijusios su valstybės ekonomine ir finansine padėtimi. Šie faktoriai patvirtina, kad valstybės itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis tęsiasi iki šiol. Bazinis dydis yra visiems valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams vienodas, neišskiriant teisėjų, jis nėra diskriminacinio pobūdžio, todėl nuo proporcingumo principo nebuvo nukrypta. Teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas du kartus: Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo 2009 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. XI-235 ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-362. Pareiškėjų pareiginės algos koeficientas mažėjo nuo 17,2 iki 15,14, o vėliau iki 14. Tačiau valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, taip pat buvo sumažinti du kartus: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo 2009 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. XI-235 ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. Xl-363. Pažymėjo, kad pastaruoju įstatymu valstybės tarnautojams buvo sumažintas ne tik pareiginės algos koeficientas, bet ir priedas už kvalifikacinę klasę. Taip pat du kartus buvo mažinami ir valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientai: Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. Xl-224 ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. Xl-361. Visi nurodyti įstatymų pakeitimai įsigaliojo tuo pačiu metu ir be išimčių galioja iki šiol, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo bei lygiateisiškumo principas. Be to, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 punkte nustatyta, kad sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai galioja iki 2013-12-31, o nuo 2014-01-01 bus atstatyti ankstesni dydžiai, todėl šiuo atveju nėra pažeistas ir laikinumo principas. Šiuo atveju pareiškėjai pripažįsta, kad jie prašo priteisti darbo užmokestį. Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas, atsakovės nuomone, yra atmestinas. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovus mokėti atlyginimą pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą prieštarauja bendriesiems teisės principams, teisingumo bei protingumo kriterijams ir yra teisiškai nepagrįstas. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjų reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas Klaipėdos apygardos teismas atsiliepime į skundą (b. l. 42-44) paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01 Klaipėdos apygardos teismo teisėjams buvo mokamas atlyginimas pagal galiojančią Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio redakciją skirtus asignavimus Klaipėdos apygardos teismo teisėjų darbo užmokesčiui mokėti. Todėl laikosi pozicijos, kad ginčas teisme būtų sprendžiamas laikantis įstatymų ir būtų priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas, o jei skiriant asignavimus bus gautas papildomas finansavimas neišmokėtai atlyginimo daliai mokėti, neprieštaraus pareiškėjų reikalavimui nustatyta tvarka sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Pažymėjo, kad reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą mokėti pareiškėjams pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X—1771 redakcija) nustatytą darbo užmokestį galėtų įvykdyti tik tuo atveju, jei tam būtų skirtas papildomas finansavimas. Atkreipė teismo dėmesys į tai, kad ne tik R. V. nebedirba Klaipėdos apygardos teisme, tačiau nuo 2013-05-06 iš Klaipėdos apygardos teismo į Lietuvos apeliacinį teismą perkelta teisėja D. M., todėl reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą mokėti pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nustatytą darbo užmokestį neturėtų būti taikomas ir šios teisėjos atžvilgiu. Pažymėjo ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėja A. R. kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. 2-20105-905/2013 (dėl darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus), taip pat reiškė ieškinio reikalavimą - įpareigoti Lietuvos valstybę ir Klaipėdos apygardos teismą mokėti pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nustatytą darbo užmokestį. Nors ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-20105-905/2013 dalykas apima laikotarpį, kai ši teisėja ėjo pareigas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (teisėja A. R. iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo į Klaipėdos apygardos teismą nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. lapkričio 16 d. dekretu Nr. 1K-857), tačiau mano, kad reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą mokėti pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X—1771 redakcija) nustatytą darbo užmokestį yra tapatus pareikštajam.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Šioje byloje pareiškėjai kelia ginčą dėl teisėjų darbo užmokesčio sumažinimo laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01.

Ginčo dėl pareiškėjų skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai ėjo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų pareigas, į kurias buvo paskirti Prezidento dekretais, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str.).

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo (2008-12-19 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 Lt. Nustatytas 450 Lt pareiginės algos bazinis dydis galioja iki šiol.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) buvo nustatyta, kad apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas yra 17,2. Nuo 2009-05-01 įsigaliojo 2009-04-28 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-235, kuriuo nustatytas 15,14 apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31). Nuo 2009-08-01 įsigaliojo 2009-07-17 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-362, pagal kurį apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas sumažintas dar kartą iki 14 (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 str. tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 daliai (2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos, Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Tokiu atveju pareiškėjų teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientą, galiojusį iki Konstitucijai prieštaraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo.

Pareiškėjai teismui pareikštus reikalavimus priteisti neišmokėtus teisėjo atlyginimo dalis grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 apskaičiuojant teisėjų atlyginimus buvo taikomos teisės aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjai mano turintys teisę teisme reikalauti pašalinti dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų nuostatų pažeistą jų teisę gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą.

Teismui pateiktos Klaipėdos apygardos teismo pažymos apie pareiškėjams taikytą iki 2009-05-01 galiojusį 17,2 pareiginės algos koeficientą priskaičiuotiną ir išmokėtiną jiems darbo užmokestį (t. 2, b. l. 1-74) patvirtina, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareiškėjams neišmokėta tokio dydžio atlyginimo suma: R. Z. - 77 667,09 Lt; B. V. - 76 193,52 Lt; A. Ž. - 77 959,50 Lt; A. P. - 69 725,79 Lt; Ž. B. - 77 998,22 Lt; E. M. - 73 825,17 Lt; V. N. G. - 75 648,06 Lt; A. R. - 26 169,74 Lt; A. M. - 75 165,66 Lt; E. M. - 76 837,84 Lt; A. S. - 74 989,52 Lt; D. M. - 78 536,95 Lt; A. P. - 77 905,70 Lt; A. S. - 41 329,69 Z. P. - 78 254,56 Lt; V. M. - 74 882,08 Lt; A. D. - 84485,82 Lt; S. K. - 78 428,29 Lt; E. M. - 77 342,11 Lt; V. J. - 77 334,00 Lt; D. J. - 77 565,28 Lt; R. P. - 78 497,33 Lt; L. P. - 76 901,69 Lt; S. V. - 77 815,03 Lt; R. V. - 72 326,54 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo pateiktais paskaičiavimais, todėl pareiškėjams iš Lietuvos valstybės priteistinos nurodyto dydžio neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalys.

Teismo vertinimu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašo teismo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjų teisių pažeidimas pripažintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimu, teisių pažeidimo neneigė nei įstatymų leidėjas, nei vykdomoji valdžia. Vadinasi, kai Lietuvos valstybė, kurios institucijos priėmė neteisėtus norminius aktus, šiuos aktus pripažįsta neteisėtais ir vėliau imasi veiksmų atkuriant pažeistas teises, teismas vertina kaip skolininko veiksmus, liudijančius, kad jis pripažįsta prievolę, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (Darbo kodekso 27 str. 5 d., CK 1.130 str. 2 d.), todėl pareiškėjų skundo reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimai). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (Konstitucinio Teismo 2006-08-06 nutarimas). Pareiškėjų pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo. Pareiškėjai neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jų pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Pareiškėjų pažeistų teisių gynimą pavedus įstatymų leidėjo valiai, susidarytų prielaidos teisinėje valstybėje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidėjui pažeidus asmenų teises, šių teisių gynimas priklausytų išimtinai nuo to paties įstatymų leidėjo valios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jiems nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimą, kas vėliau buvo pripažinta prieštaraujančiu Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjams palankų sprendimą, nes jie, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukdami, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinantis kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjams, kurie nebūtų tikri, kada jų pažeistos teisės bus atkurtos.

Pareiškėjų reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, priteisimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato palūkanų mokėjimo už uždelstą teisėjo atlyginimo išmokėjimą. Nuostatų dėl palūkanų mokėjimo nėra ir Darbo kodekse bei Valstybės tarnybos įstatyme. Palūkanų taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pareiškėjų pagrindinis reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį plačiąja prasme kilo iš darbo (tarnybos) teisinių santykių. CK 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais CK reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Darbo kodekso 207 straipsnis), jokių kitų sankcijų specialūs įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas, be to, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Valstybės biudžeto projektą sudaro ir pateikia Seimui Vyriausybė, o ne Finansų ministerija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje Finansų ministerijos nelaikė trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip Lietuvos valstybės atstovo, dalyvavimas šioje byloje pakankama priemonė, užtikrinanti Valstybės biudžeto interesus.

Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Sprendžiant klausimą, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjų interesai.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013-12-13 įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma nėra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas kitiems biudžetiniams metams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų R. Z., B. V., A. Ž., A. P., Ž. B., E. M., V. N. G., A. R., A. M., E. M., A. S., D. M., A. P., A. S., Z. P., V. M., A. D., S. K., E. M., V. J., D. J., R. P., L. P., S. V., R. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai R. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 667,09 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus ir devynis centus) (22 493,94 Eur (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui B. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 76 193,52 Lt (septyniasdešimt šešis tūkstančius šimtą devyniasdešimt tris litus ir penkiasdešimt du centus) (22 067,17 Eur (dvidešimt du tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus ir septyniolika euro centų)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 959,50 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus ir penkiasdešimt centų) (22 578,63 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt tris euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 69 725,79 Lt (šešiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis litus ir septyniasdešimt devynis centus) (20 193,98 Eur (dvidešimt tūkstančių šimtą devyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui Ž. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 998,22 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir dvidešimt du centus) (22 589,85 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai E. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 73 825,17 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus ir septyniolika centų) (21 381,25 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai V. N. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 75 648,06 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir šešis centus) (21 909,19 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devynis eurus ir devyniolika euro centų)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 26 169,74 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius šimtą šešiasdešimt devynis litus ir septyniasdešimt keturis centus) (7 579,28 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 75 165,66 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt penkis litus ir šešiasdešimt šešis centus) (21 769,48 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai E. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 76 837,84 Lt (septyniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt keturis centus) (22 253,78 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt aštuonis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 74 989,52 Lt (septyniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir penkiasdešimt du centus) (21 718,47 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt septynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai D. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 78 536,95 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis litus ir devyniasdešimt penkis centus) (22 745,87 Eur (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 905,70 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus penkis litus ir septyniasdešimt centų) (22 563,05 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir penkis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 41 329,69 (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis litus ir šešiasdešimt devynis centus) (11 969,91 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui Z. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 78 254,56 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt šešis centus) (22 664,09 Eur (dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir devynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 74 882,08 Lt (septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus ir aštuonis centus) (21 687,35 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir trisdešimt penkis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 84 485,82 Lt (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir aštuoniasdešimt du centus) (24 468,78 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt aštuonis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 78 428,29 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus ir dvidešimt devynis centus) (22 714,40 Eur (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus keturiolika eurų ir keturiasdešimt euro centų)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui E. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 342,11 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus ir vienuolika centų) (22 399,82 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 334 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis litus) (22 397,47 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 565,28 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus ir dvidešimt aštuonis centus) (22 464,46 Eur (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt šešis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 78 497,33 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir trisdešimt tris centus) (22 734,40 Eur (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui L. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 76 901,69 Lt (septyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus vieną litą ir šešiasdešimt devynis centus) (22 272,27 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus ir dvidešimt septynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjui S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 77 815,03 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika litų ir tris centus) (22 536,79 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-04-01.

Priteisti pareiškėjai R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 72 326,54 Lt (septyniasdešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis litus ir penkiasdešimt keturis centus) (20 947,21 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą)) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-11-19.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimo vykdymą atidėti iki kitų (2015 m.) biudžetinių metų pirmos dienos po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.