- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2-1729-215/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00528-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Stulginskas
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. K. priteisti 35 630,69 Eur skolos.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (2019 m. kovo 7 d. – asmeniškai), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismui atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Akmenės rajono notarų biuro notarės I. Z. 1995 m. balandžio 6 d. vykdomuoju įrašu nutarta išieškoti 50 152,93 Eur (173 168,02Lt) iš M. K. individualios įmonės „Ira“ Lietuvos valstybinio komercinio banko Akmenės skyriaus (toliau – LVKB) naudai. VĮ Turto bankas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (1998 m. kovo 26 d.) redakcija, Nr.354) perėmė LVKB neveiksnius aktyvus ir su jais susijusias teises bei pareigas. Dalis skolos (14 522,24 Eur) buvo išieškota bei atsakovui geranoriškai dengiant skolą, t.y. 4 450,50 Eur išieškota LVKB ir 9 981,74 Eur išieškota VĮ Turto banko po reikalavimo teisės perdavimo. Išieškojimą iš atsakovo įmonės vykdė Teismo antstolių kontora prie Akmenės rajono apylinkės teismo, tačiau 1999 m. spalio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 1-537 buvo priimtas aktas apie išieškojimo negalimumą ir vykdomasis įrašas gražintas. Po vykdomojo įrašo gražinimo atsakovo įmonė 2006 m. kovo 2 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, žinodamas apie skolą ieškovei, nepranešė kreditoriams apie planuojamą įmonės likvidavimą, t.y. ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo reikalavimų. Tačiau iki 2018 m. vasario 13 d. skolą geranoriškai dengė įmonės savininkas M. K.. 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pateikė prašymą ieškovui leisti skolą grąžinti dalimis periodiniais mokėjimais ir savo įsipareigojimus vykdė iki 2018 m. vasario 13 d. Iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovas žadėjo atnaujinti mokėjimus, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas turi pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, paskola suteikta neribotos atsakomybės įmonei, kurios turtas nėra atribotas nuo savininko turto, todėl yra pagrindas M. K. individualios įmonės „Ira“ skolą priteisti iš įmonės savininko fizinio asmens M. K. (CK 2.50 str. 4 d.).
Tokiu būdu, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, teismas pripažįsta, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo yra pagrįsti.
Ieškovė dėl valstybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo mokėtinas 759 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris ieškinį patenkinus, išieškotinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės valstybės įmonės Turto bankas, j. a. k. 112021042, naudai 35 630,69 Eur ( trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 69 ct.) skolą.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 759 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.